Orlaivių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios bendrovės „FL Technics“ techninių mokymų vadovas Kęstutis Volungevičius skaičiuoja, kad šioje įmonėje kvalifikuotiems orlaivių mechanikams ir inžinieriams atsirastų dešimtys darbo vietų.
Be to, pasak jo, prognozuojama, kad šių specialistų poreikis Europoje per artimiausius 20 metų bus apie 150 tūkst. sertifikuotų technikų.
„Vienareikšmiškai trūksta ir orlaivių mechanikų, ir inžinierių, tačiau jų darbo rinka yra globali, net jei įmonės yra Lietuvoje. Todėl dėl jų konkuruojama ne Lietuvos, o pasaulinėje rinkoje, - sako pašnekovas. - Ir mūsų žmonės šiandien gali dirbti Lietuvoje, rytoj – mūsų filiale Indonezijoje, Bankoke, ar bet kur kitur iš 30-ies stočių 1, 2 ar 6 mėnesius, nes darbuotojų poreikis yra milžiniškas.“
Anksčiau bendrovė skelbė, kad atlyginimai lėktuvų mechanikams, priklausomai nuo jų patirties ir žinių, gali siekti ir 1 tūkst. eurų, ir 8 tūkst. ar dar daugiau.
„Ši profesija patenka į brangiausiai aviacijoje apmokamų specialistų dešimtuką, o aviacija, kaip žinoma, nėra pigiausiai apmokama sritis, - sakė jis. - Licencijuotų technikų atlyginimai yra labai netoli nuo pilotų, tačiau jie priklauso nuo to, kiek orlaivių tipų technikas gali prižiūrėti, kokia jo patirtis ir specializacija.“
Aviacijai tinkamus specialistus rengia keletas mokymo įstaigų, tačiau K. Volungevičius sako, kad jie nėra 100-u proc. paruošiami darbui, todėl papildomai yra apmokomi įmonėje.
Pašnekovas vardija, kad šiuo metu Lietuvoje aviacijos krypties mokslus galima rinkti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, Kauno technologijos universitete ir Kauno technikos profesinio mokymo centre, buvusioje Kauno mechanikos mokykloje.
Norinčių studijuoti – daugiau nei gali priimti
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius dr. Paulius Čepas patvirtina, kad aviacijos studijos – labai paklausios.
„Orlaivių mechanikų specialybė yra labai paklausi ir mes pagal savo galimybes komplektuojame po vieną grupę. Šiai dienai jau turime daugiau nei galėtume priimti žmonių, o tai reiškia, kad su šiokiu tokiu avansu esame priėmę pilną grupę ir jau nebepriimame norinčiųjų“, - kalbėjo jis.
Šios studijos yra pakankamai naujos - šiemet vyko trečiasis priėmimas, kurio metu atrinkta 30 būsimų studentų į 25 žmonių grupę argumentuojant, kad studijų metu atsisijos nepakankamai motyvuoti mokytis studentai. Profesinis mokymas trunka 1,5 metų.
„Ši studijų programa turi labai aukštą kokybės kartelę pirmiausiai dėl orlaivių saugumo, kita vertus, tai yra profesinio mokymosi prestižą kelianti specialybė. Nors profesinio mokymosi populiarumas auga, kartais jaučiamas „profkės“ šleifas, nors profesinis mokymas yra pasirengęs į darbo rinką išleisti aukštos kvalifikacijos specialistus“, - sakė P. Čepas.
Pasak jo, priežasčių kodėl studentai renkasi aviacijos krypties studijas - ne viena.
„Atlyginimai yra vienoje iš pirmųjų vietų, kartu vertinamos karjeros galimybės, tarptautiškumas, nes darbas galimas visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Net dirbant Lietuvos įmonėje orlaivių mechaniku garantuotai bus papildomų komandiruočių, kai specialistų reikės Dubline, Frankfurte ar kitame oro uoste, o jų metu galima ir daugiau uždirbti, ir kelti savo kvalifikaciją“, - vardijo P. Čepas.
Pašnekovas pasakojo, kad aviacijos mechanikos studijos yra pakankamai plataus spektro programa, nes aviacijoje yra ne tik didžiųjų reaktyvinių lėktuvų techninė priežiūra, bet ir mažieji orlaiviai, pavyzdžiui, kelių vietų ultra lengvieji lėktuvai, sraigtasparniai, dronai.
Mechanikams svarbi ne vadyba
Svarbiausia, kad mechanikai gebėtų susitvarkyti su sudėtingomis operacijomis, yra įsitikinęs P. Čepas.
„Be abejo, norime plėsti šią praktinio – profesinio mokymo sritį, o tam reikalinga papildoma įranga, dirbtuvės ir dėstytojai, tad tai šiek tiek užtruks laike, bet perspektyvą matome, - vardijo pašnekovas. - Galima neapsiriboti tik mechanikų rengimu, dar yra antžeminis oro uostų įrangos aptarnavimas, logistika ir kitos sritys. Matome, kad aviacija visame pasaulyje auga labai sparčiai, o kai kurios bendrovės turimų orlaivių parką nori dvigubinti ar net trigubinti per artimiausius 5-erių metus.“
Jis sako, kad kalbant apie profesinį mokymą, svarbu, kad besimokantysis įgytų tinkamą kvalifikaciją ir reikiamas kompetencijas, t. y. išmoktų daryti tai, ko reikia darbo vietoje.
„Šios srities populiarumas lėmė, kad ir universitetai, ir kai kurios kolegijos taikosi į šią kryptį, bet paprastai kalbant, mechanikas yra tas žmogus, kuris pasiima tinkamus įrankius, valo tam tikrus mazgus, suka varžtus, sutepa, remontuoja, patikrina ir atlieka kitas technines užduotis, o tam nereikia didelių projektavimo, vadybos ir panašių žinių“, - teigė P. Čepas.
Dėl šios priežasties tik dalies įgūdžių mokoma profesinėje mokykloje, kitų mokomasi per pameistrystės formą „Ryanair“ orlaivių aptarnavimo ir remonto bazėje „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „FL Technics“, „Avia Baltika“, „Termikas“, Pociūnų aerodrome ir kitur.
Šiemet skelbta, kad Kauno technologijos universitetui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su orlaivių techninės priežiūros bei projektavimo ir gamybos bendrovėmis „Helisota“, „Termikas“, „DOT LT“, „Sportinė aviacija ir Ko“, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ ir „FL Technics“ bus organizuojamos praktika aviacijos įmonėse grįstos studijos.
Skaičiuojama, kad per ateinančius 5 metus reikėtų 600-800 tokių specialistų.
Mažiausiai reikia 3 metų
Tam, kad orlaivių technikas įgytų reikiamą išsilavinimą ir taptų licencijuotu orlaivių priežiūros specialistu, reikia 3-5 metų, kai dalis šio laiko būtų skiriama mokslams, kita – darbui su specialisto priežiūra.
„Jeigu mes kalbame apie orlaivių techniką, aukštasis išsilavinimas yra nereikalingas. Jei kalbame apie inžinierių, tada reikalingas aukštasis. Pirminei licencijai gauti reikia baigti mokslus ir turėti patirties aviacijoje, kitaip tariant, žmogus turi fiziškai dirbti šiose srityje, pavyzdžiui, būti pagalbiniais darbuotojais, dirbti su priežiūra“, - paaiškino K. Volungevičius.
Pasak jo, orlaivių technikos srityje taip pat yra specializacijų, todėl licencija nesuteikia teisės prižiūrėti visų skraidančių lėktuvų.
„Pirmu etapu, greičiausiai, žmogus įgija teisę remontuoti vieno tipo orlaivį, po to, jei norima remontuoti kito tipo orlaivį, vėl mokslai ir taip toliau. Kai gamintojas išleidžia naują orlaivį ir mūsų įmonė imasi juos remontuoti, personalas vėl mokomas. Turime darbuotojų, kuriems yra daugiau nei 50 metų ir jie mokosi, kaip dirbti su kai kurių tipų orlaiviais“, - pasakojo jis.
Pasaulinės metinės aviacijos kompanijų pajamos, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) prognoze, šiemet sieks 709 mlrd. JAV dolerių. Pas pastaruosius kelis dešimtmečius jos padvigubėjo.
Aviacijos ir susijusiuose sektoriuose dirba apie 63 mln. specialistų visame pasaulyje, iš jų beveik 10 mln. –tiesiogiai aviacijos srityje. Oro transporto darbo grupė (ATAG) prognozuoja, kad 2026 m. aviacijos industrija į pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) įneš 1 trilijoną JAV dolerių (palyginimui – 38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos BVP pernai siekė 427,7 mlrd. eurų).
Aviacijos industrijoje šiuo metu Lietuvoje dirba apie 3 tūkst. žmonių, maždaug pusė jų susiję su remonto veikla ir yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Lietuva užima apie 80 proc. Baltijos šalių orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto paslaugos rinkos.
