Viešojo sektoriaus efektyvumas – opiausias iššūkis Lietuvos investiciniam klimatui
Asociacijos „Investors’ Forum” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžia, jog asociacija reguliariai atlieka Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimą, kurio metu apklausiami Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai ir atstovai.
„Pirmojo šių metų ketvirčio tyrimo metu investuotojai labiausiai tobulintina sritimi šalies investiciniam klimatui gerinti įvardijo viešojo sektoriaus efektyvumą. Ši sritis pirmą kartą aplenkė kitą iki šiol tyrime dominavusią problemą – darbo santykių reguliavimą“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, toks investuotojų požiūris siunčia labai aiškų signalą valstybei, kad viešajame sektoriuje būtina imtis neatidėliotinų permainų ir didinti jo efektyvumą. Investuotojai atkreipia dėmesį į vis dar pernelyg slegiančią administracinę naštą verslui, palyginti didelį valstybės tarnautojų skaičių, žemą visuomenės įtraukimą į teisėkūros procesus, nepakankamai išvystytas elektronines paslaugas.
Pokyčių svarbą ir kryptis yra įvardinusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), savo rekomendacijose Lietuvai pabrėžianti skaitmeninių sprendimų plėtrą ir duomenų atvirumą, didesnį visuomenės įsitraukimą, veiklos efektyvumą. Prieš mėnesį Lietuvoje lankęsis EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas taip pat akcentavo valstybės valdomų įmonių sektoriaus pertvarkos būtinybę, nepriklausomų valdybų ir veiklos efektyvumo standartų diegimą.
„Vis dėlto, šiuo metu vykstanti Vyriausybės kanceliarijos reforma nuteikia optimistiškai. Ji galėtų tapti pavyzdžiu visam viešajam sektoriui, kaip turint politinės valios galima ryžtingai atsisakyti besidubliuojančių funkcijų ir įdiegti planavimo bei rezultatų matavimo standartus“, – mano ji.
R. Skyrienė pabrėžia, jog asociacija „Investors‘ Forum“ ne vienerius metus ragino Vyriausybę gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę keliant darbo užmokestį viešajame sektoriuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pasiruošusiems didinti darbo efektyvumą.
„Valstybinės institucijos bei įstaigos, kurios vykdytų struktūros optimizavimą ir investuotų į darbo efektyvumo didinimą, turėtų gauti finansines paskatas. Tokios reformos būtų naudingos ir patiems valstybės tarnautojams, nes efektyvesnis valdymas leis daugiau pinigų skirti atlyginimams ir kvalifikacijos kėlimui, valstybės tarnybos prestižo didinimui“, – aiškina asociacijos vykdomoji direktorė.
11 kelių priežiūros įmonių bus jungiamos į vieną
Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, jog pradedama reforma, kuriai trūko politinės valios visą nepriklausomybės laikotarpį. Jau šiais metais Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūra bus patikėta vienai valstybės įmonei, kuri bus įsteigta sujungiant šiuo metu tokį darbą atliekančias 11 valstybės įmonių.
Pasak Susisiekimo ministerijos, jau daugybę metų buvo žinoma apie korupciją šiame sektoriuje. Tik iki rajono ribos nuvalyti keliai buvo dešimtmečiais nesprendžiama problema, o 11 administracinių aparatų neužtikrina efektyvaus darbo paskirstymo ir resursų valdymo.
Anot ministerijos, planuojama, kad reforma kasmet leis sutaupyti 8,5 mln. eurų. Šiuo metu šalies valstybinės reikšmės keliais rūpinasi 11 valstybės įmonių – VĮ „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių, po vieną kiekvienoje apskrityje. Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą planą jos bus sujungtos į vieną. Į naujai steigiamą VĮ „Kelių priežiūra“ bus perkelta visa įmonių valdoma technika ir personalas. Šios įmonės centrinė būstinė bus ne Vilniuje.
Pritarta krašto apsaugos sistemos pirkimų agentūros modeliui
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos resursų taryba (GRT) pritarė Krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų reformai, kurios ašis – pagal užsienio šalių modelį steigiama centralizuota KAS pirkimų agentūra.
KAM ministro patarėjos Vitos Ramanauskaitės teigimu, šiais pokyčiais siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą. JI tikina, jog bus susitelkiama į atsakingą pirkimų planavimą, kruopščią rinkos analizę, skaidrų pirkimų procesą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę.
„Esminis pokytis, kurio siekia reforma – lėšų įsisavinimą pakeisti lėšų investavimu, t.y., orientacija į rezultatą, kur kiekvienas euras sustiprina Lietuvos kariuomenę ir gerina kario aprūpinimą. Visi pirkimai turi būti pagrįsti ilgalaikiu Lietuvos kariuomenės planavimu bei prioritetais“, – teigia ji.
Anot V. Ramanauskaitės, pirkimų centralizavimas leis supaprastinti jų valdymą ir procedūras, užtikrinti jų skaidrumą, įvardinti konkrečias atsakomybes. Agentūroje ketinama sukoncentruoti aukščiausią pirkimų kompetenciją, kuri, tikimasi, įgalins gerosios praktikos kaupimą ir sklaidą.
V. Ramanauskaitės teigimu, naujoji KAS pirkimų agentūra pradės pilnai vykdyti savo funkcijas nuo kitų metų pradžios ir bus atsakinga už visus krašto apsaugos sistemos pirkimus, viršijančius mažos vertės pirkimų ribas. Tokių KAS yra apie 95 proc. – tai didelės vertės ginkluotės, infrastruktūros, ryšių, informacinių sistemų ir kt. pirkimai. Tuo metu KAS perkančiosios organizacijos savarankiškai galės vykdyti tik mažos vertės pirkimus – jų dalis KAS pirkimuose sudaro iki 5 proc., ir daugiausia tai – kasdien naudojamų prekių ir paslaugų susiję pirkimai, kurių centralizavimas nebūtų efektyvus.
Vis dėlto, ministro patarėja tikina, jog naujų darbo vietų steigiama nebus – etatai į agentūrą bus perkelti iš mažinamų KAS perkančiųjų organizacijų, iš viso – apie pusantro šimto. Agentūra kuriama remiantis NATO ir Europos Sąjungos šalių gynybos pirkimų sistemų praktika.
Atsisakys nereikalingų ir neaktualių funkcijų
Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi Ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės pateiktus siūlymus dėl valstybės įmonių pertvarkos, pateikė Vyriausybei siūlomus sprendimus ir priemonių planus dėl šešių Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių.
Šiuo metu ŽŪM dirba ties 15 valstybės valdomų bendrovių, kurių akcijų valdytoja yra ŽŪM (toliau – VVB), pertvarkų scenarijais.
Ministerijos atstovų teigimu, visos siūlomos Žemės ūkio ministerijos pertvarkos dėl VVB bus grindžiamos veiklos efektyvumo didinimu, atsisakant viešajam sektoriui nebūdingų paslaugų ir šiuo metu VVB vykdomų perteklinių ir neaktualių funkcijų, didinti VVB grąžą visuomenei.
ŽŪM ministerijos atstovai pabrėžia, jog šiuo metu visa atsakomybė yra užkrauta vadovui, o svarbu, kad ji būtų tolygiai paskirstyta tarp vadovo ir jo pavaduotojų. Planuojama mažinti NŽT centrinio padalinio darbuotojų, atsisakoma perteklinių funkcijų, efektyvinamos procedūros, išgryninama atsakomybių sistema. Vėliau bus svarstoma, kaip pertvarkyti ir likusius tarnybos padalinius. Bus siekiama, kad NŽT paskirtas funkcijas vykdytų kvalifikuoti, funkcijai vykdyti reikalingą išsilavinimą ir patirtį turintys specialistai.
Tikimasi, kad įgyvendinus pakeitimus, tarnybos darbas taps efektyvesnis, o tai prisidės ir prie žemėtvarkininkų prestižo visuomenėje gerinimo.
Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pavaldumo Žemės ūkio ministerijai klausimas yra aptariamas su Vyriausybe. Išsprendus VMVT pavaldumo reikalus, kitas etapas bus Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) galimybių vertinimas dėl abiejų institucijų – VMVT ir VAT – funkcijų sujungimo.
Ministerijos atstovų teigimu, aktualus yra ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atskyrimo nuo VMVT klausimas. Šiuo metu VMVT yra kontroliuojanti institucija – institutas yra tiesiogiai pavaldus VMVT. Žemės ūkio ministerija siekia, kad tyrėjai ir jų atliekami tyrimai būtų nepriklausomi.
