Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialistų teigimu, neretai netinkamas vaiko drausminimas tampa svarbiausia smurto prieš vaikus priežastimi. Nors drausmė yra reikšmingas auklėjimo faktorius, labai svarbu, kokiomis priemonėmis vaikas yra drausminamas ir kaip tai prisideda prie jo ugdymo.

Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų (96,8 proc.) nurodė, kad kartais, dažniausiai arba visuomet drausmina vaikus. Tik trečdalis apklaustųjų (28,6 proc.) drausmindami vaiką su juo kalbasi, diskutuoja ir aiškinasi netinkamo vaiko elgesio priežastis. Likę respondentai nurodė pasirenkantys kitas drausminimo priemones, kurios, pasak specialistų, turėtų būti vertinamos kaip smurtas prieš vaiką.

Tarp apklausos dalyvių bent kartą nurodytų atžalos drausminimo priemonių pateko tyčiojimasis, bauginimas, grasinimas, pliaukštelėjimas, tampymas už ausų, šantažavimas, vaiko ignoravimas, namų areštas. Beveik kas penktas tėvas ar mama (17,3 proc.) nurodė nemotyvuotai draudžiantys atžalai naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizorių. 7,1 proc. respondentų drausmindami vaikus teigia juos aprėkiantys, dar 5,6 proc. apklaustųjų renkasi statyti vaiką į kampą.

Pasiteiravus, kokius veiksmus apklausos dalyviai laiko smurtu prieš vaikus, paaiškėjo, kad kas dešimtas respondentas taip įvardina žiaurų elgesį (9 proc.) ir seksualinę prievartą (9,1 proc.). Beveik tiek pat apklaustųjų teigia, kad smurtu taip pat laikomas psichologinis terorizavimas, patyčios ir mušimas. Mažiausiai grėsmingas suaugusiųjų elgesys, nukreiptas prieš vaiką, respondentams atrodo plaiukštelėjimas ir abejingumas. Šiuos veiksmus, kaip smurto atvejus nurodė atitinkamai 4,7 proc. ir 5,3 proc. žmonių.

Beveik pusė apklausos dalyvių (47 proc.) teigia susidūrę su smurto prieš vaikus atvejais. Vienas iš keturių apklaustųjų (24,8 proc.) nurodė vaikystėje patyręs smurtą, o kas dešimtas teigia pats smurtavęs prieš mažametį ar paauglį.

Specialistų teigimu, optimistiškai nuteikia apklausos dalyvių požiūris į pagalbos suteikimą nuskriaustam vaikui. Beveik kas penktas respondentas (17,4 proc.), nurodo žinantis, kad apie smurto prieš vaiką atvejį gali pranešti policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, savivaldybei, dienos centrams, pagalbos telefonu linijai, medicinos įstaigai, pedagogams. Likusi dalis apklaustųjų teigė, kad kreiptis galima į bent vieną iš anksčiau išvardintų institucijų.

Klausiami, kas turėtų aktyviausiai spręsti smurto problemą, daugiau nei trečdalis respondentų (37,6 proc.) atsakė, kad tai yra ne tik institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, bet ir kiekvieno visuomenės nario atsakomybė. Net pusė apklaustųjų (46,6 proc.) teigė diskutuojantys apie šią problemą savo aplinkoje, o daugiau nei trečdalis (36,8 proc.) nurodė visuomet atsakingai reaguojantys į problemines situacijas ir pasirengę informuoti atsakingas institucijas. Kas dešimtas apklaustasis norėtų spręsti problemą įsitraukdamas į nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Internetinė apklausa socialinio projekto „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatyva buvo vykdoma balandžio 27 d. – gegužės 17 d. naujienų portale Delfi.lt.

Smurto prieš vaikus problemą balandžio – gegužės mėnesį spręsti kvietė socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.

Projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.