11 metų mokyklos suole praleido didesnė dalis Lietuvos žmonių. 12 metų mokymosi trukmė įvesta prieš 26 metus, tikintis, kad mokyklą pradės lankyti šešiamečiai.
Kadangi Lietuvoje privalomas mokymasis iki 16 metų, skaičiuota, kad būtent šio amžiaus sulaukę jaunuoliai baigs pagrindinę mokyklą ir galės spręsti, ką daryti toliau – rinktis profesines mokyklas ar baigti 12 klasių bendrojo lavinimo mokyklose.
Vis dėlto, patirtis parodė, kad toli gražu ne visus šešiamečius verta leisti į mokyklą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu didžioji dauguma į pirmą klasę atėjusių mokinių – septynmečiai. Tėra tik po kelis procentus šešiamečių ir aštuonmečių. Pastarieji brandos atestatą gauna sulaukę dvidešimties.
Pasak mokytojų, pridėjus dvyliktą klasę, išlindo specifinių problemų. Dažniausiai minimos, kad pilnamečiai gali legaliai rūkyti, svaigintis alkoholiu, gyventi porose, gimdyti vaikus.
Ankšta mokinio kailyje
DELFI kalbinti dvyliktokai patvirtino, kad vyresnėse klasėse, ypač sulaukus pilnametystės, nebesinori tokios didelės tėvų ir mokytojų kontrolės, slegia finansinė priklausomybė, kai kuriose mokyklose griežta tvarka: rakinamos durys, uniformos ir pan.
Paprašyti įvardyti pilnametystės pliusus, jaunuoliai teigė, jog mokytis 12 metų yra gerai tuo, kad paskutinėje klasėje kartojama anksčiau išmokta medžiaga, todėl galima stipriau pasirengti brandos egzaminams.
11 metų mokyklą lankiusių žmonių nuomone, jiems visiškai pakako to, ką gavo. Juolab, kad mokytis tenka visą gyvenimą.
Siekia nepriklausomybės
Ar dažnai susikerta pilnamečio ir mokinio statusas? Su kokiomis problemomis susiduria 19-20 metų žmones mokantys mokytojai ir pilnamečiai jų mokiniai, - DELFI klausė Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos psichologės Kristinos Jackevičienės.
Pasak jos, mokiniai, kurių šeimose sunki materialinė padėtis, komplikuoti santykiai su tėvais ar dėl kitų priežasčių nori greičiau tapti savarankiški, dažnai nusprendžia po pagrindinės mokyklos mokslus tęsti profesinėje.
Tokį kelią renkasi ne tik tie, kuriems sunkiai sekasi mokslai ir trūksta motyvacijos, bet ir gana gabūs, veiklūs, neblogai besimokantys jaunuoliai.
„Ir atvirkščiai: nemaža dalis nemotyvuotų, silpnų mokslams mokinių mielai eina į gimnazijas ar vidurines mokyklas, nes dažnu atveju taip yra paprasčiau ir netgi lengviau, nes nieko nereikia keisti, nėra papildomų specialybės dalykų, tėvai - šalia, iš mokyklos niekas neskuba mesti, tik išimtiniais atvejais“, - sakė K. Jackevičienė.
Tobulėja dykaduonystės srityje
Vis dėlto psichologė pastebi, kad nemažai tėvų vaikus, kurie norėtų ir galėtų mokslus tęsti profesinėse mokyklose, atkalba. Kai kuriais atvejais bijo paleisti toliau nuo savęs, nes trūksta pasitikėjimo, nori apsaugoti, kad „nenueitų blogais keliais“ ir pan.
„Nemažai tokių tėvų tiesiog ignoruoja vaiko poreikius, siekia, kad jis bet kokia kaina baigtų vidurinę ir įstotų į aukštąją, geriau į universitetą, nes „ką kaimynai pagalvos“, „kaip giminėms į akis pažiūrėsiu“. Dažnai nepagalvojama, kad studijuoti galima ir baigus profesinę mokyklą. Tikrai galima ne vieną ir ne du tokius pavyzdžius rasti“, - sakė psichologė.
Specialistė pastebi, kad vaikas, prievarta varomas į vidurinę, „geriausiu atveju, joje subręsta, vėliau dėkoja tėvams, o dažnai tik veltui laiką stumia, mokosi plaukti pasroviui, patobulėja dykaduonystės srityje, pasitaiko, kad net vaikų susilaukti suspėja“.
Ši bėda ar džiaugsmas ištinka ir gana aktyvius, anksčiau bręstančius mokinius, mat, „pradeda šaukti gamta“.
Ką kviesti: mamą, tėtį ar vyrą?
Kad tai – ne tušti žodžiai, rodo statistika. Kiek Lietuvos moksleivių susilaukia vaikų - neišskiriama, tačiau nepilnamečių gimdymo skaičiai – daug sakantys. Pastaraisiais metais vaikų susilaukia daugmaž po 1000 nepilnamečių, beveik tiek pat nusprendžia negimdyti.
Paklausta, kaip jaučiasi mokytojai, kai, pvz., prasikaltusiam pilnamečiui mokiniui liepia atsivesti tėvus, K. Jackevičienė sakė, kad normaliai.
„18-19 metų mokiniui galioja tos pačios taisyklės. Nors yra pilnametis, tačiau jis dar nėra visiškai savarankiškas, dažniausiai pilnai išlaikomas tėvų. Tėvai už jį atsako, todėl yra informuojami ne tik apie pasiekimus, bet ir apie praleistas pamokas bei kitus nusižengimus, jei tokių pasitaiko. Gali būti kviečiami pokalbiams, kaip ir nepažangių, užsiėmimus praleidinėjančių studentų tėvai, mokantys už vaikų mokslą“, - komentavo DELFI pašnekovė.
Tačiau, kaip juokavo psichologė, jei problemų kiltų su ištekėjusia mokine, nežinia, ką reikėtų kviesti pasiaiškinti: mamą, tėtį ar jos vyrą.
Toks atvejis realiai yra buvęs gimnazijoje, kur dirba specialistė. Sulaukusi pilnametystės mergina ištekėjo ne iš reikalo, sėkmingai baigė mokyklą.
Mokines išlaiko ne tik vyrai, bet ir sugyventiniai
Pasak mokinių, kiekvienoje klasėje galima rasti po vieną kitą žmogų, kuris gyvena atskirai nuo tėvų, kai kurie - ir poromis.
Kaip pastebi K. Jackevičienė, daliai mokinių šeimyninis gyvenimas nesikerta su mokinio statusu, jie aktyviai naudojasi savo teisėmis, gyvena pagal savo supratimą ir galimybes, jei jiems taip tinka ir šeima neprieštarauja.
„Pasitaiko, kad mokykloje besimokanti mergina išteka ar gyvena poroje, kad tėvams lengviau būtų, kad vyras ar sugyventinis išlaikytų. Kiti taip demonstruoja savo nepriklausomybę nuo tėvų, bando sukurti savo šeimą, nes yra arba jaučiasi tėvų apleisti, palikti“, - sakė nemažą darbo mokykloje patirtį turinti specialistė.
Mokyklinės motinystės ir tėvystės iššūkiai
K. Jackevičienės žodžiais, šių dienų mokykla - labai tolerantiška. Kas buvo neįsivaizduojama prieš dvidešimt metų, dabar visai įmanoma. Kai kurie mokiniai tampa tėvais, spėja ir savus vaikus paauginti ir atestatą gauti.
Kad ir kaip būtų, mokyklinė motinystė ir tėvystė įneša nemažai sumaišties, veikia mokinių mokymo ir mokymosi procesą.
Pasak psichologės, mokykloje, kur ji dirba, pasitaiko po vieną kitą besilaukiančią mokinę. Jei yra poreikis, būsimoms mamoms kuriam laikui skiriamas namų mokymas ar savarankiškas mokymasis.
„Esu ne kartą klaususi auklėtojų, ar besilaukiančioms jų auklėtinėms nereikia pagalbos, tai dažniausiai sako, kad ne. Būsimos mamytės dažniausiai laimingos, patenkintos savo padėtimi. Tiesa, tokiu atveju nelabai smagiai jaučiasi dėstantys mokytojai ir kai kurie bendramoksliai“, - atkreipė dėmesį specialistė.
Paklausta, ar anksti bręstantiems žmonėms kliūtis, kad atestatą gauna tik 19 ar 20 metų, K. Jackevičienė sakė: „Taip, kliūtis. Teko ne vienos mamos apgailestavimų klausytis, kad sūnus ar dukra ne metais anksčiau baiginėjo mokyklą, nes tuomet viskas būtų buvę gerai. Kita vertus, ne pasaulio pabaiga, jei dėl kažkokių priežasčių nepavyksta gauti brandos atestato. Po metų, kitų, kartais net po keliolikos žmonės baigia mokslus vakarinėse mokyklose“.
Siūlo vėliau leisti pirkti alkoholį
Dar viena psichologės minėta problema, kad 18-mečiai mokiniai jau gali pirkti ir vartoti alkoholį, tabako gaminius.
„Ne paslaptis, kad mokyklinis jaunimėlis „ošia“, „baliavoja“ savaitgaliais ir ne tik. Dažnam 18 metų sukanka vienuoliktoje klasėje, vienam kitam ir dešimtoje. Šie žmonės gali ne tik apsirūpinti svaigalais, bet ir aprūpinti jais kitus - jaunesnius mokinius. Taip dalis jų ir daro“, - sakė specialistė.
Nors perkantys ir vartojantys rūkalus bei alkoholį „įkliūna“ dažniausiai ne pamokų metu, pranešimai apie tai pasiekia ir mokyklą.
Psichologės teigimu, mokytojas negali nereaguoti, nes mokinys ir po pamokų yra mokinys. Bėgdamas parūkyti už mokyklos teritorijos, jis formaliai taisyklių nepažeidžia, be to, apuostinėti 18, 19 ar 20 metų žmogų – nei šis, nei tas.
„Jei neišeina metais sutrumpinti mokslų, grįžti prie 11 metų mokymo, gal būtų galima pratęsti terminą, draudžiantį įsigyti ir vartoti alkoholio bei tabako gaminius iki 20 ar 21 metų amžiaus, kaip yra kai kuriose pasaulio šalyse?“ – išeitį siūlė K. Jackevičienė.
Paklausta, ar pasisakytų už tai, kad sutaptų mokyklos baigimas ir pilnametystė, psichologė neabejojo: „Taip, tai būtų labai gerai“. Tačiau, kaip DELFI patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, planai grįžti prie 11 metų mokymo nesvarstomi.
