„Žinant, kad kalbama apie Konstitucijos keitimą, šitai iniciatyvai realizuotis iki rinkimų nėra jokių galimybių. Todėl užregistravimą paskutiniu metu reikėtų įvertinti kaip rinkiminį veiksmą, o apie rimtesnes reformas, tokias, kurios yra sisteminės, kurios būtų tikrai keičiančios kažką, reikėtų galvoti kitu laikotarpiu“, – sakė M. Lingė antradienį interviu „Žinių radijui“.
Prezidentės patarėjas taip pat pažymėjo, kad tokio tipo reformoms reikia subrendusios politinės valios.
„95 ar 94 balsų reikia, kad Konstitucijos pataisos dėl tokių sisteminių keitimų būtų subrendusios, dabar šita iniciatyva nerodo, kad tokia valia būtų“, – sakė M. Lingė.
Prezidentės patarėjas atkreipė dėmesį, kad tai yra jau šeštas bandymas mažinti Seimo narių skaičių, ir paprastai politikai imasi tokių iniciatyvų prieš rinkimus. Tačiau, jo vertinimu, pati diskusija dėl to yra naudinga.
„Pati diskusija yra naudinga, o formulių, kaip išvesti tinkamą skaičių ir pritaikyti, yra pačių įvairiausių. Apie tai labai daug kalbėjo ir politologų bendruomenė, bet iš tiesų dar neteko sutikti labai aktyvaus entuziasto, kuris palaikytų tokią iniciatyvą. Apsunkina tai, kad yra nelaikoma, kad tai yra iš tikrųjų nuoširdi reforma, kad iš tikrųjų norima pakeisti, o kad tai daugiau yra taikoma į rinkimų auditoriją, pateikti žmonėms, ką jie nori girdėti iš politikų“, – sakė M. Lingė.
Jis taip pat pažymėjo, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas savaime negarantuoja Seimo darbo kokybės.
„Mes žinome, kad ir politikų aktyvumas, ir profesinis pasirengimas yra netolygus. Tai, kad atsiras mažiau Seimo narių, tikrai nereiškia, kad sumažės būtent tų, kurie turbūt atsitiktinumo dėka yra patekę į Seimą“, – sakė M. Lingė.
Sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 111 pasiūlė Darbo partija, šią savaitę tokia konstitucinė pataisa įveikė pateikimo parlamente procedūrą. Jei tokioms pataisoms būtų pritarta, jos įsigaliotų 2020 m.
