Stiprios visuomenės garantas: svarbūs pokyčiai visų mūsų rankose

Didelį indėlį kuriant visuomenės gerovę įdeda nevyriausybinės organizacijos – nesiekdamos pelno, jos tarnauja žmonių labui ir yra viešųjų paslaugų teikimo partnerės. Apie NVO reikšmę ir iššūkius Lietuvoje kalba didžiausios šalies jaunimo NVO Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių skyriaus vedėja Birutė Zurlienė.

- Kas labiausiai motyvuoja būti NVO nariu Lietuvoje?

B. Z.: - Dalyvauti NVO veikloje, tapti jų nariais skatina galimybė aktyviai dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje, galimybė įgyvendinti idėjas, išreikšti save, ugdyti kompetencijas, pasisemti patirties būsimai profesinei veiklai, arba perduoti savo sukauptą patirtį, žinias.

M. Z.: - NVO veikloje dalyvauti labiausiai motyvuoja galimybė prisidėti prie visai Lietuvai aktualių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo. Manau, kad kiekvienas savo aktyvia veikla galime prisidėti prie visai visuomenei aktualių pokyčių įvairiose srityse, o būtent NVO yra puiki terpė tai daryti. Tuo labiau, kad Lietuva dar labai jauna valstybė ir kartais į daugelį sprendimų tiesiog numojame ranka, o NVO gali užtikrinti tinkamą visuomenei sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, ugdyti žmonių suvokimą, kad valstybė – tai ne išrinkti Seimo nariai ar ministrai, o kiekvienas iš mūsų.

- Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria NVO Lietuvoje?

B. Z.: - Lietuvos NVO sektorius dar nėra pakankamai išplėtotas, kad pajėgtų atlikti jam tenkantį vaidmenį, užtikrinant demokratijos raidą ir stiprinant pilietinę visuomenę. Svarbiausios kliūtys nevyriausybinio sektoriaus plėtrai yra nepakankamas gyventojų aktyvumas, menki NVO administraciniai ir finansiniai ištekliai, nepakankamai išplėtotas NVO tarpusavio bei su viešuoju sektoriumi bendradarbiavimas. Viena dažniausių pačių NVO įvardijamų problemų – nuoseklių, stabilių finansavimo šaltinių nebuvimas, kurie labai svarbūs stiprinant šių organizacijų kompetencijas ir institucinius gebėjimus, įgyvendinant veiklas ir pan.

M. Z.: - Manyčiau, kad šiuo metu turime du didžiausius iššūkius. Tai NVO veiklos palaikymas ir NVO veiklos pripažinimas. Galiu paminėti pavyzdį iš jaunimo organizacijų finansavimo: valstybės biudžeto dalis, tenkanti jaunimui dalyvauti įvairiose projektinėse jaunimo organizacijų veiklose, sudaro tik 7,3 Eur vienam asmeniui. Paskaičiuokime, kad per vieną mėnesį vienam asmeniui ugdyti ir veikti jaunimo organizacijose iš tokio valstybės finansavimo tenkanti dalis yra tik 0,60 ct, tačiau visiškai to nevertiname, kai dalyvaujame įvairiose pilietinėse akcijose, stovyklose, iniciatyvose, kurias inicijuoja ne kas kitas, o būtent jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos.

Dėl veiklos pripažinimo situacija panaši – vis dar NVO veiklą didžioji visuomenės dalis laiko „žaidimu“ galvodami, kad ten žmonės tik saviraiška užsiiminėja, nors realiai būtent NVO užtikrina pilietinės visuomenės vystymąsi, jos norą dalyvauti visuomeniniame bei politiniame gyvenime, be kita ko ugdo bendruomeniškumą ir kitus itin svarbius mūsų socialiniam gyvenimui dalykus.

- Ateityje Vyriausybė numato skirti didesnę finansinę paramą bendruomenėms ir NVO. Kaip manote, kokios įtakos tai turės NVO veiklai ir ko galima tikėtis?

B. Z.: - Skirta didesnė finansinė parama NVO ir jų vykdomai veiklai taptų svarbiu indėliu stiprinant organizacijų institucinius, administracinius gebėjimus, verslumą, savanorišką veiklą, užtikrintų palankesnes galimybes planuoti ir įgyvendinti veiklas ilgalaikėje perspektyvoje bei savarankiškai ieškoti finansavimo šaltinių.

M. Z.: - Pirmiausia norisi tikėtis, kad šis pažadas bus ištesėtas ir numatytos konkrečios priemonės Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Svarbu, kad papildomas finansavimas nebūtų skiriamas tik atskiroms projektinėms organizacijų veikloms, o pagaliau būtų investuojama į organizacijų plėtrą ir galimybę išlaikyti nuolat galinčius dirbti žmones, administraciją. Taip galima užtikrinti didesnį žmonių telkimą ir įsitraukimą į įvairią veiklą.

Atrodo, kad viską galima daryti vien iš savanoriškų paskatų, tačiau pagalvokime, kiek dar daugiau iniciatyvų, akcijų, pasikeitimų politikoje galėtų įgyvendinti organizacijos, kurios galėtų deramą dėmesį skirti veikloms, o ne apskritai galimybės egzistuoti klausimams.

Drąsiai galiu teigti, kad dabar kiekvienos didesnės NVO vadovas 30 proc., jei ne daugiau, laiko turi skirti veiksmams, kaip apskritai organizacijai išsilaikyti, susimokėti komunalinius mokesčius, nusipirkti veiklai reikalingą įrangą, kai tuo tarpu tas laikas galėtų būti nukreiptas į organizacijų plėtrą, didesnį žmonių vienijimą ir t.t.

- Ar sutinkate, jog NVO – stiprios pilietinės visuomenės rodiklis? Kas tai lemia?

B. Z.: - NVO yra svarbi visuomenės dalis. Jos yra laikomos valstybės pilietinio, socialinio ir iš dalies ekonominio gyvenimo rodikliu, atspindinčiu visuomenės raidos ypatybes ir problemas tam tikru laikotarpiu bei sugebančiu lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kintančius visuomenės poreikius. NVO pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešos gerovės kūrimas. NVO kyla iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos poreikius, kurių neretai nepajėgia aprėpti valdžios ar verslo sektoriai.

NVO veiklos sritys ir vykdomos funkcijos – labai plačios. Jos apima vartotojų teisių gynimo, atstovavimo žmogaus teisėms, bendruomenių stiprinimo, aplinkosaugos, kultūros ir paveldo išsaugojimo, socialinės atskirties, skurdo mažinimo, socialinių paslaugų vystymo, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo ir kt.

Stiprios ir kompetentingos NVO atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose, skatina savanorišką veiklą, didina piliečių ir verslo socialinę atsakomybę, pritraukia lėšas iš privačių rėmėjų, tarptautinių fondų, organizacijų, tokiu būdu kurdamos tiek socialinę, tiek ekonominę vertę valstybei, tuo svariai prisidėdamos prie aktyvios, pilietiškos organizuotos visuomenės kūrimo, kuris yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis visuomenės ir valstybės pažangos variklis.

M. Z.: - Visiškai sutinku. Kiekvienais metais matuojamas pilietinės galios indeksas šiuo metu yra, galėčiau sakyti, stabiliai mažas ir tai tiesiogiai siečiau su NVO galimybėmis veikti Lietuvoje. Juk svarstant svarbiausius valstybei politinius klausimus ar net grėsmės akivaizdoje ne kas kitas, o būtent NVO bus tie dariniai, kurie gebės aplink save burti žmones, derinti skirtingas pozicijas ir jas vieningai atstovauti. Pakanka prisiminti visą mūsų istoriją ir aiškiai matome, kad visuomenė buvo stipri tiek, kiek aktyviai veikė ir žmones aplink būrė įvairios NVO.

- Kokie pokyčiai pagerintų NVO veiklos galimybes šalyje?

B. Z.: - Remiantis tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtimi, pastebėta, kad palankios NVO veiklai aplinkos kūrimas priklauso nuo keleto veiksnių: teisinės aplinkos, galimybės NVO įtraukti į viešųjų paslaugų teikimą, NVO veiklos finansavimo šaltinių įvairovės ir stabilumo, viešojo ir NVO sektoriaus bendradarbiavimo, geresnio visuomenės informavimo apie NVO sektorių, jo vykdomą veiklą, gerąją patirtį, savanoriškos veiklos ir pan.

M. Z.: - Pirmiausia norėčiau kalbėti apie teisinius pokyčius. Nevyriausybines organizacijas reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje priimtas tik 2013 m. pabaigoje, o tai reiškia, kad vis dar nėra iki galo aišku ir reglamentuojama, kaip gali būti finansuojamos NVO, kurios NVO yra orientuotos į plačiąją visuomenę, o kurios tik į savo narius. Taip pat NVO susiduria su daugeliu biurokratinių kliūčių: iki dabar visos NVO savo apskaitą, dokumentaciją privalo vykdyti taip kaip tai daro biudžetinės įstaigos. Tik įsivaizduokime, kad pvz. įstaigose viešuosius pirkimus organizuoja atskiri skyriai, buhalteriją tvarko atskiri skyriai, o NVO tai daro žmonės dažniausiai savanoriškos veiklos pagrindais.

Vakarų Europoje jau seniai sudaroma kuo mažiau teisinių kliūčių NVO veiklai vystyti matant, kad NVO geba kurti stiprią pilietinę visuomenę ir konsoliduoti žmones svarbiausiais valstybei klausimais, o pas mus vis dar vyrauja požiūris, kad NVO pirmiausia reikia stipriai kontroliuoti, uždėti tokius pat reikalavimus kaip visoms įstaigoms, reikalauti greito rezultato ir tik po to pradedama kalbėti kas NVO yra apskritai ir kokią veiklą ji vykdo. Pakeitus tokį požiūrį ir apskritai darbo su NVO logiką galėtume tikėtis dar didesnio organizacijų veikimo ir aktyvesnės veiklos.