Pasak psichologės, norėdami padėti vaikui susidoroti su pykčiu, tėvai pirmiausia turėtų suprasti, ką vaikas jaučia, paaiškinti jam, kas su juo vyksta, paklausti, kas jį supykdė.
„Vaikas yra dar per mažas ir gali pats neatpažinti savo pykčio ar susierzinimo. Jis gali jausti tam tikrus nemalonius jausmus, norą trenkti, ką nors sulaužyti, užsidaryti. Nepažįstami jausmai gąsdina, sukelia dar didesnę vidinę sumaištį, paskatina elgesį, dėl kurio vaikas vėliau gailisi“, – teigia A. Matiejūnienė.
Tam, kad padėtų vaikui nusiraminti, tėvai turėtų su juo kalbėti ramiu, priimančiu tonu, švelniai apkabinti, pažymi psichologė. Jei vaiko pyktį iš tikrųjų paskatino netinkamas tėvų elgesys, jie turėtų ramiai atsiprašyti.
„Vaiką reikia mokyti kalbėtis apie savo jausmus, norus, skatinti jį tartis, kaip panašius sunkumus galima būtų spręsti ateityje. Reikėtų atskirti jausmus ir elgesį – paaiškinti, kad galime jausti visokius jausmus, tačiau neturime teisės mušti, įžeidinėti kitų žmonių, laužyti daiktų ir panašiai. Reikėtų paaiškinti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus žmones. Savo pavyzdžiu turime parodyti, kaip reikia elgtis pykčio, konflikto situacijoje – jei mes patys supykę nekontroliuosime savo elgesio, vargu ar išmokysime tai daryti savo vaiką“, – teigia psichologė.
A. Matiejūnienė pažymi, kad vaikai dažniausiai pyksta dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusieji: kai jaučiasi nesaugūs, kai kas nors sugėdina, pašiepia, užgauna, neleidžia realizuoti savo idėjų ar kai negauna to, ko labai trokšta.
„Galime pabandyti įsijausti į vaiko padėtį ir suprasti, kaip jis jaučiasi vienoje ar kitoje situacijoje, ir mėginti jų išvengti. Pavyzdžiui, jeigu mus kas nors staiga norėtų atitraukti nuo veiklos, į kurią mes pasinėrę su malonumu, mes supyktumėme. Tačiau patys dažnai nekreipiame dėmesio į vaiko situaciją – liepiame jam tuoj pat baigti žaisti ir vykdyti mūsų paliepimus. Jei šioje situacijoje mes paruošiame vaiką, pasakome, kad už 10 minučių turėsime išvažiuoti ir jis turi 5 minutes užbaigti žaidimą, išvengsime didelio susierzinimo“, – sako A. Matiejūnienė.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad ir suaugęs žmogus supyksta, kai į jo norus ir pasiūlymus dešimt kartų per dieną yra atsakoma „ne“. Ji pasiūlo įsivaizduoti, kiek tokių „ne“ per dieną išgirsta maži vaikai. Pasak jos, tėvai, norėdami apsaugoti mažą vaiką nuo susierzinimo ir pykčio, turėtų būti dėmesingi jo aplinkai, patraukti iš jo akiračio daiktus, kurių negalima imti ar valgyti ir pan.
Taip pat, sako A. Matiejūnienė, jie turėtų įvertinti ir vaiko psichines bei fizines galimybes – judresniems vaikams riboti buvimą triukšmingoje aplinkoje, rūpintis dienos režimu, poilsiu. Bendraudami tėvai turėtų kalbėti pagarbiu tonu, vengti sarkazmo ne tik žodžiais, bet ir balso intonacijose, o svarbiausia – skirti pakankamai dėmesio savo atžalai.
Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.