Balandžio 11-ąją daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas Remigijus Morkevičius gatvėje smūgiu nokautavo Airijos pilietį.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris truko vos dvi dienas, vėliau byla perduota teismui. Tiesa, pats R. Morkevičius teisme aiškino nieko neprisimenantis, bet pripažįstantis kaltę, viešai atsiprašinėjo ir žadėjo negerti nė lašo alkoholio. Tokia vieša atgaila ir skubus kompensacijos – 2,5 tūkst. eurų – išmokėjimas nukentėjusiam nėra dažnas atvejis.
Neretai smulkių konfliktinių situacijų sprendimo tenka gerokai palaukti, o visoms konflikto pusėms tai kainuoja ne tik laiko, bet ir nervų bei nemenkų išlaidų. R. Morkevičiaus atveju nesutariantieji žinojo, kad yra kitas kelias užkasti karo kirvį – nesutarimus užglaistyti susitariant.
Mediacija Lietuvos baudžiamosios justicijos sistemoje pirmą kartą pradėta taikyti praėjusiais metais. Tokią galimybę suteikė Norvegijos finansinis mechanizmas.
Šios mediacijos principai yra paprasti: proceso metu mediatorius (tarpininkas) nukentėjusiajai ir įstatymą pažeidusiai pusėms padeda išnagrinėti konfliktą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Pirmasis žingsnis – pripažinti kaltę
Vilniaus probacijos tarnybos mediatorė Rūta Baltušninkaitė pabrėžia, kad mediacijos tikslas yra ne vienos pusės pergalė ir kitos nugalėjimas, o abipusiai tenkinančio sutarimo radimas.
„Teisminis kelias, net ir po nuosprendžio išlaiko šalis rungtyniavimo būsenoje – vienas kaltininkas, o kitas auka. Mediacijoje net nenaudojame šių terminų – šalys yra laikomos lygiavertėmis, viena šalis pažeidė įstatymą, o kita dėl to nukentėjo.
Mediatorius padeda joms suvokti ir išsakyti savo interesus bei poreikius“, – sakė mediatorė. Tiesa, ji pabrėžė, kad mediacija yra negalima, jei įstatymą pažeidęs asmuo nepripažįsta kaltės.
Mediacijos baudžiamojoje justicijoje paslauga bent jau kol kas yra nemokama. Be to, anot R. Baltušninkaitės, mediacija gali pagelbėti tiems, kam svarbus konfidencialumas, nes mediacijos metu sužinotos informacijos nei vienas jos dalyvis, įskaitant ir mediatorių, negali atskleisti, aptarinėti su mediacijoje nedalyvavusiais asmenimis.
Kaip ir R. Morkevičiaus atveju, dažniausiai nusikaltimai įvykdomi apsvaigus nuo alkoholio. „Išsiblaivo, ateina pas mediatorių ir tada jau siekia kažką pakeisti, gailisi. Kaip mes juokaujame, ateina susišiaušę, o išeina, kaip suglostyti kačiukai“, – sakė mediatorė.
Advokatas mediatoriui – ne konkurentas
Galima būtų manyti, kad tarp advokatų ir mediatorių vyksta konkurencinė kova. Tačiau neigiamo požiūrio ar paūmėjusios konkurencinės dvasios iš advokatų pusės R. Baltušninkaitė sakė nejaučianti: advokatai iš smulkių bylų neuždirba daug.
Ne vienerius metus taikomos mediacijos civilinėse bylose paslaugos Lietuvoje vis dar menkai žinomos, nors, anot šios srities profesionalų, gali būti gerokai efektyvesnis, greitesnis ir pigesnis ginčų sprendimo būdas.
Tikrai ne visi, regis, smulkūs ginčai išties verti teismo. Dėl stogo keitimo nesutariantys kaimynai, klientai, nepatenkinti paslaugos kokybe, besiskiriantys sutuoktiniai, kurie negali pasidalyti turto, vaikų globos – nejau kiekvienu atveju paskutinė viltis yra samdytis brangius advokatus ir minti teismų slenkstį?
Pasak mediatorės Kristinos Martinkienės, mediaciją galima teikti, kai teismas nukreipia civilinėse bylose. Tiesa, į mediatorius galima kreiptis ir privačiai, tik turi būti pateiktas ieškinys.
„Pavyzdžiui, kyla ginčas šeimoje, kai skiriasi vyras su žmona. Jie kreipiasi į mediatorių, susitaria, kiek viskas kainuos ir bandoma ieškoti civilizuoto išsiskyrimo būdų“, – teigė K. Martinkienė.
Net kreipiantis privačiai mediacijos civilinėse bylose įkainiai nėra dideli. Anot K. Martinkienės, vidutiniškai tokie ginčai išsprendžiami per 5-10 valandų, o už valandą prašoma bent 10 eurų – įprastai ši suma būna tris kartus didesnė, tačiau vis tiek kainuoja mažiau, nei teismo procesai.
Mediatorius – kas jis?
Norint tapti mediatoriumi reikia išklausyti specialius kursus ir turėti aukštąjį išsilavinimą, tiesa – nebūtinai teisininko.
„Jeigu sritis atitinka būtent tą mediatoriaus kompetenciją – tai kodėl gi ne? Žinoma, man teisinis išsilavinimas labai padeda, bet tai ne rodiklis – kitiems kolegoms irgi labai gerai sekasi“, – sakė K. Martinkienė. Ji pabrėžė, kad labai svarbios ir kitos savybės – mediatoriai turi būti psichologiškai gerai pasiruošę.
„Reikia žmogiškosios kantrybės, empatijos. Mediacija paremta tuo, kad mediatorius turi likti nešališkas – juk negali priversti žmogaus, kuris nenori susitaikyti“, – pabrėžė K. Martinkienė.
Tiesa, anot K. Martinkienės, jau planuojama įstatymo būdu įtvirtinti privalomą mediaciją: šeimos ginčams, dėl nedidelių sumų iki pusantro tūkst. eurų.
„Juk dar bestudijuodami teisininkai yra mokomi rungtyniavimo principo, kaip požiūrio, kad vienas turi laimėti, kitas pralaimėti. Mediacija siūlo kitą požiūrį – bendradarbiavimo, juk bendradarbiaudami žmonės gali veikti daug efektyviau ir pasiekti geresnių rezultatų“, - teigė pašnekovė.
Nuo pavogto skėčio kompensacijos iki šeimų taikymo
„Sprendimai baudžiamojoje mediacijoje gali būti labai originalūs. Pavyzdžiui, kolegėms pasitaikė atvejis, kai buvo pavogtas sodo skėtis, ir šalys mediacijoje sutarė, kad žalos atlyginimas turėtų būti pervedamas ne nukentėjusiajam, o vietos globos namams. Gavęs patvirtinimą apie žalos pervedimą nukentėjusysis nebeturėjo pretenzijų įstatymą pažeidusiam asmeniui“, – pasakojo R. Baltušninkaitė.
Jos manymu, artimuose santykiuose dideli konfliktai prasideda nuo, regis, absurdiškų smulkmenų – ne ten vedžiojamo šuns ar nutrauktos skalbinių virvės.
„Buvo toks atvejis, kai po tokių, atrodo, smulkmenų vienai pusei buvo praskelta galva, o kitai apdaužytas automobilis. Mediacijoje šalys susitaikė ir susitarė kur bus vedžiojamas šuo ir kas užkabins naują virvę“, – sakė R. Baltušninkaitė. Be to, yra pasitaikę atvejų, kai tik įsikišus mediatoriams pavyko ne šiaip išspręsti konfliktą, bet ir sutaikyti susipešusią šeimą.
„Sykį sūnus su draugu radęs motinos elektroninės bankininkystės duomenis pasisavino didelę sumą pinigų. Sūnus su bendrininku buvo nuteisti, jo santykiai su motina nutrūko.
Jie gyveno atskirai, išsikraustė į skirtingus miestus ir tik mediatorių pasiūlymas susitarti dėl žalos atlyginimo privertė juos vėl atnaujinti metus laiko nutrūkusius santykius, susitikti, atsiprašyti ir susitaikyti“, – prisiminė mediatorė.
Jos teigimu, dažnai nustebina patys pažeidėjai. Pavyzdžiui, jaunas vaikinas buvo nuteistas už tai, kad prisipildavo kuro skirtingose degalinėse ir nesumokėdavo.
„Prasėdėjęs 3 vasaros mėnesius areštinėje teigė pasimokęs ir daugiau nebenorintis būti uždarytas. Buvo sudaryti susitarimai su dviejų degalinių tinklais, trečiajai pažeidėjas pervedinėjo atlyginimą be susitarimo“, – sakė R. Baltušninkaitė.