Psichologė: kaip tėvai turėtų raminti supykusį vaiką?

 (8)
Psichologų teigimu, vaikai, matydami supykusius tėvus, patys to nesuprasdami perima jų emocijas ir greičiau susierzina. Tuo tarpu tėvai ne visuomet supranta, kad vaiko pyktį iššaukė būtent jie. Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Asta Matiejūnienė dalinasi patarimais, kaip pasiekti, kad vaikas kuo rečiau pyktų, o kai supyksta – kaip draugiškai ir taikiai jį nuraminti.
Vaikas pyksta
© Shutterstock nuotr.

Pasak psichologės, norėdami padėti vaikui susidoroti su pykčiu, tėvai pirmiausia turėtų suprasti, ką vaikas jaučia, paaiškinti jam, kas su juo vyksta, paklausti, kas jį supykdė.

„Vaikas yra dar per mažas ir gali pats neatpažinti savo pykčio ar susierzinimo. Jis gali jausti tam tikrus nemalonius jausmus, norą trenkti, ką nors sulaužyti, užsidaryti. Nepažįstami jausmai gąsdina, sukelia dar didesnę vidinę sumaištį, paskatina elgesį, dėl kurio vaikas vėliau gailisi“, – teigia A. Matiejūnienė.

Tam, kad padėtų vaikui nusiraminti, tėvai turėtų su juo kalbėti ramiu, priimančiu tonu, švelniai apkabinti, pažymi psichologė. Jei vaiko pyktį iš tikrųjų paskatino netinkamas tėvų elgesys, jie turėtų ramiai atsiprašyti.

„Vaiką reikia mokyti kalbėtis apie savo jausmus, norus, skatinti jį tartis, kaip panašius sunkumus galima būtų spręsti ateityje. Reikėtų atskirti jausmus ir elgesį – paaiškinti, kad galime jausti visokius jausmus, tačiau neturime teisės mušti, įžeidinėti kitų žmonių, laužyti daiktų ir panašiai. Reikėtų paaiškinti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus žmones. Savo pavyzdžiu turime parodyti, kaip reikia elgtis pykčio, konflikto situacijoje – jei mes patys supykę nekontroliuosime savo elgesio, vargu ar išmokysime tai daryti savo vaiką“, – teigia psichologė.

A. Matiejūnienė pažymi, kad vaikai dažniausiai pyksta dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusieji: kai jaučiasi nesaugūs, kai kas nors sugėdina, pašiepia, užgauna, neleidžia realizuoti savo idėjų ar kai negauna to, ko labai trokšta.

„Galime pabandyti įsijausti į vaiko padėtį ir suprasti, kaip jis jaučiasi vienoje ar kitoje situacijoje, ir mėginti jų išvengti. Pavyzdžiui, jeigu mus kas nors staiga norėtų atitraukti nuo veiklos, į kurią mes pasinėrę su malonumu, mes supyktumėme. Tačiau patys dažnai nekreipiame dėmesio į vaiko situaciją – liepiame jam tuoj pat baigti žaisti ir vykdyti mūsų paliepimus. Jei šioje situacijoje mes paruošiame vaiką, pasakome, kad už 10 minučių turėsime išvažiuoti ir jis turi 5 minutes užbaigti žaidimą, išvengsime didelio susierzinimo“, – sako A. Matiejūnienė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad ir suaugęs žmogus supyksta, kai į jo norus ir pasiūlymus dešimt kartų per dieną yra atsakoma „ne“. Ji pasiūlo įsivaizduoti, kiek tokių „ne“ per dieną išgirsta maži vaikai. Pasak jos, tėvai, norėdami apsaugoti mažą vaiką nuo susierzinimo ir pykčio, turėtų būti dėmesingi jo aplinkai, patraukti iš jo akiračio daiktus, kurių negalima imti ar valgyti ir pan.

Taip pat, sako A. Matiejūnienė, jie turėtų įvertinti ir vaiko psichines bei fizines galimybes – judresniems vaikams riboti buvimą triukšmingoje aplinkoje, rūpintis dienos režimu, poilsiu. Bendraudami tėvai turėtų kalbėti pagarbiu tonu, vengti sarkazmo ne tik žodžiais, bet ir balso intonacijose, o svarbiausia – skirti pakankamai dėmesio savo atžalai.

Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.