Nuo viešojo sektoriaus neefektyvumo kenčiame visi
To, jog viešasis sektorius yra ypač svarbus valstybės gyvenime, net nekvestionuojame. Vidaus reikalų viceministro Dariaus Urbono įsitikinimu, kiekvienos vyriausybės prioritetu turėtų būti viešasis sektorius ir jo pertvarka, efektyvumo ir veiksmingumo didinimas.
„Ką mes matome Lietuvoje ir visame pasaulyje – ateinanti nauja valdžia akcentuoja būtinybę pertvarkyti ir tobulinti viešojo sektoriaus sritį. Iškeliamas šūkis – su mažiau padaryti daugiau. Akivaizdu, kad argumentai kalba patys už save. Kita vertus, mes su viešuoju sektoriumi susiduriame kiekvienas ir kiekvieną dieną, tad jei jis veikia neefektyviai ir neskaidriai, kenčiame visi“, – aiškia pašnekovas.
D. Urbonas pabrėžia, jog paslaugas gaunantys gyventojai skundžiasi, jog mokesčių mokėtojų pinigai yra leidžiami neefektyviai ir negaunamos tinkamos kokybės paslaugos. Tuo metu verslo atstovai taip pat laikosi pozicijos, jog šiuo atveju tam tikri ribojimai ir reikalavimai yra nustatyti neproporcingai, o tenkanti administracinė našta yra per didelė.
Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane galima matyti, kokie pokyčiai laukia viešojo sektoriaus – optimizuoti viešojo sektoriaus įstaigų institucinę sąrangą, vidinius procesus, modernizuoti informacines sistemas, didinti valstybės tarnautojų kompetencijas, grąžą visuomenei ir skaidrinti viešąjį valdymą.
„Viena iš svarbiausių krypčių – viešojo sektoriaus veikla nukreipiama į išorę. Galime konstatuoti, jog šiandien teikiamų administracinių paslaugų procedūros yra pakankamai sudėtingos ir ilgos. Šiuo atveju sulaukiame daug pagrįstos kritikos. Mūsų uždavinys – peržiūrėti teikiamas paslaugas, jų turinį, ir kiek įmanoma sumažinti, supaprastinti procedūras, kad gyventojas gautų paslaugą kaip įmanoma greičiau ir iš jo nebūtų reikalaujama informacijos ir dokumentų, kuriuos turi valstybė“, – teigia vidaus reikalų viceministras.
Anot D. Urbono, atkreipiamas didelis dėmesys ir į viešojo sektoriaus įstaigų vidinius procesus. „Šie procesai yra ilgi ir biurokratiški. Mes matome, kad neretai nuo sprendimo projekto iki sprendimo priėmimo nueinamas ilgas kelias, kuris, be abejo, negarantuoja, kad sprendimai priimami greičiausiai ir ekonomiškiausiai“, – tikina jis.
Dideliam darbuotojų skaičiui – nedideli atlyginimai
Laikomasi pozicijos, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra pernelyg didelis ir jį reikėtų sumažinti. MRU atstovas Mantas Bileišis teigia, jog skaičiuojant viešojo sektoriaus BVP dalį Lietuvoje pasiekiamas vakarietiškas vidurkis. Nepaisant to, išlieka didelio darbuotojų skaičiaus viešajame sektoriuje problema: jų yra daug, tačiau kiekvienam tenka mažas atlyginimas.
„Labai svarbu į skaičius pažvelgti šiek tiek giliau. Iš esmės yra dvi sistemos – centrinė ir savivaldos, kurios tarpusavyje menkai koordinuojamos ir jose dirba maždaug po lygiai darbuotojų. Iš esmės mes turime virš 350 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, tačiau vadinamųjų biurokratų yra palyginti nedaug – mažiau negu 10 proc.“, – skaičiuoja M. Bileišis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, jog neverta kalbėti apie kai kurių sektorių darbuotojų skaičiaus mažinimą. „Valstybės tarnautojų statusą turinčių žmonių yra apie 30 tūkst., o juos aptarnaujančių – 20 tūkst. Taip pat yra 300 tūkst. mokytojų, gydytojų, darželio auklėtojų ir panašiai. Kai mes galvojame apie mažinimą, reikia labai aiškiai pasakyti, ką tiksliai mažiname“, – pabrėžia jis.
„Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog administraciniai kaštai mūsų šalyje yra labai dideli, ypač kalbant apie 20 tūkst. valstybės aptarnautojų. Ne visai aišku, ką jie veikia, pastebimas neefektyvumas. Kai kalbame apie paslaugas teikiančius 300 tūkst. žmonių, aktualizuojasi regioninės politikos klausimas dėl emigracijos ir netolygaus jaunų gyventojų pasiskirstymo. Vilniuje trūksta mokyklų, darželių, auklėtojų, o tuo metu provincijoms politiškai labai sunku jų atsisakyti, nors tų vaikų tiek ir nėra“, – aiškina pašnekovas.
Verslas – ne tarnas ir ne melžiama karvė, o partneris
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus pabrėžia, jog iš viešojo sektoriaus pertvarkos verslas tikisi efektyvumo. „Efektyvumas užkoduotas pačioje verslo prigimtyje. Jei valstybė gali kurį laiką dirbti neefektyviai ir ji vis tiek nežlunga, verslo įmonę, kuri ilgesnį laiką dirba neefektyviai, neišvengiamai lydi bankrotas, po kurio įmonės jau nebėra“, – tikina jis.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas pabrėžia, jog valdžia turi suprasti, kad verslas yra jos partneris. „Verslas nėra tarnas ar kokia nors melžiama karvė. Susiduriame su keistomis apraiškomis: viena iš mūsų ir regionų plėtros tarybos iniciatyvų yra tai, kad į regionų plėtros tarybas būtų įleisti ir verslo atstovai lygiomis teisėmis su merais. Kyla didelis pasipriešinimas ir merai klausia, kodėl mes turime ateiti. Mes atsakome: mieli merai, jūs vadovaujate savo miestams, jums reikia darbo vietų, žmonių, kurie mokėtų mokesčius“, – aiškina jis.
V. Sutkus įsitikinęs, jog jei ši Vyriausybės reforma pakeis šį požiūrį, tuomet ją bus galima vadinti sėkminga. „Jei viskas baigsis tik nedideliu šių biurokratų išgąsčiu, po kurio viskas liks kaip po senovei, tai bus blogai. Matome tokias geras iniciatyvas, kaip urėdijų reforma ir aukštojo mokslo reforma. Turėsime laiko pamatyti, kaip geros iniciatyvos virs darbais“, – teigia pašnekovas.
Gyventojų apklausa parodė, kad 71 proc. teigiamai vertina viešojo sektoriaus pertvarką. 19 proc. mano, kad petvarka nereikalinga ir 10 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
