Skrydis truko 12 sekundžių, per šį laiką pavyko nuskristi 36 metrus. Tą dieną buvo įvykdyti dar trys skrydžiai. Orville‘o broliui Wilburui pavyko pasiekti skrydžio trukmės rekordą – 59 sekundes, per kurias jis įveikė 260 m atstumą, rašo portalas eyewitnesstohistory.com.
Skrydžių eksperimentus broliai pradėjo 1896 metais savo dviračių parduotuvėje Deitone (Ohajo valstija). Bandymams jie išsirinko paplūdimį Kiti Hoke dėl ten nuolat pučiančio vėjo, kuris padėjo pakelti jų sukonstruotus aparatus. 1902 metais jie atėjo į paplūdimį su savo sklandytuvu ir įgyvendino daugiau nei 700 sėkmingų skrydžių.
Ištobulinę skrydį sklandytuvu, broliai nusprendė išbandyti lėktuvą su varikliu. Joks automobilių gamintojas nesugebėjo jiems pasiūlyti variklio, kuris būtų ir pakankamai lengvas, ir pakankamai galingas lėktuvui. Tad jie patys sukūrė ir pagamino tokį variklį.
Visas jų sunkus darbas, eksperimentai ir inovacijos atsipirko tų metų gruodžio mėnesį, kai jie pakilo į orą ir amžiams pakeitė istorijos kryptį.
Apie savo planuojamą istorinį skrydį broliai pranešė keliems leidiniams, bet tik vienas jų – vietos žurnalas – tai paminėjo.
„Pastebėjau, kad priekinį krypties vairą gana sunku valdyti“
Oro sąlygos tą gruodžio 17 rytą buvo tobulos skrydžiui – iš šiaurės aukštai pūtė pastovus vėjas. Apie 10:30 ryte Orville‘is Wrightas atsigulė ant lėktuvo sparnų paviršiaus ir užvedė jo variklį, pasiruošdamas istoriniam skrydžiui. Savo dienoraštyje jis rašo:
„Kai pakirdome, pūtė 20–25 mylių (30-40 km) per valandą stiprumo šiaurinis vėjas. Lėktuvą išgabenome anksti ir davėme signalą vyrams poste. Kai dar nebuvome visiškai pasiruošę, atvyko Johnas T. Danielsas, W. S. Doughas, A. D. Etheridge‘as, W. C. Brinkley iš Manteo ir Johnny Moore‘as iš Nags Hedo. Kelioms minutėms paleidome variklį ir propelerius, kad juos paruoštume, ir 10:35 aš įlipau į aparatą pirmajam bandymui.
Mūsų anemometrai rodė, kad vėjo stiprumas kiek viršija 20 mylių (32 km) (ištaisyta į 27 mylias (43 km) pagal valstybinį, Kiti Hoke esantį anemometrą). [...] Aparatas ėmė didinti greitį iki kokių 7 ar 8 mylių (11 ar 12 km). [...] Jis pakilo [..], o ponas Danielsas nufotografavo tą momentą.
Pastebėjau, kad priekinį krypties vairą gana sunku valdyti, nes jis buvo įtaisytas per arti centro, todėl kai bandydavau jį kontroliuoti jis vis pasisukdavo pats: pasisukdavo per toli tai į vieną, tai į kitą pusę. Tad lėktuvas tai staiga pakildavo į 10 pėdų (3 m) aukštį, tai vėl taip pat staiga, man mėginant suvaldyti vairą, smigdavo žemyn. Tad po vieno tokio smigimo žemyn iš kokių 100 pėdų (apie 30 m) aukščio skrydis ir baigėsi. Jis truko apie 12 sekundžių (nežinau tiksliai, nes tuo metu nesustabdžiau laikrodžio).
Variklio paleidimo svirtis buvo sulūžusi, taip pat suskilo krypties vairo mechanizmas. Kai viską pataisėme, apie 20 minučių po 11 valandos Willas ryžosi antrajam bandymui.
Jis skrido panašiai kaip aš, pakildavo į viršų ir smigdavo žemyn, tačiau virš žemės išbuvo kiek ilgiau, nors skrydis truko panašiai kiek ir mano. Atstumo tiksliai nematavome, bet apytikriai 175 pėdos (53 m). Vėjo stiprumas nebebuvo toks didelis.
Padedant poste buvusiems vyrams, nugabenome aparatą į pradinį tašką. Apie be dvidešimt dvylika pakilau į trečią bandomąjį skrydį. Kai jau nuskridau panašų atstumą kaip Willas, patekau į stiprų vėjo gūsį, kuris pakėlė kairį sparną ir staigiai nukreipė aparatą į dešinę pusę.
Nedelsdamas pasukau vairą, kad nuleisčiau aparatą ir ėmiau kreipti jį žemyn. Mūsų nuostabai, nusileidimo metu pirmiausia žemę pasiekė kairysis sparnas, tad supratome, kad šoninis aparato valdymas yra daug veiksmingesnis nei ankstesni mūsų išbandyti variantai. [...]
Apie dvyliktą valandą Willas pradėjo ketvirtą ir paskutinį bandymą. Lėktuvas kaip ir anksčiau tai kilo aukštyn, tai smigo žemyn, bet pakilęs į kokių trijų–keturių šimtų pėdų (90–120 m) aukštį, jis jį suvaldė ir toliau skrido daug tolygiau. Taip jis skrido iki nedidelės kalvelės, esančios už kokių 800 pėdų (apytikriai 240 m) nuo pradžios taško, kol vėl pradėjo mėtytis ir staiga smigo žemyn.
Priekinio krypties vairo mechanizmas buvo smarkiai apgadintas, bet pagrindinis karkasas visiškai nenukentėjo.
Pakilus virš žemės per 59 sekundes pavyko įveikti 852 pėdų (244 m) atstumą. Variklio apsisukimų skaičius siekė 1071, bet apėmė ir kelias sekundes paleidimo taške ir ko gero apie pusę sekundės po nusileidimo. Dėl vibracijos nusileidimo metu aparato laikrodžio rodyklės pasisuko atgal, tad neturime užfiksuoto tikslaus 1071 apsisukimo rekordo. Willas nufotografavo mano trečią skrydį prieš pat vėjo gūsį. Aparatas kiekvieno bandomojo skrydžio metu pakildavo sėkmingai [...].
Nuėmę priekinį krypties vairą nugabenome aparatą į bazę. Palikome jį už kelių pėdų į vakarus nuo pastato, o patys stovėjome šalia aptarinėdami paskutinį skrydį, kai staigus vėjo šuoras ėmė versti jį ant šono. Visi puolėme jį laikyti. Willas, kuris buvo prie vieno galo, nubėgo į priekį, bet jau buvo per vėlu. Ponas Danielsas ir aš čiupome už aparato galo, bet bergždžiai. Aparatas apsivertė ir užvirto ant mūsų. Ponas Danielsas, kuris neturėjo patirties su tokiais aparatais, įsikabino į jį iš vidaus, tad virstančio aparato buvo nuverstas ir kartu su juo vertėsi daug kartų. Tai, kad jis išsigelbėjo, yra stebuklas, turint omenyje, kad aparatas buvo su varikliu ir grandinėmis.
Visos variklio kojelės nulūžo, grandinės kreiptuvai smarkiai susilankstė [...]
Papietavę nuvykome į Kiti Hoką išsiųsti telegramos M.W. Taip pat būdami ten aplankėme kapitoną Hobbsą ir jo žmoną, dr. Cogswellą ir mums padėjusius vyrus.
Nuorodos:
Orville‘o Wrighto dienoraštis paskelbtas: McFarland, Marvin, „The Papers of Wilbur & Orville Wright“ (2001); Crouch, Tom D., „The Bishop's Boys: A Life of Wilbur and Orville Wright“ (1989); Wright, Orville, „How We Invented the Airplane“ (1953).
Diskutuojama, ar nuopelnai tikrai priklauso broliams
Tiesa, dar 2013 metais mokslininkai pareiškė radę įrodymų, kad nuopelnai už pirmąjį skrydį lėktuvu priklauso visai ne broliams Wrightams, o iš Vokietijos į JAV emigravusiam Gustave'ui Whiteheadui. Tokie pareiškimai pakurstė nemažai diskusijų.
Mokslininko tyrimas parėmė teoriją, kad pirmasis žmogus, skridęs valdomu lėktuvu su varikliu buvo ne broliai Wrightai, o imigrantas iš Vokietijos. Tuo tarpu Smithsonian nacionalinio oro kosminių skrydžių muziejaus atstovai su išvadomis nesutinka.
Istorikas Johnas Brownas, dirbantis lėktuvų konstravimo biure Vokietijoje ir laisvalaikiu užsiimantis istoriniais tyrimais, tikina, kad apie 800 metrų skrydis 15 metrų aukštyje įvyko 1901 metų rugpjūčio 14 dieną – daugiau nei dviem metais anksčiau, nei nuo žemės atsiplėšė brolių Orville'o ir Wilburo Wrightų sukonstruotas lėktuvas.
Tiesa, skrydžio istorija besidomintiems specialistams apie G. Whiteheado pretenzijas į pirmo skridusio žmogaus titulą jau žinoma ne vieną dešimtmetį, tačiau „Bridgeport Herald“ publikuotame straipsnyje, kuriame buvo aprašytas pirmasis skrydis, stigo nuotraukos, kurioje būtų įamžintas skrendantis lėktuvas.
J. Brownas, besikrapštydamas dulkėtoje Bavarijoje esančio muziejaus palėpėje, rado nuotrauką, darytą 1906 metais vykusioje skrydžio inovacijų parodoje. Ir šios nuotraukos fone buvo matomas skrendantis lėktuvas, labai primenantis G. Whiteheado „No. 21“. Ten pat istorikas rado ir gerokai daugiau laikraščių straipsnių, aprašančių skrydį.
„Radau labai daug stulbinančios informacijos apie G. Whiteheadą. Bet nesu didelis aviacijos istorijos autoritetas, todėl viską, ką radau, persiunčiau patiems autoritetingiausiems mano žinomiems istorikams – žurnalo „Jane's All the World's Aircraft“ redakcijai“, - pasakojo J. Brownas.
Tuo tarpu Smithsonian nacionalinio oro ir kosminių skrydžių muziejaus direktoriaus pavaduotojas Peteris Jakabas mano, kad įrodymai yra „šiek tiek gluminantys“. Pasak jo, atrastoji fotografija yra pernelyg neryški – mat ji buvo padidinta 3500 procentų.
„Mano manymu, nuotraukoje matoma tai, ką norima matyti. Juk tai nuotraukos, pakabintos ant sienos parodoje, nuotrauka. Ji labai, labai neryški“, - sakė muziejaus atstovas.
P. Jakabas su kolegomis yra tvirtai įsitikinę, kad pirmieji savo sukonstruotu lėktuvu skridę žmonės yra broliai Wrightai. Tą galima įrodyti ir aiškiomis nuotraukomis. O daugybę neiliustruotų straipsnių laikraščiuose apie tai, kad G. Whiteheadas skrido anksčiau, jis menkina.
