Vis dėlto, pravartu panagrinėti ir kitą itin svarbią sritį – teisę ir teisėtvarką. Kaip partijos mato esamą situaciją? Kokias siūlo priemones? Šioje analizėje nagrinėjamos politinių partijų rinkiminės programos teisės ir teisėtvarkos srityje ir paliečiama su ja glaudžiai susijusi valstybės valdymo sritis, identifikuojamos stipriosios ir silpnosios puses bei pateikiamas programų įvertinimas šioje srityje.
Partijų teisės ir teisėtvarkos programų dalių analizė pateikiama atskirais straipsniais iš eilės pagal daugiamandatėje apygardoje suteiktą numerį, išskyrus mažesniąsias partijas – jų minėtos programų dalys apibūdinamos kartu.
Lietuvos advokatūra, kaip ir kitos teisminės institucijos, yra nepriklausoma aukščiausios kvalifikacijos teisininkų savivaldos organizacija. Nuo kitų teisminių institucijų advokatūrą išsiskiria visišku finansiniu nepriklausomumu. Tai įgalina reikšti ekspertinę nuomonę, inicijuoti bei sekti įstatymų leidybą, kad valdžia nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, laikytųsi teisinės valstybės principo.
Pažymėtina, kad partijos programoje esama fundamentalių demokratinės teisinės valstybės funkcionavimo principų įtvirtinimo ir teisinės valstybės plėtros: skyriuje „Garantuotos žmogaus teisės ir laisvės“ numatytas teisės viešpatavimo principas, siekiama visuotinai prieinamo teisinio švietimo ir kokybiškos teisinės pagalbos plėtros, pasisakoma už lyčių lygybę, kovą su diskriminacija bei smurtu šeimoje.
Programoje galima išskirti dėmesį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos plėtrai ir siekį suderinti savivaldybių ir policijos funkcijas užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, taip pat akcentuojama ir informacinių technologijų svarba. Svarbu pažymėti tai, kad siūlomas demokratinių reformų kelias, kuris svarbus teisės ir teisėtvarkos sričiai, įtvirtinantis teisės viršenybės principą ir teisinės sistemos stabilumą.
Vis dėlto, programoje pasigendama teisės ir teisėtvarkos gerinimo priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad programoje nesama atskiro skyriaus, skirto teisei ir teisėtvarkai, teisinių institucijų veiklos tobulinimui – todėl tik nedidelė dalis priemonių įvardijama programos dalyje „Garantuotos žmogaus teisės ir laisvės“. Galima daryti prielaidą, kad teisės ir teisėtvarkos priemonių ribotumas sąlygotas faktu, kad socialdemokratų partijos atstovas ėjo teisingumo ministro pareigas, o Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko postas taip pat priklausė socialdemokratams.
Vis dėlto padaryti darbai neatleidžia nuo pareigos pateikti išsamesnį priemonių planą teisės ir teisėtvarkos srityje, priešingu atveju rinkėjui gali susidaryti įspūdis, kad socialdemokratai visus šūvius iššaudė per Seimo 2012-2016 metų kadenciją, todėl ateinantiems ketveriems metams idėjų pritrūkta.
Paskelbtoje partijos 2016 m. Seimo rinkimų programoje „Girdim. Matom. Darom!“ prioritetu laikomas teisinės valstybės principų įtvirtinimas. Rinkimų programoje esama specialios dalies, skirtos konkretiems pasiūlymams teisės ir teisingumo srityje: įvardinti vykdomi ar jau suplanuoti darbai (pavyzdžiui, teismų struktūrinė reforma, taikinamasis tarpininkavimas, nebūdingų teismams funkcijų atsisakymas, ikiteisminio tyrimo atlikimo proceso tobulinimas, visuomenės teisėjų (tarėjų) institutas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimas, elektroninių paslaugų plėtra, teisinio švietimo plėtra), atkreipiamas dėmesys į teisėjų darbo gerinimo ir efektyvesnio bylų nagrinėjimo klausimus (nors nuostatos ir yra deklaratyvios), siūloma griežtinti prokuroro atsakomybę (tačiau nepaaiškinant, kokiu būdu).
Galima išskirti ir naujesnius pasiūlymus teisės ir teisėtvarkos srityje, tačiau jų nėra daug: informacija apie teisės aktus (ir jų projektus), baigiamuosius teismų sprendimus bus skelbiama viešojoje elektroninėje erdvėje; galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienam piliečiui; visuomenės nuomonė bus būtina aptariant rengiamus Europos Sąjungos teisės aktus (tačiau galima kelti klausimus, ar tikrai būtina dėl begalės ES teisės aktų prašyti visuomenės nuomonės? kodėl visuomenės nuomonė reikalinga tik dėl ES teisės aktų?); siūloma plėtoti ikiteisminių vartojimo ginčų nagrinėjimą ir privalomą sprendimų dėl jų vykdymą, siūloma įsteigti bendras trišales – vartotojų, verslo ir valstybės institucijų atstovų – komisijas.
Siūloma, panašiai kaip yra vienintelėje Europos valstybėje Vokietijoje, įvesti vieningą kvalifikacinį egzaminą teisėjams, advokatams ar prokurorams, tačiau nesiūlomas esminis vokiškosios sistemos elementas – nuosekli kelerių metų pasirengimo minėtam egzaminui programa taip užtikrinant vieningą teisinį parengimą (ir aukštą kvalifikaciją) visose teisinėse profesijose.
Rinkimų programoje esama ir deklaratyvių nuostatų: neįgaliųjų konvencijos ir lyčių lygybės principo įgyvendinimas visais politiniais lygmenimis, valdžios institucijų padarytos žalos išieškojimas iš nusižengusių valdininkų, žmogaus teisės į privatų gyvenimą veiksmingo mechanizmo sukūrimas, teisė į nešališką teismą ir kt.
Išvada – pasigendama teisinės sistemos tobulinimo konkrečių naujų priemonių įvardijimo. Stiprioji programos dalis – nubrėžiami pagrindiniai teisinės valstybės raidos principai, akcentuojamas pradėtų priemonių tęstinumas.
Atliktų teisinės sistemos tobulinimo priemonių gausoje, socialdemokratai pamiršo nubrėžti aiškesnes ateities gaires teisės ir teisėtvarkos srityje, todėl atsiduria idėjų seklumoje: darbų tęstinumo konstatavimas gali pasirodyti nepakankamas pritraukti rinkėjų balsų.
