Seniūnaitis turi motyvuoti bendruomenę
Seniūnaitis yra gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas. Jį renka patys tos vietovės gyventojai. Daugelis linkę manyti, kad seniūnaičio statusas prilygsta didžiųjų miestų mero pareigoms, tačiau iš tiesų seniūnaitis nėra nei institucija, nei pareigūnas.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė seniūnaitį linkusi vadinti aktyvų ir išmanantį gyventoją, kuris pats dalyvauja ir kitus paskatina domėtis ir dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus.
Vertėtų nesumaišyti seniūnaičių ir seniūnų pareigų: seniūnas yra pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus, o seniūnaitis atstovauja kiekvieno gyventojo interesams, yra tarsi seniūno, bendruomenės ir kitų institucijų jungiamoji grandis. Specialistė pabrėžia, kad seniūnatis turi motyvuoti bendruomenę.
„Jis turėtų būti tuo gyventojų atstovu, kuris mato problemas, išmano jų sprendimą, organizuoja gyventojus telktis problemų sprendimui ir yra tarpininkas tarp gyventojų ir vietos valdžios“, – teigia D. Masaitienė.
Ką gali ir ką privalo daryti seniūnaitis?
Viešojo valdymo specialistė cituoja Vietos savivaldos įstatyme nustatytas gaires seniūnaičiams ir vardija sritis, kuriose jis yra nepakeičiamas ir gali skatinti vietos gyventojus. Seniūnaitis skatina prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga, rūpintis labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinės rizikos šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.), organizuoti sveikatinimo, kultūros ir sporto renginius ir juose dalyvauti, organizuoti bendruomenės saugumo užtikrinimo priemones ir jose dalyvauti, puoselėti savo gyvenamosios vietovės materialųjį ir nematerialųjį paveldą.
Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja D. Masaitienė, remiasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytomis gairėmis, kalbėdama ir apie seniūnaičio privalomą veiklą. Seniūnaitis turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais; dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje; dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais; dalyvauja seniūnaičių susirinkimuose; kalendoriniams metams pasibaigus per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
Galimas ir interesų konfliktas
Tačiau, pasak D. Masaitienės, praktika rodo, jog kartais išrinkti seniūnaičiai gali atstovauti ne tik vietos gyventojus, bet ir institucijas. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomi ir tam tikri reikalavimai naujai renkamiems seniūnaičiams. Naujai parengtas įstatymas numato, kas negali būti seniūnaičiu.
„Įvertinus praktikoje kylančius klausimus, įstatyme nustatyta, kas negali būti seniūnaičiu. Tai padaryta tam, kad nebūtų siekiama dvigubo atstovavimo, pavyzdžiui, seniūnaitis, kartu ir savivaldybės tarybos narys ar kad seniūnaitis nespręstų tų klausimų, kurie jam priklausytų spręsti pagal užimamas pareigas, tarkime, seniūnaitis, kartu ir savivaldybės administracijos direktorius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, – aiškina D. Masaitienė.
Įstatyme nustatyta, kad seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Seniūnaičiai vertina seniūno darbą
D. Masaitienė kelis kartus pabrėžė, kad seniūnaičių veikloje labai svarbu asmeninės žmogaus savybės bei jo iniciatyvumas. Jai antrina ir Seniūnaičių asociacijos vadovas Edmundas Jakubauskas.
„Kiekvienais metais seniūnas turi atsiskaityti seniūnijos seniūnaičių susirinkimui. Seniūnaičiai vertina seniūno darbą. Taip yra pagal įstatymą“, – aiškina E. Jakubauskas.
Jis pasakoja, kad skiriant naują seniūną, administracija turi sudaryti 7 žmonių komisiją, kurioje gali būti nuo 3 iki 4 seniūnaičių. Vadinasi, seniūnaičiai dar ir turi galimybę prisidėti prie seniūno paskyrimo.
„Įstatymas mums duoda daug pareigų. Mes esame kaip individualus asmuo su savo iniciatyva galintis kažką padaryti. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo savivaldybės, tos pačios seniūnijos“, – teigia E. Jakubauskas.
Pasak jo, kaimų ir mažesnių miestelių seniūnaičiai gali gauti finansinę paramą kurui, kanceliarinėms ir ryšio paslaugų išlaidoms, jei savivaldybės skiria tam lėšų. E. Jakubauskas sako, kad tokia parama yra kur kas svarbesnė kaimo seniūnaičiams nei miesto, nes pastariesiems lengviau pasiekiamas transportas, institucijos bei patys gyventojai.
Dalinasi geraisiais pavyzdžiais
D. Masaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja, vardija geriausius praktinius pavyzdžius, ką yra padarę seniūnaičiai, ir priduria, kad labai sunku vertinti jų darbą, nes tai priklauso nuo seniūnaičių asmenybių.
„Aktyvūs Vilniaus Žvėryno seniūnijos seniūnaičiai organizavo bendruomeniškumo akciją – keitimosi knygomis ir kitais spaudiniais „inkilėlius“. Dažniausiai seniūnaičiai nemažai prisideda prie bendruomenės telkimo tvarkant gyvenamųjų vietovių viešąsias erdves, organizuojant bendruomenių šventes. Vilniaus Užupio seniūnaičiai aktyviai dalyvauja svarstant teritorijų planavimo ir statybų klausimus Vilniaus senamiestyje, atstovauja bendruomenės interesams“, – pasakoja Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja.
E. Jakubauskas priduria, kad svarbus kaimo ir mažesnių vietovių seniūnaičių vaidmuo atsiskleidžia bendradarbiaujant su seniūnais. Pastarieji ne visada spėja indentifikuoti visus seniūnijos gyventojus, ypač didesnėse gyvenvietėse, todėl jiems padeda seniūnaičiai, lankydami gyventojus ir išskirdami socialiai ir finansiškai sunkiai besilaikančius asmenis. Tuomet informuojamos tam tikros atsakingos institucijos.
Tiek Seniūnaičių asociacijos vadovas, tiek Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja D. Masaitienė sutaria, kad seniūnaičiai yra svarbūs Lietuvos savivaldos dalyviai. Ypač jei jie aktyvūs, iniciatyvūs ir sugeba motyvuoti bendruomenę. Tuomet kartu jie gali siūlyti įvairius projektus, gerinti ir gražinti savo aplinką, kurti sau palankią gyvenimo aplinką.
