„Vaikų linijos“ vadovas: didžiausias iššūkis – atsakyti į dar daugiau vaikų skambučių

 (4)
Vadovaujantis tarptautinėmis praktikomis, Lietuvoje jau ne vienerius metus teikiama emocinė parama telefonu ir internetu. Nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ specialistai ir savanoriai kasdien telefonu ir internetu konsultuoja šimtus paauglių ir mažamečių. Organizacijos vadovo dr. Roberto Povilaičio teigimu, kasdien dešimtys iš šių vaikų į pagalbos liniją kreipiasi dėl fizinės ar emocinės prievartos atvejų.
Mergaitė kalba telefonu
© Vida Press

Jau 18-ka metų į „Vaikų liniją“ besikreipiantys mažamečiai ir paaugliai yra ne tik išklausomi ir padrąsinami: jiems taip pat suteikiama visa svarbiausia informacija apie vaiko teises ir atsakingas institucijas, į kurias jie gali kreiptis dėl tolimesnės pagalbos.

„Paprastai per dieną sulaukiame dešimties apie prievartą arba patyčias norinčių pranešti vaikų skambučių. Dažnai „Vaikų linijos“ konsultantai būna pirmi žmonės, kuriems mažamečiai ir paaugliai išdrįsta prabilti apie patiriamus skaudžius dalykus. Praktika rodo, kad neretai jie bijo arba nežino, kam dar galėtų papasakoti apie savo problemą, kur galėtų kreiptis“, – sako dr. R. Povilaitis.

2014 metais daugiau nei 2 mln. vaikų mėgino prisiskambinti į pagalbos liniją. „Vaikų linijos“ specialistai ir savanoriai turėjo galimybę atsiliepti į 123 349 skambučius, iš kurių 2040 pranešė apie patyčias, o 1716 vaikų kreipėsi pagalbos dėl patirtos fizinės, emocinės ar seksualinės prievartos. Organizacijos vadovo teigimu, per vieną valandą „Vaikų linijos“ konsultantai vidutiniškai atsiliepia į 13 skambučių – tai maždaug 340 paauglių ir mažamečių skambučių kasdien iš visos Lietuvos.

„Netylant pagalbos telefonams, nuolat svarstome, kaip galime įveikti su didžiausiu savo iššūkiu – atsiliepti į kuo daugiau vaikų skambučių bei elektroninių laiškų. Nors telefono linijų ir darbo valandų skaičių palaipsniui didiname, toliau ieškome būdų, kaip išplėsti mūsų teikiamos pagalbos lauką, pritraukti daugiau savanorių ir informuoti visuomenę“, – teigia dr. R. Povilaitis.

Užtikrinant sklandžią pagalbos telefonu linijos veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-tiems ir 2015-tiems skyrė po 905 tūkst. Litų (daugiau nei 206 tūkst. Eurų).

„Ministerija jau eilę metų didina finansavimą psichologinei-emocinei pagalbai telefonu. Palyginimui, 2012 m. tam buvo skirta trečdaliu mažiau – 635 tūkst. litų. Finansavimas tikrai nemažės, o pagal galimybes – ir didės“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Vaikų linija“ siekia ne tik padėti nuo smurto, patyčių ar kitų nelaimių nukentėjusiems vaikams, bet ir supažindinti visuomenę su šiomis problemomis. Nuo 2004 m. vykdydama kampaniją „Be patyčių“, įgyvendindama įvairias prevencines veiklas, organizuodama mokymus tėvams, ugdymo įstaigų darbuotojams, organizacija aktyviai plečia savanoriškos pagalbos ratą ir stengiasi išklausyti kuo daugiau vaikų telefonu 116111 bei internetu svetainėje www.vaikulinija.lt.

„Vaikų linija“ – tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Nuo 1997 m. veikiančios nevyriausybinės organizacijos veikla paremta savanorišku darbu. Šiuo metu pagalbą vaikams ir paaugliams teikia apie 130 konsultantų, iš kurių 120 – savanoriai.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.