4 patarimai, kaip efektyviai bendrauti su savo vaikais

Išmokti iš tiesų komunikuoti su savo vaikais gali būti daug iššūkių keliantis ir varginantis darbas. Štai keli patarimai, kaip pagerinti savo bendravimo įgūdžius ir užmegzti tvirtesnį ryšį su savo atžalomis, rašo Megan Šauri (Megan Shauri) newsok.com.
Tėvas ir sūnus
© Shutterstock nuotr.

Bendravimas yra būtinas bet kokiems santykiams: darbo ar romantiškiems, draugiškiems ar šeimyniniams. Tačiau komunikavimas su vaikais turi papildomų iššūkių. Mat vaikai dar tik mokosi ir tobulina šiuos savo sugebėjimus, tad ne visuomet žino tinkamus žodžius savo jausmams išreikšti ar tai, kokias emocijas jaučia. Todėl turite būti kantrūs ir užtikrinti, kad abipusė komunikacija būtų efektyvi.

Perpraskite jų bendravimo stilių

Yra skirtingų komunikacijos stilių: kategoriškas, agresyvus, pasyviai agresyvus, nuolankus ir manipuliacinis. Kiekvienas stilius yra ne būtinai geresnis ar blogesnis nei kitas. Tačiau labai naudinga žinoti, kaip juos visus panaudoti.

Jei jūs perprasite savo vaiko komunikavimo stilių, jį suprasti bus kur kas paprasčiau. Pavyzdžiui, tie, kurie yra linkę būti sarkastiški, naudoja pasyviai agresyvią komunikacijos formą. Laiku tai supratę, išvengsite nemažai konfliktų, nes tiesiog išmoksite nepriimti to asmeniškai.

Kita vertus, komunikuojant su vaikais labai tinkamas posakis: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Reiktų suprasti, kad vaikai atsako į tai, kaip jūs su jais bendraujate.

Natūralu, kad tėvai kartais panaudoja ir agresyvią komunikaciją. Kai vaikai nuliūdina jus, paprastai pirmiausia reakcija - pakeltas tonas ir komandos. Deja, tačiau toks būdas daugeliu atvejų nėra efektyvus. Reikia nebijoti suklysti ir išbandyti skirtingas komunikacijos formas, kad pamatytumėte kas jūsų šeimai geriausia. Idealiausias variantas, jei sugebėtumėte ieškoti kompromisų ir susitarti.

Uždari ir atviri klausimai

Bet kas, dirbantis verslo sektoriuje, turbūt sužino, kad atviri klausimai yra paprastai geriausia komunikaciją skatinanti forma. Deja, tačiau su vaikais taip yra ne visuomet. Jei klausite mažo vaiko: „Kodėl esi liūdnas?“, jis gali ne visiškai suprasti klausimo esmę arba ne visuomet gali žinoti atsakymą.

Tad galbūt pradėti pokalbį nuo atviro klausimo ir verta, tačiau nesulaukus atsakymo, vertėtų pereiti prie uždarų klausimų, skatinančių atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Galbūt nenuskambės įtikimai, tačiau net tokie klausimai gali iššaukti ir kitokį atsakymą, diskusiją apie kilusią problemą. Tiesa, nepersistenkite ir klausinėjimo nepaverskite tardymu.

Mokykite juos pažinti emocijas

Emocijas sunku suprasti. Kartais tai tampa neįveikiama užduotimi suaugusiesiems, tad ko tikėtis iš vaikų. Tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų „emociniu raštingumu“. Mokykite savo atžalas pažinti patiriamas emocijas. Jei vaikas yra piktas, pavyzdžiui, dėl brolio ar sesers iškrėstos šunybės, pasikalbėkite ir paprašykite apibūdinti, ką šis jaučia.

Identifikavus pykčio jausmą, reikėtų padėti vaikui su juo tinkamai susidoroti. Ta pati taisyklė yra tinkama ir liūdesiui, baimei ar laimei. Mokydamiesi pažinti emocijas vaikai labiau savimi pasitikės ir bus užtikrinti, kad mokės save sukontroliuoti įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Būkite pavyzdys

Vaikai savo elgsenos modelį konstruoja stebėdami aplinkinį pasaulį. O geri komunikacijos įgūdžiai prasideda namuose. Jei būsite linkę dažnai šaukti, jūsų vaikai tai įtrauks į savo bendravimą. Jei jūs išreikšite savo emocijas žodžiais, o ne fiziškai, jūsų vaikai elgsis taip pat. Todėl namuose pirmiausia nereikėtų bijoti kalbėti apie emocijas.

Kai turite problemą, susijusią su kitu žmogumi, reikėtų su juo pasikalbėti. Ne dėl to, kad siekiate išlieti pyktį ar įtūžį, bet todėl, kad paskatintumėte diskusiją ir problemos sprendimą. Pats geriausias pavyzdys, kai tėvai kalbasi apie tai, kas jiems neduoda ramybės. Net jei tai yra liūdesys ar skausmas.

Lygiai taip pat tėvams nereikėtų nuo vaikų slėpti ir romantiškų akimirkų. Leiskite jiems matyti jus besibučiuojant ir suprasti, kad jausmų išraiška stiprina jūsų šeimą ir ryšius tarp žmonių. Nepaisant kelių smulkių nesutarimų, kurie taip pat yra normali šeimos gyvenimo dalis.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus

Žymūs Lietuvos žmonės: netoleruoti smurto prieš vaikus turi būti kiekvieno garbės reikalas

Visuomenę būtina kuo plačiau šviesti apie smurto prieš vaikus problemą, nes tada daugiau smurtaujančių asmenų suklus ir apsvarstys savo veiksmus, o vaikai išgirs, kad yra ne vieni ir gali sulaukti pagalbos, sako žymūs Lietuvos žmonės – televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, operos solistas Rafailas Karpis bei psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jų, smurto prieš vaikus netoleruoti turėtų kiekvienas pilietiškas ir atsakomybę jaučiantis žmogus.

Apklausa: pusė lietuvių drausmintų smurtautoją prieš vaiką

Vis daugiau žmonių Lietuvoje netoleruoja smurto prieš vaikus ir yra neabejingi šiai problemai, rodo socialinės iniciatyvos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ vykdyta internetinė visuomenės apklausa. Beveik pusė visų apklausos dalyvių (48,4 proc.) pastebėję smurto atvejį imasi pilietinės pareigos ir mėgina kalbėtis su smurtautoju apie jo elgesį.

Smurtas prieš vaiką – problema, kurios negalima toleruoti (4)

Pastaba, pasakyta gatvėje vaiką aprėkusiam ir pažeminusiam tėvui, skambutis specialistams, pranešantis apie galimą smurto atvejį kaimynystėje – tai paprasti būdai apsaugoti mažiausius visuomenės narius, kuriuos prisiminti turėtų kiekvienas atsakingas žmogus, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Teisininkė: savo teisių žinojimas gali apsaugoti vaiką nuo smurto (4)

Kovoje su smurtu prieš vaikus labai svarbu jų pačių dalyvavimas – kad vaikai žinotų savo teises ir būdus jas ginti. Tačiau kas turi pasirūpinti nepilnamečių teisiniu švietimu? Pasak teisininkės Inetos Janušytės, su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis supažindinti vaikus turi tėvai, o gilesnis švietimas turi būti paliktas teisės specialistams.

Pedagogė: smurtauti linkę tėvai ne visuomet suvokia smurto žalą

Socialinės kampanijos „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtąjį specialių reportažų serijos vaizdo interviu, kuriame Vilniaus privačios gimnazijos pedagogė Elena Sokolovskaitė pažymi, kad smurtaujantys arba linkę smurtauti prieš savo vaikus tėvai ne visuomet suvokia žalą, kurią jie sukelia.