Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.
© Shutterstock nuotr.

Ž. Stakėnas: visuomenės švietimas padės smurtaujantiems suprasti pasekmes

Visuomenės švietimas kovoje su smurtu prieš vaikus yra reikalingas, kad kuo daugiau piliečių suvoktų apie šios problemos egzistavimą apskritai, pabrėžia Ž. Stakėnas.

„Smurtas prieš vaikus prisideda prie užburto rato egzistavimo: vaikai negali apsiginti ir bijo pasisakyti, kad patiria smurtą, o užaugę ir patys susilaukę atžalų su jomis elgiasi taip pat. Augant informacijos apie smurtą prieš vaikus kiekiui, smurtautojai galbūt suklus ir nebesijaus tokie drąsūs, nes suvoks, kad tai rūpi aplinkiniams ir kad pasekmės gali būti liūdnos“, – teigia televizijos laidų vedėjas.

Pasak Ž. Stakėno, kiekvienas visuomenės narys turėtų prisidėti prie žinios apie smurto prieš vaikus žalą skleidimo. Jis pabrėžia, kad su smurtu jokiu būdu negalima kovoti smurtu – reikia perspėti smurtautoją arba pranešti atsakingoms valstybės institucijoms.

„Įsitraukti į kovą su smurtu prieš vaikus turėtų būti kiekvieno garbės reikalas. Labai gerai, kad valstybės institucijos skatina tokį įsitraukimą. Tikiu, kad tai ilgainiui situaciją pakeis į gerąją pusę“, – sako Ž. Stakėnas.

R. Karpis: smurtas prieš vaikus dažnai būna nepastebimas

Smurtas prieš vaikus gali egzistuoti ir visai šalia mūsų, tuo pačiu likdamas nepastebėtu, teigia R. Karpis. Pasak jo, reikia kuo daugiau kalbėti šia tema, kad anksčiau su smurto prieš vaikus problema nesusidūrę žmonės išmoktų atpažinti smurto atvejus artimoje aplinkoje, kol dar ne per vėlu.

„Neturintys vaikų žmonės kartais apskritai nesigilina į su vaikų ugdymu susijusias problemas, nes šios jiems atrodo neaktualios, egzistuojančios kažkur toli nuo jų. Pavyzdžiui, apie tai, kad smurtas būna ne tik fizinis, bet ir psichologinis, dažnai nežinoma beveik nieko ir tokio smurto atvejai ignoruojami. Tačiau būtina mokėti atpažinti ir tokį smurtą“, – sako R. Karpis.

Anot operos solisto, pilietiškoje visuomenėje kova su smurtu prieš vaikus turi būti kiekvienam aktuali problema. Jis pabrėžia, kad užaugę vaikai patys tampa visuomenės dalimi, ir jei jie užaugs kentėdami nuo smurto, tai paveiks jų vystymąsi bei pakenks visuomenei. Todėl, pasak R. Karpio, valstybė turi skatinti diskusijas šia tema.

„Smurtas ir auklėjimas – nesuderinamos sąvokos, negalinčios turėti nieko bendra. Tačiau didelė problema yra tai, kad net ir daugelis tikrai pilietiškų žmonių išvydę smurto atvejį gali nežinoti, ką daryti, kaip elgtis ar kur kreiptis. Todėl valstybė turi šviesti visuomenę. Džiugu, kad žingsniai šia kryptimi žengiami“, – sako R. Karpis.

A. Jasaitytė: smurtas gali palikti atspaudą visam vaiko gyvenimui

Smurtas prieš vaiką kenkia jo savivertei, jį pažemina ir nuvertina bei apskritai gali traumuoti visam gyvenimui – jis gali imti manyti, kad visi žmonės yra pavojingi, ir nustoti jais pasitikėti, sako A. Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jos, apie visas šias smurto pasekmes visuomenė turi būti šviečiama.

„Vis dar pasitaiko sakančių – pats vaikystėje gavau perti, todėl ir savo vaikus taip auklėsiu. Kuo daugiau apie smurto poveikį psichinei sveikatai bus kalbama, tuo mažiau bus tokių kalbų, visuomenė bus sąmoningesnė. Privalome kalbėti ir netylėti – už tai atsakomybę turi prisiimti tiek valstybė, tiek, susiklosčius tam tikrai situacijai, ir kiekvienas pilietis“, - pažymi A. Jasaitytė-Čeburiak.

Pasak A. Jasaitytės-Čeburiak, pati matydama smurto atvejį kaimynystėje ji nedvejodama kviestų atsakingų institucijų specialistus. Anot jos, pilietiški asmenys turi netylėti ir netoleruoti smurto prieš vaikus, o valstybė šalia visuomenės švietimo turi pasirūpinti, kad vaikai sulauktų tinkamos pagalbos.

„Dažnai patyrę smurtą vaikai nėra matę kitokio gyvenimo, tad juos būtina sušildyti, paguosti, o tada nuosekliai su jais dirbti. Reikia pasakoti jiems sėkmės istorijas, parodyti, kad egzistuoja ir kitoks gyvenimas, lavinti jų emocinį intelektą. Tada jų gyvenime atsiras viltis, jie taps pilnaverčiais šalies piliečiais“, – sako A. Jasaitytė-Čeburiak.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.