Kadangi teisė nėra paminėta tarp darnos elementų, galima daryti prielaidą, jog tai nėra prioritetinis partijos tikslas. Visgi teisės ir teisėtvarkos pasiūlymų atsiranda, kai kalbama apie įvairias tobulintinas valstybės ir piliečių gerovės sritis, tačiau juos, kaip ir visą partijos programą, vertinti sunku - daugeliu atveju apsiribojama teiginiais ir tik retai pateikiamos konkrečios įgyvendinimo priemonės.
Pavyzdžiui, siūloma taikyti atvirų duomenų principą viešajame sektoriuje, tačiau nėra aišku, kas tai yra ir kokios siūlomos priemonės, siūloma stiprinti vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją ir išplėsti jų įgaliojimus, bet ir vėl nenurodoma jokia priemonė kaip to siekti.
Dar abstrakčiau skamba argumentais nepagrįsti teiginiai, tokie kaip „ribosime finansinės rizikos perkėlimą gyventojams ir uždrausime finansinį lupikavimą“. Nėra konkretumo ir kai kalbama apie lobistinės veiklos modelio parengimą ar kova su korupcija.
Partijos programos dalis „Teisingumas – socialinio stabilumo ir žmogiškumo garantas“ iš esmės sudaryta iš tokių pačių abstrakčių tezių: „atkursime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra“; „didinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą“; „įtrauksime visuomenę į teisingumo vykdymą, įsteigdami tarėjų institutą“; „vykdysime žmogaus teisių pažeidimų prevenciją“.
Minėtiems teiginiams negalima nepritarti kaip galutiniam tikslui, tačiau politinė partija galėtų nurodyti priemones, kaip to sieks. Priešingu atveju, kyla abejonės, ar partija gebės įvykdyti užsibrėžtus tikslus.
Be to, visuomenei prieš rinkimus pravartu žinoti, kokiomis priemonėmis ketinama siekti vieno ar kito rezultato. Turbūt visi pritartume šūkiui, kad būtina „grąžinti pasitikėjimą Seimu ir partijomis“ ar siekiui, kad „Vyriausybėje dirbtų tik profesionalūs ministrai“, tačiau tokie teiginiai – tai mitingų retorika, o iš daug ambicijų šiuose rinkimuose turinčios partijos programos tikėtumėmės kiek daugiau.
Išvada: iš esmės partijos rinkiminė programa yra teiginių rinkinys, kurie neparemti nei argumentais, nei įgyvendinimo priemonėmis. Teisės ir teisėtvarkos srityje trūksta teorinio pagrindimo, principų, kuriais remsis partijos veikla, apibūdinimo, neįvardinamos konkrečios siūlomos priemonės. Susidaro įspūdis, kad programos kūrėjai nusprendė pasirinkti mūsuose vis dar veikiantį „skambių teiginių metodą“, nors augant piliečių sąmoningumui, auga ir rinkėjų lūkesčiai - šiuolaikinėse programose visuomenė tikisi veiksmų plano.
Partijų teisės ir teisėtvarkos programų dalių analizė pateikiama atskirais straipsniais iš eilės pagal daugiamandatėje apygardoje suteiktą numerį, išskyrus mažesniąsias partijas – jų minėtos programų dalys apibūdinamos kartu.
Lietuvos advokatūra kaip ir kitos teisminės institucijos yra nepriklausoma aukščiausios kvalifikacijos teisininkų savivaldos organizacija. Nuo kitų teisminių institucijų advokatūrą išskiria visišku finansiniu nepriklausomumu. Tai įgalina reikšti ekspertinę nuomonę, inicijuoti bei sekti įstatymų leidybą, kad valdžia nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, laikytųsi teisinės valstybės principo.
Parengtame straipsnių cikle nagrinėjamos politinių partijų rinkiminės programos teisės ir teisėtvarkos srityje, paliečiama su ja glaudžiai susijusi valstybės valdymo dalis, identifikuojamos stipriosios ir silpnosios pusės bei pateikiamas programų įvertinimas šioje srityje.
