Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti

 (4)
Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.
smurtas prieš vaikus, prievarta, pedofilija, agresija, našlaitis, nuskriaustas
© Shutterstock nuotr.

Pasak specialistės, visuomenėje vis dar gausu žalingų stereotipų apie smurtą prieš vaikus, tačiau situacija gerėja – problemos aktualumas vis labiau suvokiamas, mažiau taikstomasi su smurtu prieš vaikus artimoje aplinkoje. D. Urbonaitienė pabrėžia, kad svarbiausia – aiškiai suprasti, kad toks smurtas – ne vidinis šeimos reikalas, o problema, kurios negalima toleruoti.

Kokie žalingi stereotipai apie smurtą prieš vaikus visuomenėje vis dar egzistuoja?

Pirmas ydingas stereotipas – kad tai, kas vyksta šeimoje, yra tik vaiko ir artimųjų reikalas, kad jokiu atveju negalima kištis į šeimos gyvenimą. Kitas stereotipas – kad vaiką nubausti įkrečiant jam „beržinės košės“ yra nieko tokio. Daug kas galvoja – mes patys taip užaugom, todėl ir mūsų vaikai turi taip augti. Tokie stereotipai kelia liūdesį. Veikdami kartu jie formuoja terpę, kurioje smurtas prieš vaikus gali egzistuoti ir nebūti stabdomas.

Trūksta suvokimo, kad vaikas – toks pats pilietis kaip ir visi kiti. Juk kai kolega darbe ar žmogus gatvėje elgiasi taip, kaip mums nepatinka, mes nesvarstome, kad jį apšaukę ar trenkę jam išspręstume problemą. Kodėl tuomet tiek daug žmonių galvoja, kad taip galima elgtis su vaiku? Jis juk irgi yra individas su savo teisėmis.

Ką kiekvienas žmogus privalo žinoti apie smurtą prieš vaikus, ko dabar galbūt nežino?

Visų pirma visuomenė turi suvokti, kas yra pozityvi tėvystė, ir jos teikiamą naudą. Pozityvi tėvystė – tai auklėjimo būdas, kuomet pripažįstamas vaiko individualumas, suvokiama, kad jis yra toks pats lygiavertis žmogus kaip mes, su kuriuo galima kalbėtis ir susitarti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą ir metodines rekomendacijas, pagal kurias dirba socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti susijusių sričių specialistai. Džiugina, kad pozityvia tėvyste šeimos pradeda vis labiau domėtis pačios.

Kaip reiktų elgtis pastebėjus smurto prieš vaikus atvejį, tarkime, gatvėje ar artimoje aplinkoje?

Pirmiausia būtina pakeisti daugelio pasąmonėje vis dar stiprų požiūrį – į kitų šeimų gyvenimą jokiu būdu kištis negalima, tai ne mūsų reikalas. Išvydę smurto atvejus, turime jų netoleruoti. Pradėti galime nuo paprasčiausio tėvo ar mamos sudrausminimo – pasakymo, kad jis ar ji neturi rėkti ant vaiko, mušti jo ar panašiai. Jau vien tai padės susimąstyti – gali būti, kad tėvai nuoširdžiai nepagalvojo, jog su vaiku elgiasi blogai.

Be to, egzistuoja vaikams skirta telefono linija numeriu 116 111, kuria gali skambinti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, pranešdami apie problemines situacijas. Esant išties rimtiems atvejams, reaguos ir atitinkamos tarnybos. Šia telefono linija skambinti gali ir patys tėvai, jei nori pasitarti dėl elgesio su savo vaiku.

Kokių teigiamų rezultatų per pastaruosius keletą metų pavyko pasiekti?

Žmonės vis dažniau praneša apie smurto prieš vaikus atvejus, nebetyli. Ir tai yra puiku. Nereikia galvoti, kad jei pranešimų daugėja, tai rodo, kad ir smurto prieš vaikus daugėja. Priešingai – tai rodo kad visuomenė tampa sąmoningesnė, netoleruoja smurto. Vykdomos programos, per televiziją transliuojami klipai atkreipia dėmesį, skatina diskusijas. Tai yra gerai – problemą galima spręsti tik pripažinus, kad ji egzistuoja.

Aligamanta Pabedinskienė
Aligamanta Pabedinskienė
© Organizatorių nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat pažymi, kad smurto prieš vaikus problema ir būdai su ja kovoti bus viešinami ir toliau, taip dar labiau skatinant visuomenės įsitraukimą ir mažinant toleranciją smurtui.

„Smurtas prieš vaikus yra netoleruotinas. Vaikai turi augti saugioje ir jiems palankioje aplinkoje, tada užaugę jie bus mūsų valstybės puoselėtojais ir gynėjais. Jei vaikas patiria smurtą, aplinkiniai negali būti abejingi ir turi padėti vaikui. O vaikai turėtų drąsiai skambinti į Vaikų liniją“, – sako ministrė.

Pasak A. Pabedinskienės, ministerija imasi įvairių veiksmų, kovodama su smurtu prieš vaikus bei viešindama problemą visuomenėje: įgyvendina Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos programą, organizuoja kompleksines paslaugas nuo smurto nukentėjusiems vaikams. Daug savivaldybių yra sudariusios sutartis su pagalbą vaikams teikiančiomis organizacijomis, vaikų teisių tarnybų siuntimu jose vaikai ir šeimos nariai gauna psichologų, socialinių darbuotojų ir teisininkų paslaugas. Tai užtikrina, kad smurtą patyrę vaikai susilaukia profesionalų pagalbos.

Be to, pažymi ministrė, ministerija daug dėmesio skiria pozityvios tėvystės viešinimui, vaikų auklėjimo be smurto principų aiškinimui visuomenei. Įvairios visuomenės grupės – teisininkai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kt. – taip pat ministerijos organizuojamuose mokymuose yra apmokomos atpažinti smurto atvejus, įskaitant tuos, kai išorinių žymių nėra. O kitų metų balandį Vilniuje duris atvers pirmas specialus centras vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.