Architektai Bronius Krūminis, Vidas Sargelis, Algimantas Umbrasas, inžinierius Vaclovas Zubrus
Pastatyti 1967-1977
Žirmūnai (iš dalies), Lazdynai, Karoliniškės, Savanorių pr., Viršuliškės (iš dalies) Vilniuje; kitų miestų gyvenamieji rajonai
B. Krūminio architektų grupės parengta 5, 9 ir 12 aukštų namų serija Nr. 1–464–LI, skirta statybai Lietuvoje ir dėl to vadintą „lietuviškąja“. Ši iniciatyva buvo susijusi su Lazdynų gyvenamojo rajono projektavimu ir galimybe jame pastatyti naujus, patobulintus standartinės serijos 1–464 namus.
„Lietuviškoje“ serijoje, remiantis standartiniu plokščių ilgiu (3,20 m), suprojektuoti 1, 2, 3 ir 4 kambarių butai, kuriuose atsirado šiek tiek pagerinimų: pereinami kambariai palikti tik 3 ir 4 kambarių butuose, vonios kambariai atskirti nuo tualetų, suprojektuotos patogesnės 6,5 kv. m ploto virtuvės ir gerų proporcijų 14 ir 13 kv. m ploto miegamieji; gyvenamieji 17 kv. m ploto kambariai su lodžijomis orientuoti į saulėtąją pusę. Vietoj balkonų įrengtos lodžijos ypač pagerino namo išorės vaizdą.
Vilniaus namų statybos kombinatas šios serijos namus išbandė 1966 m. Žirmūnuose. O Lazdynų gyvenamasis rajonas tapo ta vieta, kurioje pirmą kartą (1967 m.) naujos serijos namai buvo pastatyti gana didelio nuolydžio reljefe – tai buvo dar vienas būdas įveikti gyvenamųjų rajonų monotoniją ir sukurti savitą aplinką. Čia pastatyti 15 tipų namai – iki tol nematyti skirtingų ilgių laužytos konfigūracijos penkiaaukščiai, terasomis žemėjantys penkiaaukščiai (30, 60 ir 90 butų) ir devynaukščiai (72, 108, ir 144 butų), pirmieji vertikalūs akcentai – bokštiniai dvylikaaukščiai stambiaplokščiai namai (1969 m.).
Būta ir ambicingesnių, tačiau neįgyvendintų namų projektų. Tokiu būdu Lazdynuose architektams pavyko sukurti skandinaviškiems gyvenamiesiems rajonams būdingą namų aukščių ir tūrių urbanistinę įvairovę.
Seriją 1–464–LI galima laikyti proveržiu, paskatinusiu nuolatinį standartinio daugiabučio tobulinimą. Kituose statybos rajonuose šios serijos namai išsiskyrė skirtinga lodžijų apdaila (mozaikinėmis plytelėmis) ar spalviniu sprendimu (plytų spalvos plokštės Karoliniškėse). 1972-1975 m. statant Viršuliškes architektė Birutė Kasperavičienė pasiūlė naujovišką pastatų blokavimo buku kampu principą. Vėliau serijos pagrindu buvo sukurti variantai, skirti Klaipėdai (1971) ir Šiauliams (1973).
Parengta pagal:
Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas. Sud. J. Reklaitė, R .Leitanaitė. Vilnius: Baltos lankos, 2012
M. Drėmaitė, V. Petrulis, J. Tutlytė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012
