Kraustantis į tokį namą reikia labai daug drąsos

 (88)
Gyvenimas arčiau gamtos – taip įsikūrimą šiaudiniame name dažniausiai apibūdina jų gyventojai. Vis dėlto toks statybos būdas daugeliui vis dar atrodo nepažįstamas, nesuprantamas ar net rizikingas. Šiaudinių namų gyventojai plačiai atveria duris ir parodo už jų slypinčią realybę, o statytojai įvardina sunkumus, su kuriais galima susidurti neįprasto namo statybų metu.
Pučinskų šeimos šiaudinis namas
© Asm. albumo nuotr.

Kilo sunkumų apsisprendžiant dėl statymo būdo

Nors šiandien šiaudiniame name gyvena jau 6 metus, Raimundui Vaičiūnui iš pradžių iškilo sunkumų atrandant geriausią būsto statymo būdą. „Nusprendėme keltis gyventi į kaimą ir statytis namą iš natūralių medžiagų. Pirmiausiai buvo rąstinio namo iš medžio variantas – statėme pirtį, klėtį ir pamatėme, kad rąstiniai namai nėra sandarūs. Jiems reikalingas papildomas šiltinimas ir vėjo izoliacija“, – prisimena statybos pradžią pašnekovas.

Pasak jo, tuo metu atsirado daugiau informacijos apie plaušmolio namus, tačiau jų vietovėje molio nebuvo. Todėl šeima pradėjo domėtis šiaudiniais namais. „Didžiausias rūpestis yra įveikti nepasitikėjimą ir trijų paršiukų pasakos baimes. Kadangi tuomet tai dar buvo nauja, reikėjo atradinėti ir apdailos technologijas, bet buvo įdomu“, – tikina pašnekovas.

Sunkesniuosius statybos darbus R. Vaičiūno šeima patikėjo samdytiems darbininkams, o tinkavimu ir apdaila pasirūpino patys. „Buvo įdomu patiems dirbti su žvyro-molio tinku. Visos medžiagos tik natūralios, jos nekenkia rankoms. Žmona nutinkavo didesnę dalį namo ir papuošė lipdiniais viduje ir išorėje. Pirmą sluoksnį padėjo tinkuoti draugai, tad statybos patirtis išties gera“, – įspūdžiais dalinasi vyras.

Domanto Surkio šiaudinis namas
Domanto Surkio šiaudinis namas
© Augustino Balaišio nuotr.

R. Vaičiūnui patinka ir name esantis geras mikroklimatas. „Sienos akumuliuoja šilumą, kuri tolygiai pasiskirsto visame name. Gera ir šiluminė varža – teorinė iki 9, o praktiškai kokie 7, nes neįstengiam visų plyšių kamšyti“, – prisipažįsta jis.

Žmonės gąsdino, kad užpuls pelės, o šiaudai supus

Genei Pučinskienei teko gyventi įvairiose vietose: tarp jų buvo nuomojamas kambarys, bendrabutis, butas ir medinis namas. Po visų šių išbandytų gyvenamųjų aplinkų moteris nutarė, jog nori gyventi arčiau gamtos ir todėl nesunkiai priėmė sprendimą statytis namą iš gamtoje randamų medžiagų. Šiandien moteris skaičiuoja jau trečius įsikūrimo šiaudiniame name metus.

„Pagrindinis kriterijus buvo namo šiluminė varža. Daug tuo domėjausi ir dažnai važinėjau pas bendraminčius, kurie statė namus iš šiaudų. Greit įsitikinau, kad jei namą statysiu iš ruginių šiaudų ryšulių pagal saulės architektūrą, turėsiu labai šiltą, ekonomišką namą. Saulės spinduliai ruošia namui karštą vandenį, geoterminio šildymo principu žemė šildo namą, todėl jau dvi žiemas gyvename komfortiškame mikroklimate visiškai nesibaimindami dėl namo eksploatavimo išlaidų“, – aiškina G. Pučinskienė.

Prieš atsirandant šiaudiniam namui, visas sklypas buvo apsemtas pavasarinio potvynio vandens. Tokį reginį išvydęs šiaudinį namą nusprendusios pasistatyti šeimos konsultantas nustebo ir pajuokavo, jog yra matęs, kad žmonės prieš statybas ugnimi švarina vietovę, bet vandeniu dar neteko matyti. Tuo metu buvo dar kovo mėnesis, ir konsultantas nusiavęs batus nusprendė pabraidyti vandenyje – štai nuo to ir prasidėjo šiaudinio namo statybos.

Vaičiūnų šeimos šiaudinis namas
Vaičiūnų šeimos šiaudinis namas
© Asm. albumo nuotr.

Pašnekovę džiugina tai, jog gyvenant tokiame name tausojama gamta, nekertami miškai ir neprisidedama prie šilumos efekto didinimo. „Daug kasdieninio gėrio patiriame name, kurio visos sienos ir grindys nuglostytos rankų. Kai pradėjome statybas, greitai supratau, kad laukia dideli išbandymai: artimieji mandagiai tylėjo, o kiti sukiojo pirštą prie smilkinio ir gąsdino, kad užpuls pelės, supus šiaudai. Tuo metu mūsų krašte tai buvo naujiena. Gerai, kad buvau kruopščiai atlikusi namų darbus ir turėjau palaikymą iš bendraminčių“, – prisimena moteris.

Per dvejus metus nepatyrė jokių nepatogumų

Nepaisant to, kiek laimės šiandien jai teikia naujieji namai, iš pradžių teko susidurti su įvairiomis kliūtimis ir sunkumais. „Pagrindinis rūpestis buvo rasti sąžiningai ir kruopščiai dirbančius statybininkus. Dauguma jų dirba su įprastinėm medžiagom, įprastinėmis technologijomis ir visai nėra suinteresuoti pradėti mokytis kažko naujo, o senosios kartos meistrų, kurie statė iš molio ir šiaudų, neliko“, – apgailestauja pašnekovė.

Meistrus nendriniam stogui ir tinkavimui moliu teko kviestis iš tolesnių Lietuvos miestų – G. Pučinskienė pastebi, kad bet koks netradicinis sprendimas reikalauja informacijos surinkimo ir jos patikrinimo praktikoje.

„Didžiausias iššūkis buvo teisingai sudėti šiaudų ryšulius, juos suspausti ir užtikrinti sienų sandarumą. Tinkavimas, plaušmolio pertvarų drėbimas vėl nauji iššūkiai, o maloniausi darbai buvo natūralių molio dažų kūrimas, sienų dažymas, molio dekorų kūrimas. Jei statant klaidų nepadarai, tai gyvenant rūpesčių neiškyla“, – prisimena G. Pučinskienė.

Pučinskų šeimos šiaudinis namas
Pučinskų šeimos šiaudinis namas
© Asm. albumo nuotr.

Vis dėlto, moteris užtikrina, kad gyvenant šiaudiniame name jokių nepatogumų dar nepatyrė. „Džiaugiuosi kiekviena pragyventa diena ir pradedu jausti diskomfortą, kai reikia ilgesnį laiką praleisti mūriniame pastate, nebetoleruoja kūnas ir kondicionieriaus. Čia ko gero didžiausi minusai, kuriuos padarė šiaudinis namas“, – tikina ji.

O kiek kainuoja pragyvenimas šiaudiniame name? Pasak G. Pučinskienės, visas ūkis paremtas elektra, tad vidutinės mėnesio kvadratinio metro išlaidos – 0,32 centai.

Anksčiau statėsi neturintys pinigų, o dabar ir turtingieji

VšĮ „Šiaudinukas“ direktorius, šiaudinių namų statybos konsultantas ir statytojas Jonas Kačerauskas pastebi, jog tokius neįprastus namus visais laikais rinkdavosi išskirtiniai žmonės. Pašnekovas prisimena, jog anksčiau šiaudinius namus rinkdavosi žmonės, norintys būti arčiau gamtos, propaguojantys natūralų gyvenimo būdą, nebijantys iššūkių ir neturintys daug pinigų.

„Šiandien viskas yra kitaip – dabar šiaudinius namus statosi drąsūs ir išmintingi žmonės, kurie žino, kad tai, kas yra natūralu, mažiau kenkia arba visiškai nekenkia žmogaus sveikatai nei sintetika. Šis išminties veiksnys leido pritraukti į šiaudinių namų statymo iniciatyvą ir verslininkus, turtinguosius – taip ši statyba pasiekė platesnę, neabejingą sau ir gamtai auditoriją“, – tikina J. Kačerauskas.

Pučinskų šeimos šiaudinis namas
Pučinskų šeimos šiaudinis namas
© Asm. albumo nuotr.

Šiaudinis namas gali sėkmingai stovėti bet kokioje aplinkoje ir nereikalauja ypatingų sąlygų, todėl jie statomi nuo šalčiausių iki šilčiausių pasaulio vietų. Žinoma, reikia išmanyti tokio namo priežiūrą, nes padarius tam tikras klaidas galima patirti nuostolių – svarbu užtikrinti, kad statymo metu nesušlaptų šiaudai, tinkamai naudoti plėvelę.

„Žmogui yra labai sveika prisiliesti prie namo statybos pačiam, įdėti savo rūpesčio ir meilės. Kaip sakoma nuo seno, gyvenime svarbiausia padaryti tris dalykus, o vienas iš jų yra pastatyti namą. Pabrėžiu – reikia pasistatyti, o ne kad kažkas kitas pastatytų“, – teigia jis.

Kad šiaudinio namo statyba būtų paprastesnė, statybinės organizacijos pradėjo gaminti šiaudinius skydus – tai supresuotų ir surištų šiaudų blokai, dėl kurių statyba vyksta greičiau ir paprasčiau.
„Sulaukus gražaus oro, į statybvietę iš gamyklos atvežamos panelės, kuriose jau yra į konstruktyvą sukompresuoti šiaudai. Iš šiaudinių skydų sienos surenkamos vos per kelias dienas ir uždengiamos plėvele, kad būtų apsaugotos nuo drėgmės. Tai žymiai paspartino pačią statybą ir sumažino rizikos pavojų, kad šiaudai gali sušlapti“, – aiškina J. Kačerauskas.

Statytojus reikėtų rinktis atidžiau ir saugotis apsišaukėlių

Svarbiausias žingsnis galvojantiems apie šiaudinio namo statybą, anot pašnekovo, yra pats apsisprendimas statyti šiaudinį namą, nuo kurio viskas prasideda savaime. Visų pirma, reikia susirasti architektą, kuriam šiaudinių namų statyba nekelia baimės, yra pažįstama ir suprantama, kad vėliau nekiltų problemų dėl leidimo statyti gavimo – tokių specialistų mūsų šalyje rasti nesunku.

Domanto Surkio šiaudinis namas
Domanto Surkio šiaudinis namas
© Augustino Balaišio nuotr.

Taip pat svarbu nuspręsti, ar namas bus statomas savomis jėgomis, ar šiam tikslui specialiai bus samdomi statybininkai.

„Statant šiaudinį namą patiems tikrai galima pridaryti nemažai klaidų, todėl svarbu konsultuotis su šią sritį išmanančiais žmonėmis. Profesionalių statybinių organizacijų Lietuvoje, galinčių statyti šiaudinius namus, nėra daug, bet jų yra. Svarbiausia neskubėti renkantis statytojus, paprašyti, kad jie parodytų keletą savo darbo pavyzdžių, pasikalbėti su žmonėmis, gyvenančiais tuose namuose, sužinoti, ar jie rekomenduoja statytoją, atsižvelgti, kiek metų name pragyventa“, – vardina J. Kačerauskas.

Pašnekovas perspėja, jog galima sutikti ir apsišaukusių statytojų, neišmanančių šiaudinio namo statybos – nuo tokios nesėkmės gali apsaugoti tik buvusių užsakovų paieška ir bendravimas su jais apie statytojų darbo kokybę, kurio metu paaiškėja, ar statytojas išties yra patikimas.
Anot J. Kačerausko, kilus abejonėms visada galima susisiekti su Šiaudinių namų statytojų asociacija ir paprašyti atsiliepimų apie statytojus, įvertinti jų darbą ir suteikti apie tai daugiau informacijos.

Statymo etapus galima suskirstyti pagal metų laikus

Kai kuriems sunku įsivaizduoti, kaip šiaudiniame name gali būti šilta. „Lietuvoje statytų šiaudinių namų sertifikatuose galima matyti, jog jų varža yra 7-9 net nenaudojant jokios papildomos medžiagos, vien šiaudus, kurie paskui yra nutinkuojami. Varža priklauso nuo šiaudų suslėgimo ir tankio, o šiuo atveju ji išties yra didelė“, – teigia šiaudinių namų statybos konsultantas ir statytojas.

Domanto Surkio šiaudinis namas
Domanto Surkio šiaudinis namas
© Augustino Balaišio nuotr.

Keičiantis namų statybos reikalavimams, artėjama prie pasyvaus namo standarto, kuris išsiskiria didžiausiu energetišku ir ekonomišku efektyvumu, lyginant su įprastomis A+ ir A++ klasėmis. J. Kačerausko teigimu, norint, kad šiaudinis namas pasiektų pasyvaus namo standartą, atsiranda poreikis šalia šiaudų dėti papildomas šiltas medžiagas, pavyzdžiui, medžio plaušo plokštes ar kita, tačiau šiuo metu šalyje pasyvaus namo standartą atitinkančių šiaudinių namų dar negalima rasti.

Vis dėlto statant šiaudinį namą svarbu kiekvienam etapui skirti tinkamą laiką. J. Kačerauskas siūlo pamatus išsilieti rudenį ir palikti juos stovėti per žiemą, o sulaukus pavasario susikonstruoti konstruktyvą. Rudeniop ateina metas, kai galima įsigyti šiaudų – tuomet juos galima sustatyti ir pradėti tinkuoti, jei rudeniški orai nebūna lietingi. Tuomet žiemos metu jau galima lįsti į statinio vidų ir rūpintis vidaus apdailos darbais. Kitais metais ar net tą pačią žiemą jau galima įsikelti į šiaudinį namą ir jame gyventi.

Šiaudinio namo statybos kaina nesiskiria nuo įprastų namų

Kiekvienam besidominčiam šiaudiniais namais kylantis klausimas – kiek gali kainuoti tokio namo statyba ir pragyvenimas jame? Šiaudinis namas gali kainuoti išties juokingą pinigų sumą, jei visus darbus nusprendžiama daryti savo rankomis ir stengiantis naudoti aplinkoje randamas medžiagas.

„Savo 160 m2 namuką pasistačiau už maždaug 2 tūkst. eurų – tokią kainą lėmė mano paties didelis ryžtas ir sugebėjimai. Vėliau žmonės mėgindavo tai pakartoti, tačiau jiems nepavykdavo ir kainuodavo dvigubai, trigubai ar net 10 kartų daugiau nei man. Mano paslaptis – viską dariau pats, nesamdžiau jokių žmonių, nepirkau daug medžiagų, naudojau lauko akmenis ir nuosavą medieną iš savo miško. Skiedras drožiau pats ir ieškojau, kur langus, duris ir kitus dalykus gauti pigiau“, – atskleidžia pašnekovas.

Rugių laukas
Rugių laukas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kita vertus, jei namas statomas ne paties šeimininko, o samdomų darbuotojų, jo kaina būna gerokai didesnė, anot J. Kačerausko, lygiai tokia pati, kaip ir bet kurio kito namo kaina. „Žinoma, kad už ekologiškus pasirinkimus visada reikia brangiau mokėti, tačiau mainais už tai gauni dvigubai šiltesnį namą nei įprastai šiomis dienomis statomi namai. Keičiantis energinio naudingumo klasės reikalavimams, paprastų namų kaina turėtų išaugti apie 30 proc.“, – pastebi jis.

Dažniausiai daroma klaida slypi kištukiniuose lizduose

Svarstančius apie šiaudinio namo statybą dažniausiai neramina tai, kad „gyvose“ jo medžiagose natūraliai gali apsigyventi įvairūs grybeliai. „Ypatingą dėmesį reikia skirti drėgmės priežiūrai, sienos turi būti sandariai nutinkuotos. Dėl to reikalingi kruopštūs darbininkai, kad žiedadulkės nelįstų į namą. Žmonės dažnai daro klaidą sandariai neizoliuodami kištukinių lizdų ertmių, o tuomet pro jas prapučiamas oras iš sienos su kokiais nors mikroorganizmais ir tai nėra gerai“, – perspėja J. Kačerauskas.

Šiaudinių namų asociacijos prezidentas ir šiaudinių namų statybos „Ecococon“ projektų vadovas Domantas Surkys pabrėžia, jog šiomis dienomis statomi šiaudiniai namai siekia ir A+ ir A++ energinio naudingumo klasių reikalavimus, tad dėl to galima nesijaudinti. Specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiaudinių namų statybos idėjos per pastaruosius 10 metų tapo gerokai populiaresnės, o toks statybos būdas pradedamas suvokti kaip siekiamybė, o ne keistenybė.

„Apie 10-12 metų vykusi šviečiamoji veikla lėmė, kad šiandien žmonės išties nemažai žino apie šiaudinių namų statybą ir nebeužduoda tiek daug keistų klausimų, kaip vos tik pradėjus propaguoti šį statymo būdą. Žmonių išprusimas tikrai keičiasi, vis dažniau atsiranda ekologiško būsto poreikis ir žmonės darosi vis labiau subrendę tokiam statymo būdui“, – pastebi „Ecococon“ projektų vadovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.

Top 10 unikalių Lietuvos ežerų, kuriuos privalote aplankyti (28)

Artėjant atostogoms metas susiplanuoti savo laisvalaikį ir aplankyti gražiausias Lietuvos vietas. Kad išsirinkti poilsio vietą būtų lengviau, kartu su Valstybiniu turizmo departamentu paruošėme vertų jūsų dėmesio ežerų TOP 10.

Liaudiški pūslelinės gydymo būdai juokina gydytojus: nedarykite taip (46)

Nors miegantį pūslelinę sukeliantį virusą nešiojame kone kiekvienas, su iškylančių pūslelių sukeliamu diskomfortu tenka susidurti tik kai kuriems. Pajutę pirmuosius požymius imamės mums žinomų gydymo priemonių, tačiau ne visada elgiamės teisingai – kartais net darome tai, iš ko dermatovenerologams belieka nusijuokti.

Liga, kurios negalima ignoruoti: kiekvienas šlapimo lašas prilygsta šimtams adatos dūrių (2)

Šlapimo takų infekcija – varginantis negalavimas, kuris gali užklupti bet kuriuo metų laikotarpiu, visgi paūmėjimas jaučiamas vasarą. Uždegimą atpažinti nesunku, tačiau šio gydymui dažnas neskiria pakankamai dėmesio. Tokiu atveju rizikuojama sulaukti rimtų komplikacijų. Apie pastarąsias bei šlapimo pūslės uždegimo priežastis, gydymą, kalbamės su medicinos centro „Narmeda“ urologu Mariumi Anglickiu.