Žiede važiuodavo prieš eismą
Vairavimas – ne kiekvienam, teigė Kaune vairavimo instruktoriumi dirbantis Jonas. Jau 14 metų tuo užsiimantis vyras aiškino, kad mokinių sugebėjimai arba visiška nenuovoka pasirodo labai greitai. Pašnekovas sakė, turėjęs labai daug mokinių ir iš jų buvo keli, kuriems jis patarė nebeeikvoti pinigų mokymuisi vairuoti, nes egzamino išlaikyti vis tiek nepavyks.
„Visų gebėjimai skirtingi. Vieniems reikia mokytis daugiau, kitiems – mažiau. Bet esu turėjęs maždaug penkis mokinius, kurių paprašiau pabaigti mokslus ir sėsti ant dviračio arba į autobusą. Aišku, tada jie ant manęs labai supyko, bet negalėjau imti pinigus žinodamas, kad nieko nebus. Tuomet jie pasirinko kitus instruktorius. Bet keturi iš jų egzamino taip ir neišlaikė“, - patirtimi dalijosi vyras.
Pasidomėjus, iš ko jis suprato, kad tiems mokiniams vairavimo egzaminas buvo neįveikiamas tikslas, Jonas tikino, kad tai pastebėti sunku nebuvo, nes matėsi, jog žmogus tiesiog ne tam sutvertas: „Žmonės teoriją mokėjo, bet praktiškai nieko neišeidavo. Vienas buvo toks mokinys su kuriuo buvo baisu važiuoti – turėdavau nuolat spausti stabdžius ir griebti už vairo. Kiek bevažiuodavom situacija negerėjo. Pavyzdžiui, mokinys net po daugybės pamokų visiškai nestebėdavo eismo. Žiede būdavo pasirengęs važiuoti prieš eismą ir pan.“
Neišlaiko tie, kurie nesimoko, bet bando laimę
Vairavimo mokymo ekspertas, žurnalo „Autosportas“ redaktorius Artūras Pakėnas teigė, kad vairavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių gebėjimų. O jei jų nėra, jis sutiko, kad tokiam žmogui gal ir nereikėtų vairuoti.
„Egzistuoja įrangos komplektai, leidžiantys pamatuoti žmogaus psichofiziologines savybes ir iš dalies nustatyti asmens tinkamumą vairavimui. Jei tai būtų daroma privalomąja tvarka, tai, manau, didelių bėdų neturėtume. Bet to tikriausiai niekada nebus. Na, o grėsmę kelyje neretai kelia ne tie kas ilgai neišlaiko egzaminų, o tie, kas gal juos ir gerai išlaikė, tačiau yra agresyvūs ir neatsakingi kelyje“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, mokinių, su kuriais susidūrus labai greitai pasidaro aišku, kad jie vairavimo egzamino neišlaikys, yra ganėtinai reti mažai. Kaip bebūtų, pasak vairavimo mokymo eksperto, net ir visai neimlų mokinį labai pasistengus galima išmokyti vairuoti.
„Net jei mokinys „sunkesnis“, mums pavyksta išmokyti jį vairuoti. Aišku, lenktynininku jis gal ir netaps, bet, manau, sugebės saugiai nuvažiuoti į reikiamą vietą. Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja gebėjimo vairuoti. Ar daugelis galime įsivaizduoti savo profesinę veiklą ar kokybišką gyvenimą be gebėjimo vairuoti? Manau, nedaugelis. Tačiau jei jau atsakingai ir gerai išsiaiškinus priežastis paaiškėja, kad kažkam geriau nevairuoti, tai geriau, aišku, to ir nedaryti. Tačiau, manau, tokių atvejų yra nedaug“, - svarstė pašnekovas.
Pasidomėjus, ar teko susidurti su ypač negabiais mokiniais, kurių niekaip nepavyko išmokyti vairuoti, A. Pakėnas teigė tokių nesutikęs. Bet čia pat jis pridėjo, kad dažnai atsitinka taip, kad egzaminas neišlaikomas dėl ryžto stokos.
„Aš tokių mokinių (kurie niekaip neišlaikė egzamino, - red. past.) neturėjau. Teko girdėti iš kolegų, kad jų buvo, bet tai buvo asmenys, tikrai turėję specifinių trūkumų ir greičiau buvo retos išimtys nei taisyklė. Yra atvejų, kai asmenys daug kartų neišlaiko tiek teorijos, tiek ir praktikos egzamino, tačiau tai ne visada susiję su jų gebėjimais. Tai daugiau susiję su jų požiūriu į vairavimą ir mokymąsi. Jie nenori mokytis, o tiesiog „bando laimę“ daug kartų bandydami išlaikyti egzaminą“, - kalbėjo pašnekovas.
Visgi jis pripažino, kad daugiau yra ne tokių mokinių, kurie neišlaiko egzaminų, bet meta mokslus. Kodėl taip atsitinka, priežasčių gali būti daug, bet pagrindinė viena – atsakomybės trūkumas.
Kaip sekasi vyresniems mokiniams? A. Pakėnas pripažino, kad sulaukus 40-ties mokytis vairuoti sunkiau, bet viskas įmanoma. „40 – 60 metų mokinių turėjau nemažai ir didelių problemų nebuvo. Taip, kartais ilgiau užtrunka suformuoti vienus ar kitus įgūdžius, bet daugeliu atveju tai kompensuoja žymiai geriau išvystytas atsargumo, atsakingumo jausmas“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs, kad tiems, kam sunkiau vairuoti, geriau rinktis automobilį su automatine pavarų dėže.
Vyriausia mokinė – 73 metų amžiaus
Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis DELFI teigė, kad vyriausia jo mokinė buvo 73 metų moteris, kuri iš pirmo karto išlaikė tiek teorijos, tiek vairavimo egzaminą. Taigi jis palaikė A. Pakėno poziciją, kad amžius nėra kliūtis gauti vairuotojo pažymėjimą.
Vis dėlto vyresnių mokinių nėra jau tiek ir daug. Pašnekovas pripažino, kad žymiai daugiau vidutinio amžiaus moterų mokėsi vairuoti prieš 10 ar 15 metų. Dabar tokio amžiaus moterys vairuoti nusprendžia tuomet, kai vyras dėl kokių nors priežasčių nebegali sėsti prie automobilio vairo.
Be to, jis taip pat teigė, kad mokinių, kuriems niekaip nepavyksta išlaikyti vairavimo egzaminą, yra labai mažai. Anot jo, jei galų gale sėkmė jiems ir nusišypsotų, vis tiek profesionaliais vairuotojais jie netaps. „Bet, kita vertus, ne visiems to ir reikia. Šiaip išmokti vairuoti gali bet kas. Neteko sutikti tokių, kurie būtų nemokytini. Viskas priklauso nuo to, kokį lygį nori pasiekti“, - kalbėjo pašnekovas.
Kaip teigė vairavimo mokyklos vadovas, daugeliui sunkiau sekasi praktika nei teorija. „Teorijos išlaikymo iš pirmo karto procentas „Regitroje“ siekia 80-90 proc., o praktikos – 40 proc. Todėl norint išmokti vairuoti praktinio vairavimo trukmė turi siekti nuo 70 iki 140 valandų. Vairavimo kursai vidutiniškai trunka apie 2-3 mėnesius“, - pasakojo K. Povilaitis.
Kodėl žmonės dažniausiai nusprendžia nutraukti vairavimo kursus? Pašnekovas įvardijo kelias priežastis. Bet viena pagrindinių – realybės neatitinkantys lūkesčiai: „Metančių nėra didelis procentas. Priežasčių gali būti daug. Vieniems laiko pasidaro gaila, kiti išvažiuoja į užsienį studijuoti. Tačiau yra tokių, kurie patiki kai kurių vairavimo mokyklų šūkiais, kad galima išmokti vairuoti per 10 dienų. Žmonės, atėję su tokiais lūkesčiais, labai greitai nusimena.“
Besimokydama sukėlė avariją
DELFI pakalbinta studentė Kristina pernai nusprendė mokytis vairuoti, bet po mėnesio mokslus nutraukė. Kodėl taip atsitiko? Mergina pasakojo, kad kai ji iš Telšių atvažiavo į Vilnių studijuoti, kurso draugės, turinčios vairuotojo pažymėjimą, ją įkalbinėjo pasekti jų pavyzdžiu. Galiausiai ji pasidavė draugių įtakai ir pradėjusi lankyti kursus netgi ėmė ieškoti automobilio.
Tačiau jau po pirmų vairavimo pamokų ji suprato, kad mašinos neprireiks. Praktinio vairavimo aikštelėje mergina pateko į avariją ir tada ji nusprendė, kad vairavimas ne jai.
„Šiaip aš nuo pat pradžių jaučiau automobilio baimę. Žinojau, kad nebūsiu gera vairuotoja. Mieste nuolat užgesdavau, tikrai žiopla buvau. Kartą įvažiavau į baisią duobę ir sugadinau mašinos ratą. Bet instruktorius mane stengdavosi raminti. Kartą, kai važinėjau aikštelėje, jis išlipo iš mašinos ir tada aš atsitrenkiau į vartus – nulaužiau veidrodėlį, sudaužiau lempą. Labai išsigandau ir tada jau mečiau. Tai įvyko po ganėtinai ilgo mokymosi. Esu visiška nelaimė ir vairavimas ne man“, - rėžė Kristina.
Pasidomėjus, ar praėjus šiek tiek laiko, jai nekyla noras dar kartą mokytis vairuoti, ji pateikė trumpą ir kategorišką atsakymą: Ne! „Aš nesu tam sutvertas žmogus. Aš įpratau važinėti į paskaitas autobusu ir man taip saugiau. Jau tada išleidau nemažai pinigų. Nenoriu vėl be reikalo mesti pinigų. Tikiuosi, kad gausiu vairuojantį vyrą ir viskas bus gerai“, - juokėsi pašnekovė.
Pasidalinkite savo patirtimi – kokių vairavimo instruktorių yra tekę sutikti Jums? Ar sudėtinga buvo mokytis vairuoti? O gal manote, kad už vairo sėsti skirta ne visiems, ir mieliau sėdate į troleibusą, nors Jūsų kišenėje ir yra vairavimo teisės?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
