Nelaimės prasidėjo nuo gaisrų
Mergina pasakojo buvusi vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje ir gyvenusi pas senelę, kai ją ištiko pirmoji nelaimė: „Pamenu, buvau namuose viena. Kaip ir kiekvieną rytą, užsikaičiau kavos ir nuėjau maudytis. O išėjusi iš vonios virtuvėje pamačiau milžinišką liepsną“, – pasakojo apie gaisrą Aušra.
Ji pribėgo, išjungė dujinę viryklę, užpylė vandens ant liepsnojančio kavinuko ir užgesino gaisrą. „Kaip dabar galvoju, nemačiau didelio skirtumo tarp dujinės ir elektrinės viryklės. Kad ir kuri ten būtų buvusi, vis viena būčiau gesinusi vandeniu. Tik po to atėjo mintis, kad gesindama elektrinę viryklę vandeniu galėjau prisišaukti dar didesnę bėdą“, – svarstė mergina.
Po keleto metų ji apsigyveno Vilniuje ir jau galvojo, kad visoms nelaimėms atėjo pabaiga. „Pamenu, bute stovėjo sena elektrinė viryklė, virš kurios kabojo nenaudojamas gartraukis su voratinkliais. Aš prisipyliau aliejaus į keptuvę, ją pajudinau. Aliejaus buvo kiek per daug, taigi kažkiek jo šliūkštelėjo ant viryklės. Iškart plykstelėjo ugnis! Degė ir elektrinė viryklė, ir garų surinktuve užaugę voratinkliai“, – pasakojo Aušra ir pridūrė, kad jos vaikinui užgesinus gaisrą, namai dar ilgai smirdėjo.
Seriją pratęsė vagystės
Visai netrukus mergina persikraustė į Šeškinę. Ten gyveno su dviem draugėmis. „Pas mane naktį nakvojo draugas, ir anksti ryte jis iškeliavo į darbą, o aš patingėjau atsikelti ir užsirakinti duris. Tiesą sakant, į durų saugumą mes niekada nekreipėme per daug dėmesio. Kai prabudau, staiga išgirdau, kaip iš kito kambario klykia mano draugė“, – pasakojo Aušra.
Išėjusi ji pamatė, kad durys į laiptinę atidarytos, iš ten – grįžta pakraupusi draugė ir aiškina, kad nors „abi buvome namuose, mus apvogė.“ Vagis pasisavino 70 litų (apie 20 eurų), seną išmanųjį telefoną ir draugės rankinę su dokumentais ir pinigine.
„Dar kartą apžiūrėjome daiktus ir nusprendėme, jog policijos nekviesime, nes nuostoliai nėra dideli. Jau tvarkėmės namuose, darkart patikrinome duris, ar užrakintos. Draugė žvilgtelėjo pro durų akutę ir nustėro: už jų stovėjo tas pats vagis. Tada jau iškart kvietėme policiją, nes galvojome, kad reikalų turime su manijaku“, – pasakojo mergina ir pridėjo, kad po vagystės bute buvo nejauku gyventi: „taip atrodė, kad butas išprievartautas.“
Praėjus keletui mėnesių, ji pakliuvo į kišenvagių rankas Latvijos sostinėje Rygoje. Kartu su pinigine buvo pavogti ir dokumentai, banko kortelės: „Gerai, kad keliavome su draugais, taigi turėjau iš ko pasiskolinti pinigų likusiam kelionės laikui, tačiau bendravimas su policija ir laikinų grįžimo į Lietuvą dokumentų sutvarkymas reikalavo daug pastangų ir nervų“, – dalijosi savo istorija mergina.
Galiausiai – potvynis
Aušros persikraustymas į Antakalnį taip pat buvo „pašventintas“: „Turėjome naują skalbimo mašiną, tačiau pastebėjau, kad jos drenažinė žarna nepritvirtinta. Buto šeimininkė paaiškino, kad ji kažkodėl neprisitvirtina ir yra linkusi išsimauti iš savo vietos – vanduo jau kartą buvo apsėmęs vonią ir užpylęs kaimynus.“
Mergina nusprendė pati išbandyti skalbyklę ir pamatyti, kas ten veikia neprideramai. Nors skalbyklė buvo prižiūrėta viso skalbimo metu, paskutinės minutės buvo lemtingos: prieš einant miegoti, ji dar paprašė savo vaikino žvilgtelėti į vonią ir patikrinti, ar viskas savo vietoje. Kaip tik tuo metu į duris jau beldėsi kaimynai.
„Visa vonia plaukė. Mes kaip galima sparčiau puolėme viską valyti, o čia – skambutis į duris, beldžiasi kaimynai. Aišku, viską išsprendėme taikiai, nes kaimynė didelių nuostolių nepatyrė: lubos neatšoko, nors vanduo per jas ir tekėjo“, – pasakojo Aušra.
Gaisrininkai įspėja saugotis
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, „gaisrai kyla dėl menkiausio neapdairumo“. Teigiama, kad įsiplieskus pirmajai liepsnai, visas kambarys gali būti paskendęs ugnyje jau po 10-15 minučių.
Užsidegus televizoriui, ar kitam elektros prietaisui, departamento atstovai pataria iš rozetės ištraukti prietaiso kištuką ir užmesti ant jo audeklą. Gesinti siūloma gesintuvu arba vandeniu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas užsidegusius riebalus pataria gesinti indą uždengiant dangčiu, išjungiant viryklę. Pareigūnai įspėja, kad įkaitusių riebalų šiukštu negalima gesinti vandeniu.
Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Artūras Vaišnoras sakė, kad merginai galėjo baigtis ir blogiau: „Visų pirma, labai gerai, kad degančių riebalų sukeltas gaisras nebuvo gesintas vandeniu. Internete yra daug filmukų, kuriuose matyti, kaip aliejus reaguoja su vandeniu. Patarčiau jų pažiūrėti“, – patarė A. Vaišnoras.
Jis sakė, kad taip užsidegusią elektrinę viryklę reikia išjungti iš elektros tinklo, o tada ant jos ir keptuvės užmesti drėgną arba labai tankų audinį. „Svarbu, kad audinys būtų ne šlapias, o drėgnas“, – pabrėžė A. Vaišnoras. Jei virš liepsnos dar yra ir gartraukis, tai situacija tampa dar pavojingesnė, nes ugnis gali uždegti ir gartraukyje susikaupusius aliejus.
„Jei viryklė dujinė, tai reikia užsukti ugnį, išjungti dujas ir tada gesinti užsidegusį puodą vandeniu, užsidegusius riebalus – drėgnu audiniu. Svarbu, kad audinys būtų ne sintetinis, nes sintetika gali lydytis ir lipti prie rankų“, – pasakojo A. Vaišnoras ir pridūrė, kad ir elektrinės, ir dujinės viryklės turi savo specifiką, dėl kurios gali tapti pavojingomis. Jis patarė nepalikti šių prietaisų be priežiūros.
„Galime pasimokyti iš pažangių valstybių gyventojų. Savo virtuvėse jie turi po miltelinį gesintuvą – tokį, kokį mes kiekvienas vežiojamės savo automobilyje. Dėl saugumo verta tokį turėti ir namuose“, – sakė A. Vaišnoras.
Esate patyrę ką nors panašaus? O gal teko pažinoti nelaimes traukte traukiančių žmonių? Savo mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nelaimingos istorijos“ arba žemiau. Įdomiausius pasakojimus ar patirtis publikuosime.
