Pasak gydytojos, mūsų imunitetą neigiamai veikia visos lėtinės ligos. Sergant nepakankamai judame, nes tai sukelia nemalonius pojūčius, taip pat mažiau laiko praleidžiame gryname ore. Imunitetą dar labiau silpnina ir nepakankamas skysčių vartojimas bei nevisavertė mityba.
„Dažnai besikartojančios ūmios peršalimo ligos ne tik neigiamai veikia imunitetą, bet ir pažeidžia vadinamąjį nespecifinį imunitetą, gleivines, odą. Tačiau jei suaugęs žmogus ypač dažnai serga ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligomis, vertėtų rimtai susirūpinti ir atlikti išsamius tyrimus, kurie padėtų nustatyti tikrąją pasikartojančių ligų priežastį“, - pabrėžė gydytoja.
- Kokių paprastų taisyklių po ligos reikėtų laikytis, kad neatkristume?
- Tam, kad pacientas neatkristų po ligos, jis turėtų visiškai pasveikti ir tik tada pradėti dirbti. Kai mes per greitai, nevisiškai pasveikę grįžtame į darbą, patiriame stresą, temperatūrų skirtumus, dar labiau silpniname imunitetą.
Kad neatkristume po ligos, reikia griežtai laikytis gydytojo nurodymų, vartoti daug vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitaminų, gerti pakankamai šiltų skysčių, tačiau jų nepakeičia kava. Išgerti reikia apie 40-43ml skysčių 1 kg kūno masės.
- Kaip po ligos stiprinti imunitetą?
- Imunitetą turime stiprinti nuolat. Kuo labiau tuo rūpinsimės, tuo rečiau sirgsime. Stiprinti imunitetą turime ir jausdami ligos simptomus, tačiau tuomet naudotinos pasyvios priemonės: skysčiai, antioksidantinėmis savybėmis pasižyminčių maisto produktų vartojimas.
Kai tik nustojame karčiuoti, kosėti, sloguoti, reikėtų daugiau būti gryname ore, grįžti prie pakankamo fizinio aktyvumo.
- Daug dirbančių žmonių vengia imti nedarbingumo lapelius ir „gydosi” darbe arba „dirba iš namų”. Kiek ir kaip reikėtų gydytis, kad iš tiesų pasveiktume?
- Kaip ilgai reikia gydytis, priklauso nuo ligos sunkumo, paties paciento ir jį varginančių simptomų. Tai labai individualu, tačiau derėtų nepamiršti, jog netinkamai gydomos virusinės peršalimo ligos gali komplikuotis į bakterines ligas, kurios yra pavojingesnės ir sunkesnės eigos. Dėl to nedarbingumas gali trukti ne kelias dienas, o porą mėnesių.
Neretai dėl kylančių komplikacijų pacientai guldomi į ligonines, įtariant plaučių uždegimus, pleuritus, širdies raumens pažeidimus.
- Ką pasakytumėte apie skysčių vartojimą susirgus – ar iš tiesų kuo daugiau skysčių suvartosime, tuo greičiau pasveiksime?
- Skysčių kiekis yra labai svarbus. Iš tiesų, kuo daugiau skysčių išgersime, tuo greičiau pasveiksime.
Skysčiai mažina organizmo intoksikaciją, kurią sukelia mikroorganizmai ir jų išskiriami toksinai. Skysčių pagalba toksinus greičiau pašaliname iš organizmo.
- Peršalimo ligomis vienas nuo kito užsikrečiame oro-lašeliniu būdu. Sergantis žmogus turėtų užsidėti vienkartinę veido kaukę, nečiaudėti neužsidengęs veido, nekosėti neužsidengęs veido, o dar geriau - sirgdamas pasilikti namie ir gydytis.
Čiaudėti reikia veidą ir nosį prisidengus vienkartine nosine, kuri paskui išmetama ir rankos nusiplaunamos. Slopinti čiaudulio nereikia, nes tai refleksas, kuris kyla dėl nosies gleivinės dirginimo.
Jei sirguliuoja kolegos ar artimieji, sveikieji taip pat turėtų reguliariai plauti rankas, naudoti daug skysčių ir vitamino C.
Vitaminai: ar visada naudingi?
Camelia vaistininkė Lorata Leilionaitė atkreipė dėmesį, jog vitaminą C reikėtų vartoti atsargiai.
„Daugelį metų šis vitaminas buvo vartojamas peršalimo ligų profilaktikai bei simptomams lengvinti. Šiuo metu vyrauja daug prieštaringų nuomonių dėl vitamino C reikšmingumo vartojant jo preparatus ligos metu, tačiau dviem jo atliekamomis svarbiomis funkcijomis neabejojama – vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir stabilizuoja centrinę nervų sistemą“, - sakė vaistininkė, pridurdama, jog vitaminą C tikslingiau naudoti peršalimo ligų profilaktikai ir sveikimo periodu po ligos. Tačiau tik tinkamai jį dozuojant.
L. Leilionaitė akcentavo, jog nuomonė, neva peršalimo profilaktikai ar susirgus reikia vartoti didesnius kiekius vitamino C yra klaidinga, nes didėjant vitamino dozei, mažėja jo įsisavinimas ir daugiau šio vitamino pašalinama iš organizmo.
„Ilgą laiką vartojant dideles dozes vitamino C , taip sustiprėja jo šalinimas, kad gali išsivystyti vitamino C trūkumas“, - įspėjo vaistininkė.
Paprašyta pakomentuoti, ką apskritai mano apie vitaminų vartojimą ir vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją apie tai, kad vitaminai iš viso neįsisavinami ir jų gauname tik su maistu, DELFI pašnekovė teigė, jog vitaminų bei mikroelementų vartojimas nėra žalingas ar bereikšmis, jei tai daroma saikingai ir protingai.
Kas trumpina sveikimo periodą
„Polivitaminų preparatai neturėtų būti peikiami ir nereikėtų į juos žiūrėti skeptiškai. Daugumai mūsų vitaminų trūksta, kadangi šiais laikais žmogus minta termiškai apdorotu, konservuotu maistu, žarnyno mikroorganizmai, kurie gamina mums kai kuriuos vitaminus, būna nualinti dažno antibiotikų vartojimo, bei gyvulių mėsoje esančių antibiotikų“, - komentavo specialistė, pridurdama, jog, ko gero, didžioji dauguma mūsų pietums įsidedame du didelius gabalus mėsos ir tik vieną šaukštą daržovių, ką jau kalbėti apie vaikus ir paauglius.
Kaip pastebi L. Leilionaitė, žmonės mažai dėmesio skiria savo sveikatai, neįsiklauso į organizmo siunčiamus signalus, o užpuolus ligai ir dažnai neteisingai savarankiškai gydosi.
„Vasarą bei rudenį visų reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų puokštę galima gauti vartojant šviežius vaisius, uogas bei daržoves. Kopūstai, morkos, burokėliai, juodieji bei raudonieji serbentai, spanguolės, obuoliai bei kitos sodo ir miško gėrybės puikiausiai stiprina organizmą ir paruošia jį žiemos sezonui, todėl reikia visa tai, ką duoda gamta, išnaudoti“, - patarė vaistininkė.
Pasak jos, per žiemą iki vėlyvo pavasario organizmo stiprinimui galima naudoti vitamininius preparatus, nes peršalus bei sergant kitomis ligomis, vitaminai bei mikroelementai stiprina organizmą ir padeda jam kovoti su ligos sukėlėjais - virusais bei bakterijomis, taip pat lengvina ligos simptomus bei trumpina sveikimo periodą.
Padeda kovoti su virusais ir bakterijomis
„Vienas svarbiausių vitaminų, padedančių kovoti su virusais bei bakterijomis, tai vitaminas D. Jis aktyvuoja tam tikras imuninės sistemos ląsteles, gebančias aptikti ir sunaikinti patogeninius mikroorganizmus, tuo pačiu padėdamas išvengti ligos komplikacijų, sunkesnių infekcijų“, - atkreipė dėmesį vaistininkė.
Kalbėdama apie vitaminą E, kuris pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, L. Leilionaitė pridūrė, kad jis yra puikus imunomoduliatorius, stiprina imunitetą prisidėdamas prie tam tikrų baltymų gamybos, kurie naikina ne tik virusus, bakterijas, bet ir vėžines ląsteles.
Lengvina būklę, bet ligos negydo
Paklausta, kaip pati asmeniškai vertina vaistus, kurie reklamuojami ne tik kaip pirmoji pagalba susirgus, bet ir kaip profilaktinė priemonė, DELFI pašnekovė pabrėžė, jog užklupus peršalimui, organizmas pirmiausia turi kovoti pats, o vaistai, kurie reklamuojami kaip pirmoji pagalba susirgus, gali būti vartojami tik simptomų palengvinimui - ligos jie neišgydo.
„Gerklės skausmui efektyvu skirti dezinfekuojančius preparatus, pastiles, tačiau tik pirmąją dieną“, - pastebi specialistė.
O štai sterilūs jūros vandens preparatai gali būti naudojami tiek sergant, tiek profilaktikai bei kasdienei nosies higienai, kadangi jie padeda pašalinti infekuotą nosies sekretą. Į nosį lašinami vaistai gali būti vartojami tik 3-5 dienas.
„Pirmoji ir teisingiausia pagalba peršalimo metu turėtų būti dažnas ir gausus šiltų skysčių vartojimas (arbatos, sultys, vaistažolių arbatos, vištienos sultinys), patalpų vėdinimas, eterinių aliejų inhaliacijos.
Profilaktikai gali būti naudojami ežiuolės preparatai (ne ilgiau 6 savaičių), tačiau jie neveiksmingi jau susirgus“, - sakė vaistininkė L. Leilionaitė.
Specialistė priminė, jog ligų profilaktikai taip pat tinka česnakas, cinko preparatai.
„Norint išvengti ligų, svarbu suderinti poilsio ir darbo režimą, grūdinti organizmą, treniruoti ir stiprinti savo kūną, kuo dažniau būti lauke, užsiimti aktyviu poilsiu, plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti ne ranka, o servetėle. Tada mūsų organizmas bus sveikas, stiprus, tvirtas, o mes - laimingi ir gražūs“, - sakė vaistininkė L. Leilionaitė.
