„Akivaizdu, kad problemų ekonomikoje yra nepaprastai daug. Premjeras kalba apie per didelį skurdą, bet per keturis jo valdymo metus skurdas padidėjo Lietuvoje, nuo 18 iki 22 proc. Lietuvos gyventojų šiandien atsiduria arti skurdo ribos. (…) Emigracija lygiai taip pat auga, bemaž 50 tūkst. žmonių šiemet paliks Lietuvą“, – ant nuospaudos mynė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir sulaukė atkirčio ir socialdemokratų lyderio, Premjero Algirdo Butkevičiaus.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas atskirto, kad skurdo lygis būtų buvęs kitoks, jeigu konservatoriai savo valdymo laikotarpiu nebūtų sumažinę pensijų.
„Šita Vyriausybė kompensuoja pensijas sumažintas konservatorių valdymo laikotarpiu ir darbo užmokestį. Mes dėl pensijų sumažinimo jau esame išmokėję 220 mln. eurų, jei būtume didinę pensijas, ir jos būtų nesumažintos, tai būtume padidinę pensijas jau 30 proc. Tai reiškia, kad skurdo riba būtų visiškai kitokia Lietuvoje. Dabar mes esame pasirengę kitąmet skirti 90 mln. eurų, tai reiškia, kad pensijų ir darbo užmokesčio kompensavimas bus užbaigti“, – kalbėjo A. Butkevičius.
TS-LKD pirmininkas atsakė, kad dabartinė valdžia galėjo pasiskolinti lėšų ir pensijas grąžinti iš karto.
„Akivaizdu, kad jūs su dabartinėmis palūkanomis, už kurias Lietuva gali skolintis, pensijas galėjote kompensuoti iš karto. Akivaizdu, kad buvo pasirinktas populistinis, rinkiminis kelias, kuriuo jūs ėjote“, – kaltino valdančiuosius G. Landsbergis.
Socialdemokratų lyderis su tuo nesutiko.
„Populistinis kelias yra tuomet, kai skoliniesi ir vykdai tam tikras programas. Tai yra pats blogiausias atvejis, nes skolą reikia grąžinti, o norint skolą grąžinti reikia uždirbti“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Kalbėdami apie didžiausias problemas ekonomikoje per debatus A. Butkevičius ir Darbo partijai atstovavęs Kęstutis Daukšys minėjo darbo santykių lankstumą. LSDP pirmininkas tarp problemų paminėjo ir per didelį skurdą, netolygų regionų išsivystymą, šešėlinės ekonomikos mąstą.
„Aš manau, kad mokestinei sistemai, kai dabar ekonomika yra tvari, reikalinga artimiausiu metu tam tiktų pokyčių, bet tie pokyčiai turėtų vykti nuo 2018 metų“, – sakė A. Butkevičius.
Vėliau jis užsiminė, kad yra diskutuojama apie brangaus turto apmokęstinimą.
„Darbo partiją“ debatuose atstovavęs K. Daukšys tarp problemų dar minėjo švietimo sistemą, investicijų pritraukimą, ir „sugebėjimą žmonėms mokėti atlyginimą, kuris užtikrintų orų gyvenimą“.
„Mes pasisakome už tai, kad verslui būtų sukurtos tokios sąlygos mokėti bent po 1100 eurų, kad tai būtų vidutinis atlyginimas. Užtikrinti minimalų atlyginimą ne mažesnį kaip 650 eurų ir tokiu būdu padaryti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės neišvažiuotų“, – sakė K. Daukšys.
Tokį sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis.
„Viena didžiausių problemų ekonomikoje yra populizmas, kas ir dabar matosi artėjant rinkimams – nepamuoti pažadai, skaičiai, koks turi būti minimalus, vidutinis atlyginimas. Mūsų siūlymas yra susieti tai su aiškiais kriterijais, tai yra realiu bendrojo vidaus produkto kėlimu ir tada nepriklausomai nuo politinės valios indeksuoti bazinius dydžius“, – sakė S. Skvernelis.
LVŽS atstovas taip pat sukritikavo valdančiuosius už tai, kad jie atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui.
„Nors šiandien buvo priimtas Darbo kodeksas, kuris tikrai buvo reikalingas, darant darbo santykius lankstesnius, tačiau atmetus Prezidentės siūlomas pataisas ir pašalinus iš esmės bendram procesui nelabai įtakojančius saugiklius, (…) bendras socialinis darbuotojų saugumas neprisidės prie to, kad mes turėsime motyvuotą, saugų, gerai dirbantį ir siekiantį išsilavinimo darbuotoją“, – sakė S. Skvernelis.
Jis, kaip ir kiti kandidatai, tarp ekonomikos problemų įvardijo šešėlį.
„Mes siūlome su kriminaliniu šešėliu kovoti, su tuo, kur verslas buvo įstumtas į šešėlį, eiti per legalizavimo prizmę“, – sakė S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas didžiausiu stabdžiu ekonomikos judėjimui į priekį laiko per didelius mokesčius.
„Mes pasisakome už visos mokesčių sistemos bendrą mažinimą“, – sakė jis.
E. Gentvilas sukritikavo valstybinį monopolį ekonomikos sektoriuje, panaikinant konkurenciją privačiame.
„Globaliame pasaulyje tradicinė ekonomika vaidina savo vaidmenį, tačiau didesnę dalį pridedamosios vertės kuria naujoji ekonomika – žinių ekonomika. Pasisakome už investiciją į kvaliikuotą darbo jėgą“, – sakė E. Gentvilas.
TS-LKD lyderis G. Landsbergis kalbėjo apie poreikį panaudoti europines lėšas investicijoms pritraukti, keisti profesinį rengimą ir skatinti žmonių mobilumą Lietuvoje.
Konservatoriai ir valstiečiai sutarė dėl mokesčių
Valstiečiai ir konservatoriai sutaria dėl darbo jėgos apmokėjimo sistemos reformos poreikio, parodė diskusija per LRT debatus prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), pasak Sauliaus Skvernelio, siūlo apjungti Gyventojų pajamų mokestį, Privalomąjį sveikatos draudimą ir „Sodros“ mokestį į vieną mokestį su 29 proc. tarifu, ir palikti atskirą 9 proc. pensijų draudimo mokestį.
„Šitas pertvarkymas leis žmonėms pajausti naudą priklausomai nuo darbo užmokesčio, kadangi šiandien darbo jėga yra apmokestinama priklausomai nuo gaunamo atlyginimo nuo 35 iki 45 proc.“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak LVŽS atstovo, įskaičiavus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), vienam asmeniui pajamos padidėtų nuo 30 iki 58 eurų.
Šitas siūlymas sulaukė konservatorių palaikymo. „Ponas Saulius daug čia dalykų teisingai paminėjo, tai yra Lietuvos mokslininkų siūlyta reforma, kuri manau, kad labai smarkiai pasiteisintų, jeigu ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia išskaidrinti dabar mokamus darbo mokesčius, ir žmonėms, kurie gauna mažas pajamas suteikti realų neapmokęstinamą minimumą viskam, kas yra perskirstymas, o ne draudimas“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė Ingrida Šimonytė.
Liberalų sąjūdis, pasak Eugenijaus Gentvilo, pasisako už tai, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) būtų sulygintas su NPD. Liberalai taip pat siūlo kasmet 1 proc. mažinti „Sodros“ mokestį, nulinį pelno mokestį juridiniams asmenims, kurie investuoja į naujų darbo vietų kūrimą ir į verslo plėtrą.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), pasak Algirdo Butkevičiaus, toliau ketina didinti NPD, pirmiausia, tiems asmenims, kurių darbo užmokestis siekia iki 1000 eurų, taikyti didesnį NPD už kiekvieną vaiką, neatsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas , toliau diegti išmaniąją mokesčių administravimo sistemą.
„Mokesčiai turi būti aiškūs. Jie turi būti stabilūs. Tikrai nereikėtų turėti tokių situacijų, kai per vieną naktį buvo įvykdyta mokesčių reforma. Galiu prižadėti, kad jeigu socialdemokratai bus valdžioje, mes tikrai bandysime, bendraujant su partneriais, galvoti kaip informuoti visuomenę prieš bet kokių mokesčių įvedimą“, – sakė socialdemokratė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Premjeras per debatus užsiminė, kad gali būti svarstoma dėl naujų mokesčių įvedimo 2018 metais, ir paminėjo diskusijas dėl brangaus turto apmokestinimo.
Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys teigė, kad jo partija jau užregistravo Seime siūlymas neapmokestinti MMA. „Darbiečiai“ taip pat siūlo taikyti lengvatinį PVM vaistams ir maisto produktams.
Prieš siūlymus dėl PVM lengvatų pasisakė LVŽS, kurios atstovas S. Skvernelis juos pavadino populizmu.
