M. Starkus: bevielio interneto greičiu ir paplitimu japonus lenkiame stipriai

 (53)
– Greičiausiai turite daugybę mokinių, – po pamokos paklausiau jau kažkelintos kartos samurajaus, kuris vaišino arbata ir rodė savo senelio nuotraukas, bei užfiksuotus vaizdus, kur jis pats šuoliuoja ant žirgo ir tuo pat metu laido strėles iš lanko į taikinius.
Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionės Japonijoje akimirka
© "Starkaus & Radzevičiaus kelionės" nuotr.

– Ką jūs? – liūdnai nusišypsojo vyras. – Pas mane pamojuoti kardu ateina beveik tik moterys. Joms tai atrodo stilinga, gražu. Vyrų šis menas jau nebedomina.

Kelionės daužo stereotipus. O Japonija šiam reikalui pasirodė labai dėkinga. Rašau būtuoju laiku, nes mūsų darbai gražioje šalyje artėja prie pabaigos. Trejetas savaičių, praleistų kelyje, kaskart sutinkant naujus žmones ir atsibundant vis kitame mieste, pavertė mus ir vėl kažkiek kitokiais, nei buvome pirmąsias valandas Tokijuje. Kaip ir kiekviena iki šiol buvusi nauja patirtis.

Ne, japonai nėra karatistai ir kamikadzės, tik ir besitaikantys atlikti tave žalojantį veiksmą. Realiame gyvenime tai yra turbūt pati mandagiausia mano sutikta tauta. Parduotuvės pardavėja nauju, šią dieną sutiktu jau kokiu keturi šimtai penkioliktu klientu džiaugiasi it mesiju, kuris netrukus nupirks visus jos esamus ir būsimus pyragus, už šimtą gramų mokėdamas lyg už naują automobilį. Arba mokesčio už kelius surinkėjas lietui lyjant, paėmęs iš tavęs pinigus, persisvėręs per būdelės kraštą, įteikia čekį abiem rankom taip pagarbiai ir dėkingai, lyg apdovanodamas tave miesto garbės piliečio pažymėjimu už tai, kad visiems laikams išsprendei vaikų darželių problemas. Čia žmonės nesustoja lankstytis, rodyti tau pagarbą, šypsotis ir būti tau malonūs.

Ne, mes nesijautėme milžinais. Net Vytaras. Taip, vidutinis jų ūgis kiek mažesnis, nei lietuvių, tačiau stipriai to čia būdami mes nepajutome. O gal jau išmokome greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos?

Ne, mes neatsivalgėme sušių. Tiesą pasakius, ragavome jų vos kartą ar du. Japonų pagrindinis maistas yra ramen sriubos, gyoza koldūnai, ir žinoma – užpilami makaronai.

Ne, mes mes nesame atsilikę naujausių technologijų srityje. Atvirkščiai – bevielio interneto greičiu ir paplitimu japonus lenkiame stipriai. Tik pas juos daugiau visokių mechaninių, žmogui tarnaujančių įrenginių. Jie spindi, kalba, kažką daro, bet nėra baisūs. Kai iš arčiau susipažįsti, supranti, kad galėtum ir susidraugaut.

Ne, jiems ne tas pats, kas vyksta tokioje tolimoje šalyje kaip Lietuva. Mūsų sutiktas buvęs Kužio miesto meras, ponas Kuji, per tragiškus mums sausio įvykius, organizavo ir siuntė paramą, rašė laiškus Gorbačiovui ir darė viską, kad pajustume, jog savo kovoje mes esame ne vieni.

Ir dar. Aš nežinau, kaip šis pasakojimas bus pavadintas, kai jis pasirodys kitur, ne mūsų FB paskyroje, tačiau, tiesą sakant, man tai niekada nebuvo svarbu. Sąmoningai nerašau pavadinimų pats. Juk vos išgirdęs vardą, negali nuspręsti apie žmogų. Todėl džiaugiuosi tais, kurie seka mūsų keliones, skaito, domisi ir kažką, bent labai nedaug, lyg mažą nužydėjusios sakuros žiedą, pasiima ir sau. Kaskart tokių žmonių atsiranda vis daugiau, todėl esame palaiminti.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.

Banzai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

M. Starkus apie sumo: sunkiausia delnais pliaukštelint čiupti už pilnų priešininko krūtų ir stumti jas (21)

Japonų ir lietuvių humoras nėra toks pats. Taip, jie juokiasi daug, ypač tai matyti televizijos vakaro programose, kuriose didžioji geriausio laiko dalis skirta būtent humoro šou. Tačiau ne viskas mus yra taip pat iki ašarų juokinga. Jie, japonai, irgi retai lūždavo iš juoko girdėdami specialiai jiems pasakojamas, išsitraukus iš aukso fondo ir laiko, bei įvairių situacijų patikrintas, visuomet veikiančias juokingas istorijas, kurios pralinksmindavo net piktą vagį kur nors Ekvadore ar atsiskyrėlį Australijos dykumoj.

M. Starkus: bevielio interneto greičiu ir paplitimu japonus lenkiame stipriai (53)

– Greičiausiai turite daugybę mokinių, – po pamokos paklausiau jau kažkelintos kartos samurajaus, kuris vaišino arbata ir rodė savo senelio nuotraukas, bei užfiksuotus vaizdus, kur jis pats šuoliuoja ant žirgo ir tuo pat metu laido strėles iš lanko į taikinius.

M. Starkus: ne tik beždžionėms reikia šilto vandens ir pusdienio tinginystės (38)

Su beždžionėmis mūsų santykiai istoriškai vystosi gana sudėtingai. Taip jau aukščiausiojo buvo parėdyta ir nieko čia nepakeisi net norėdamas. O kai ir to noro ypatingo nėra... Matyt, tokia lemptis. Nepasakyčiau, kad dėl to jaučiamės nelaimingi ar kažką praradę. Taip pat drįsčiau teigti, kad jos irgi nerašo skundų į kokią karmos ministeriją. Ne dėl to, kad rašyt nemokėtų. Paprasčiausiai nemano, kad, nesukūrusios tvirtos draugystės su mumis, perduodamos iš šalies į gentį, jos būtų kažko netekusios. Žodžiu, abi pusės viena kitai abejingos. Ir tiek žinių.

Įdomioje vietelėje laukė geišų – kas išėjo? (9)

Šis mūsų jau dešimtas projektas, matyt, yra pats kukliausias iš visų, iki tol buvusių savo kilometrų gausa. Tiksliau – jų kukliu skaičiumi. Iš viso per tris savaites nuvažiuosime tik kokius keturis tūkstančius, tad kelyje netenka praleisti daugybės valandų trinant sėdynes. Yra naudos, nes ne tik lieka laiko daugiau susipažinti su kitokiu pasauliu, apsigyvenusiu Japonijos teritorijoje, tačiau ir sutaupyti pinigų: keliai čia gražūs, tvarkingi, vairuoti jais – vienas malonumas. Bet brangus. Už šimtą kilometrų tokio pavyzdingo asfalto tenka pakloti apie penkiolika eurų. Susidaro.

M. Starkus - apie šildomus unitazų dangčius ir malonias sroves, pataikančias, kur reikia (96)

Pasaulyje gyvena tokie klastingi aparatai. Jie dažnai tūno kur nors prekybos centruose, lyg visai netyčia trumpam nutūpę būtent šalia tavo tako. Žinoma, eitum ir nepastebėtum. Toliau dalykus svarbius galvotum. Bet yra vaikai. Jie ne tokie, jie domisi aplinka. Ir būtinai kažką joje aptinka. Pavyzdžiui, kad į tą, lyg visai atsitiktinai šalia prisėdusį daiktą įmetus monetą, iš šio geležies gabalo su stiklu iškris daiktas. Spalvotas. Gražus. Blizgantis. Žinoma, baisiai reikalingas.