Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto

 (4)
Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.
© Shutterstock nuotr.

Teisininkė sako sveikinanti įvairias mokyklose vykdomas teisinio švietimo iniciatyvas, kurių pastaruoju metu daugėja, ir pabrėžia, kad savo teisių žinojimas vaikui gali padėti sėkmingai priešintis smurtui ir apsaugoti save.

Ko apie savo teises vaikai dažniausiai nežino?

Dažnai vaikai apskritai nesuvokia, kad savo teises galima apginti ir kad yra atsakingos institucijos, į kurias galima kreiptis. Vaikai nežino savo teisių, kurios gyvenime yra aktualios ir gana dažnai pažeidinėjamos: teisės į orumą, į vardą, į atvaizdą, teisės į privatumą ir pan. Jie nežino, kad galima kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, jei įsigytas pirkinys nėra kokybiškas, arba į Darbo inspekciją, jei vaikui pradirbus vasarą darbdavys nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Į nepakankamai vaikams žinomų jų teisių sąrašą patenka ir apsauga nuo smurto šeimoje: dažnai vaikai nežino, kad gali kreiptis į tarnybas, kurios rūpinasi jų teisių apsauga, ir sulaukti pagalbos.

Kas turėtų supažindinti vaiką su jo teisėmis: tėvai, mokytojai ar teisės specialistai?

Mano nuomone, vaiką su jo teisėmis turėtų supažindinti teisės specialistai. Jie gali pateikti pavyzdžių iš savo praktikos, atsakyti į nestandartinius vaikų klausimus. Be to, specialisto parengta medžiaga ir pateikiama informacija yra žymiai tikslesnė, informatyvesnė ir aiškesnė. Reaguodamas į auditoriją jis gali prisitaikyti prie klausimų tematikos. Tuo tarpu pedagogas moko mokinius to, ko pats yra išmokytas. Pats įgijęs teisės pagrindus, jis perteikia juos moksleiviams, tačiau žymiai siauriau nei tai padarytų teisės specialistas.

Ineta Janušytė
Ineta Janušytė
© Organizatorių nuotr.

Tuo tarpu tėvai, kaip svarbiausi ir pagrindiniai vaiko mokytojai ir auklėtojai, turėtų užsiimti bendru atžalos auklėjimu, mokyti jį pažinti vertybes, spręsti problemas, tuo pačiu supažindindami, kokias svarbiausias teises ir pareigas turi vaikas.

Bet detaliai pasakoti vaikui apie kiekvieną jo teisę neturėtų būti tėvų rūpestis, juk, galų gale, ne visi tėvai yra teisininkai. Svarbiausia informuoti atžalas apie pagrindines teises. Tačiau labai svarbu vaikus pažindinti ne tik su teisėmis, o ir su pareigomis, išmokyti juos suprasti, jog svarbu ne tik ginti savo pažeistas teises, bet ir pačiam nepažeidinėti kitų žmonių teisių.

Su kokiomis jų teisėmis tėvai ir mokytojai supažindinti vaikus tiesiog privalo?

Tėvai pirmiausia vaikus turi supažindinti su prigimtinėmis teisėmis, t.y. teise į gyvybę ir teise į laisvę. Atžala nuo pat mažens turi suvokti, kad niekas neturi teisės suvaržyti jo laisvės ir kėsintis į gyvybę. Kiek ūgtelėjusiam vaikui mokykloje turėtų būti pristatomos kitos svarbios teisės: teisė į mokslą, teisė į sveikatos priežiūrą, žodžio laisvė, teisė į nuosavybę, šeimos nario teisės ir kt.

Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip savo teisių žinojimas gali padėti vaikui?

Savo teisių žinojimas nepilnamečiui gali padėti apsaugoti save, pavyzdžiui, psichologinio smurto atveju. Šiuolaikiniai vaikai be vargo naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, turi anketas socialiniuose tinkluose. Internetinė erdvė yra vieta, kurioje greitai plinta patyčios, pavyzdžiui, įžeidžiantys komentarai „Facebook“, „pagražintos“ nuotraukos, „pavogtos“ socialinio tinklo anketos ir pan. Žinodamas, kad jis turi teisę į atvaizdą ir į orumą bei kad šios jo teisės gali būti apgintos, o kaltininkas nubaustas, vaikas tikrai drąsiau kreipsis prašydamas pagalbos. Toks jo elgesys taps prevenciniu pavyzdžiu bendraamžiams.

Tuo tarpu žinodamas savo kaip šeimos nario teises, nepilnametis galės jas apginti, kreipdamasis į atsakingas institucijas, jei manys, kad šeimoje yra smurtaujama. Taip vaikas susikurs sau geresnę ir teisingesnę aplinką.

Kaip manote, ar mokyklose pakanka teisinio švietimo? Ar situacija gerėja?

Manau, jog situacija gerėja, tačiau ateityje gali tapti dar geresne. Mokiniai gali pasirinkti teisės pagrindų, pilietiškumo ugdymo pamokas, tačiau ne visur jos yra privalomos. Vyksta įvairios akcijos, projektai, kurių metu moksleiviai supažindinami su jų kaip piliečių teisėmis. Tokių projektų metu teisės specialistai pastebi, jog vaikai puikiai žino savo kaip mokinio teises, tačiau nėra girdėję apie vartotojų teises, civilines teises, darbo teises, galiausiai apie teisę į orumą, privatumą, neliečiamumą. Nuoseklus švietimas padės tai išspręsti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat pabrėžia, kad vaiko supažindinimas su jo teisėmis yra svarbi tiek šeimos, tiek visuomenės ir atsakingų institucijų užduotis.

„Savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką ir padrąsinti jį prabilti apie patiriamą smurtą. Valdžios institucijos, švietimo įstaigos, šeimos ir kiekvienas iš mūsų turime veikti išvien tam, kad Lietuvos vaikai būtų susipažinę su savo teisėmis, jaustųsi saugūs ir patys prisidėtų prie smurto problemos mažinimo“, – sako ministrė.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.