„WEB dizaino sritį pasirinkau todėl, jog čia galiu panaudoti tiek savo kūrybinę pusę, tiek ir loginę. Man patinka ir kurti, ir ieškoti išeičių ar sprendimų. Keliskart išbandęs šį darbą supratau, jog mane į priekį stumia tai, kad mano sukurtą produktą naudos žmonės bei įmonės ir skleis žinią apie save”, - kodėl pasirinko būtent tokią darbo sritį pradėjo pasakoti vaikinas ir sutiko pasidalyti savo įžvalgomis apie WEB dizainerio kasdienybę.
- Kada ir kodėl susidomėjote kompiuteriais ir dizainu?
- Kompiuteriais susidomėjau veikiausiai būdamas kokių 10-ies metų. Pamenu, tuo metu mokykloje buvo vos keli kompiuteriai ir per pertraukas bėgdavome į skaityklą užsiimti eilę prie jų. Tuo metu pajudinti pelę ir matyti, kaip ji juda ekrane, atrodė kažkas stebuklingo. Kai kuriems tai gali pasirodyti keista, nes šiais laikais vaikai jau darželyje turi plančetinius kompiuterius.
Toks buvo mano pirmasis prisilietimas prie kompiuterio, kuris šiuo metu man užima vieną didžiausių vietų gyvenime. Dizainu susidomėjau kiek veliau. Kol buvau vaikas, labiau rūpėjo žaidimai. Dirbti pradėjau tik sulaukęs 16 metų. Pradėjau nuo kompiuterinės grafikos, vėliau teko padirbėti ir televizijoje, taip pat pradėjau bendradarbiauti su reklamos agentūromis. Visa tai vyko studijuojant interjero dizainą. Studijoms einant i pabaigą, mano veikla pakrypo į internetinę erdvę. Dar būdamas 11 ar 12 klasėj buvau tvirtai įsitikinęs, jog būsiu interjero dizaineris. Nuo interjero pabėgau, bet nuo dizaino – niekaip.
- Kaip tampama WEB dizaineriu?
- Na, net nežinau kaip į šį klausimą atsakyti. Mane šia kryptimi, matyt, nukreipė tiek mano pomėgiai, tiek ir veikla, su kuria visad susidurdavau, kadangi ji yra gan spalvinga. Prieš 4 metus aš net nemąsčiau apie WEB dizainerio sritį, nes tuo metu dirbau televizijoje ir man tai patiko. Bet vieną dieną supratau, jog televizija neišpildo mano lūkesčių. Taip žingsnis po žingsnio praeitas gyvenimo kelias nuvedė prie WEB dizaino.
Su kokiais sunkumais darbe tenka susidurti?
Didžiausiu šio darbo sunkumu įvardinčiau klientų neapsisprendimą ir nežinojimą, ko jie nori. Labai dažnas atvejis, kai klientai nori čia ir dabar, tik patys nežino ko. Tuomet turiu jiems užduoti daug klausimų, kad bent suprasčiau, kuria kryptimi reikia eiti. Taip pat dažnai būna, jog žmonės sako, kad jiems reikia labai paprastos svetainės, nes nenori, kad jos gamyba daug kainuotų. Tačiau kai pradeda vardinti reikalavimus, patys supranta, jog nori kosminio laivo už žaislinio modeliuko kainą. Tad WEB dizainerio darbe visuomet gausu kompromisų išieškojimo, tam, kad abi pusės būtų patenkintos. Aš išties vengiu problematiškų klientų, todėl labai atsirenku žmones, su kurias verta dirbti ir kuriems galiu atiduoti daug savo laiko. Laikas man kuo toliau, tuo darosi brangesnis.
Kaip jums nepritrūksta įkvėpimo, kūrybiškumo? Galbūt turite kokių slaptų receptų?
Kūrybiškumo ar įkvėpimo aš semiuosi įvairias būdais: mane įkvepia ir trumpi video siužetai, ir žmonės, ir gamta, ir kitų pasaulio kūrėjų darbai, ir visa aplinka, kurioje esu. Gavęs užsakymą iškart imu mąstyti, kaip jį geriau išpildyti. Planavimas gali užtrukti iki savaitės (tam, kad pateikčiau kelis pavydžius klientui). Kartais tai padarau vienas, o kartais – bendromis jėgomis su klientu. Būna ir taip, kad klientas pats ateina su savo vizija, kurią man belieka tik techniškai išpildyti.
Papasakokite, kaip atrodo WEB dizainerio darbo diena?
Mano diena prasideda nuo kavos puodelio, nuo naujienų apžvelgimo, elektroninių laiškų atrašymo. Na, o po šio ritualo kimbu į darbus. Kartais pusvalandį tiesiog žiūriu pro langą, kaip mieste verda gyvenimas, o kartais užsimerkiu ir klausausi mėgiamos muzikos. Žmogus nėra robotas, norint būti laimingu, reikia jausti, kad gyveni.
Būna dienų, kai nieko naudingo nenuveiki, nes tiesiog tai ne „tavo diena”. O būna, kad projektas taip užkabina, jog gali sėdėt visą dieną ir visą naktį. Per visą laiką, kiek dirbu su internetinėmis svetainėmis, pasitaikė keletas kartų, kai dirbdavau 24 val per parą, o miegot vis tiek nueidavau patenkintas, nes žinojau, jog tikrai padariau didelį darbą.
Kokio šio darbo pusių mes net negalėtume įsivaizduoti?
WEB dizainas reikalauja išlipti iš rėmų, todėl standartiškas būti negaliu. Vengiu oficialumo su klientais, nes norisi būti arčiau jų. Eidamas į pokalbius nesirengiu kostiumo – gal tik retkarčiais užsidedu švarką, bet tuomet užsimaunu raudonus ar mėlynus batus. Norint kažką nustebinti, privalau būti kitoks. Privalau tikėti tuo, ką darau, antraip niekas nepatikės manimi.
Žinoma, kol kas dar liko viena iš sunkiausių užduočių – išaiškinti mamai, ką aš veikiu, nes jai tokie dalykai yra nesuprantami.
Kokių hobių turite – kas padeda pailsėti nuo pagrindinio darbo?
Didžiausia mano gyvenimo aistra yra būgnai. Jais groju nuo 13 metų. Grodamas atiduodu visas jėgas tam, kad pradėčiau mąstyti šviežia galva. Taip pat važinėju motociklu. Be jo taip pat jau nebegaliu. Mėgstu sukrėsti savo kasdienybę tam, kad į gyvenimą pradėčiau žiūrėti kitu kampu. Važinėju ir „Downhill” dviračiu. Tai pakankamai naujas mano pomėgis: dideliu greičiu leistis nuo kalvų siaurais, pramintais takais išties suteikia didelio adrenalino. Žiemą taip pat netenka nuobodžiauti, kadangi slidinėju snieglente. Mėgstu ir gerą kiną – kiekvieną sekmadienį turiu tradiciją vakare apsilankyti kino teatre, tuomet ten yra mažiau nei įprasta žmonių. Taip pasikraunu emocijų naujai savaitei. Dar mėgstu stalo žaidimus, nepraleidžiu progos pažaisti juos su savo draugais.
Kaip manote, kokie didžiausi WEB dizainerio darbo privalumai?
Didžiausias yra toks, jog galiu pats kontroliuoti savo darbų eigą. Visada svarbiausia rezultatas. Privalumas yra ir tai, kad bendrauju su įdomiais žmonėmis. Jie į mane kreipiasi pagalbos, o aš privalau pateikti save taip, kad jiems nekiltų abejonių, ar aš esu geras specialistas. Jaučiuosi darantis kažką svarbaus gyvenime, nes padedu ne vienam žmogui, o daugeliui.
Kokius projektus kurti lengviausia, įdomiausia, o kuriuos – sunkiausia?
Lengviausia kurti tuos projektus, kuriems netrukdo pats klientas. Sunkus projektas būna tik tuomet, kai pats klientas užkerta kelią jo vystymuisi. Žmonės turėtų arba leisti dizaineriui kurti, arba nubrėžti aiškias ribas. Projekto eigoje daugybę kartų keičiant nuomonę, pasekmės būna tokios: bent 50% darbo tenka atlikti iš naujo, o tai gerokai sumažina motyvaciją. Tokiais atvejais kaltę prisiimti tenka dizaineriui. Dėl to aš stengiuosi su klientais dirbti išvien, o ne atskirai: siekiant bendrų tikslų, efektyvesnis yra ir rezultatas.
Kokia Jūsų svajonė?
Norėčiau kada nors sau leisti išvykti į kokią nors salą. Bet norėdamas susikrauti lagaminus ir vykti atokiau nuo miesto, ten būdamas turėčiau užmesti akį į internetinius projektus, ar viskas sklandžiai vyksta. Atostogos saloje būtų toks kraštutinis atvejis, kai žūtbūt norėsis poilsio. Galbūt tiesiog eičiau dirbti barmenu paplūdimyje, jei tuo metu to norėčiau ir jei saloje planuočiau pabūti kiek ilgiau nei trunka įprastos atostogos. Po atostogų toliau sėkmingai grįžčiau į darbus, į savo mažą ofisą, kuriame su manimi dirbtų dar vienas ar du mano draugai su savais projektais. Kartą esu sau prižadėjęs: jei kada gyvenime turėsiu savo ofisą, tai tik tokį, kuris verstų iš koto.
