Naujoji Vilnia – tai rytinė Vilniaus miesto dalis, nutolusi nuo Vilniaus miesto apie 8 km. Seniūnija įsikūrusi Rokantiškių vietovėje. Didelę dalį Naujosios Vilnios seniūnijos užima Naujoji Vilnia (seniūnijos rytuose), taip pat įeina Guriai, Pavilnys, Pūčkoriai, Tuputiškės. Ilgai tai buvo atskira gyvenvietė, tik 1957 m. buvo prijungta prie Lietuvos sostinės.

Daugelis Lietuvos miestų ar gyvenamųjų vietų pavadinimų kildinami iš vandenvardžių. Gyvenvietės pavadinimas kildinamas iš Vilnios upės vardo ir tapatinamas su Vilniaus senuoju vardu, kurį dabar tebesaugo tik Naujosios Vilnios seniūnijos pavadinimas.

Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių, čia apie 1630 metus pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis). XIX a. antroje pusėje, nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, gyvenvietėje apsigyveno daug geležinkelininkų ir vietovė tapo miesteliu. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1904 m. pirmąkart gavo miesto teises.

1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. Naujoji Vilnia Lietuvai atiteko 1939 m. kartu su Vilniumi. 1940–1941 m. iš miestelio geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios. Traukiantis vokiečiams, 1944 m. Naujoji Vilnia buvo sudeginta, atstatyta po karo.
Gyvenvietės pavadinimas kildinamas iš Vilnios upės vardo ir tapatinamas su Vilniaus senuoju vardu, kurį dabar tebesaugo tik Naujosios Vilnios seniūnijos pavadinimas.

Sovietmečiu Naujoji Vilnia buvo svarbus pramonės centras. Čia veikė nemažai gamyklų: „Neries“ žemės ūkio mašinų gamybinis susivienijimas, „Žalgirio“ staklių gamykla, Statybos apdailos mašinų gamykla. 1957 m. miestelis buvo prijungtas prie Vilniaus miesto. Čia pastatyti ir sovietmečiui būdingi daugiabučių kvartalai.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelės įmonės bankrutavo, atsirado nemažai bedarbių. Šiuo metu čia kuriasi mažesnės įmonės. Naujoji Vilnia turi seniūnijos statusą. Užima 38.6 kv. km plotą, gyvena apie 33 tūkst. gyventojų.

Per Naująją Vilnią eina Vilniaus-Minsko geležinkelis, Vilniaus-Mickūnų plentas. Naujojoje Vilnioje yra geležinkelio stotis, Šv. Kazimiero ir Švč. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios, stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Veikia paštas, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, poliklinika, politechnikos mokykla, 3 vidurinės, pagrindinė, 2 pradinės mokyklos, Lietuvos Jaunųjų gamtininkų centras, Justino Vienožinskio dailės mokyklos filialas, moderniausia Vilniuje muzikos mokykla, 5 lopšeliai-darželiai, Naujosios Vilnios nakvynės namai, kūrybos namai, Kultūros ir laisvalaikio centras, dvi bibliotekos.

Skaitytojai Gabrielė ir Tomas siunčia keletą Naujosios Vilnios vaizdų. "Vilniaus mikrorajone, Naujojoje Vilnioje, yra keletas atsainiai prižiūrimų "namų zombių". Nuotraukose atsispindi prasčiausiai prižiūrėti Naujosios Vilnios daugiabučiai. Iš jų matomas gyventojų abejingumas savo turtui, aplinkai, kurioje jie gyvena", - laiške rašo Tomas ir Gabrielė: