Būtent taip nutiko vilniečiui Justinui, kuriam vonios įrengimas tapo tokiu galvosūkiu, kurio padėti spręsti nenorėjo net interjero dizaineriai.
Kaip DELFI pasakoja vaikinas, jis visą butą įsirengė savarankiškai, tačiau norėjo, kad vonios kambarys būtų itin funkcionalus, todėl nusprendė šią erdvę atiduoti į specialistų rankas.
„Aš supratau, kad interjero dizainas Lietuvoje dar nėra pakankamai progresyvūs, todėl įsirengiau visą didelį butą ir sugalvojau įsirengti 9 kv. metrų vonią, nes ją buvau pasilikęs pabaigai. Kadangi visas butas įrengtas, stilius iš karto yra padiktuotas. Pas mane (bute – DELFI) minimalistinis, galerinis stilius – medinės grindys, baltos sienos, paveikslai“, - pasakoja pašnekovas.
Ieškojo ne pagal kainą
Nors interjero dizainerių Lietuvoje apstu, vaikinas teigia jau ir anksčiau pastebėjęs, jog dažniausiai jie stengiasi, kad patalpa būtų gražiai įrengta, bet retas kuris gerai apgalvoja, kad ji būtų patogiai išplanuota.
„Šiandien dienai, ką aš matau, kai siūlo įrengti visą butą – ekonomiškai, neekonomiškai – viską stato ant „gražu“. Spalviniai niuansai, grožis, o apie funkciją kalba labai mažai žmonių“, - kritikos dizaineriams negailėjo Justinas.
Būtent dėl to, įsitikinęs jis, teko susidurti su problemomis ieškant interjero dizainerio galinčio įrengti vonią. Be to, Justino teigimu, dalis dizainerių tiesiog nenorėjo imtis darbo tokioje mažoje patalpoje esą neapsimoka.
„Aš pradėjau skambinėti dizaineriams ir klausinėti, kas man gali padėti. Jie sako – ne, ne, mes su vonia nedirbsim, nes mums tai yra per mažas plotas, mes nieko negalėsim padaryti. Sakau – ko negalėsit padaryti? Yra toks plotas ir jame reikia įgyvendinti tiek idėjų, čia jūs galėsit pademonstruoti aukščiausią pilotažą, sudėti viską, ką jūs žinot, matėt, girdėjot, nes tai yra funkcinis mazgas“, - stebėjosi pašnekovas.
Anot jo, renkantis dizainerį – kaina nebuvo lemiamas faktorius ir apie ją nebuvo kalbėta nė su vienu dizaineriu. Svarbiausia esą buvo galutinis rezultatas – patogiai ir praktiškai įrengtas vonios kambarys.
„Aš atsidariau interjero dizainerių sąrašą ir skambinau visiems iš eilės. Sakau: „Laba diena, aš turiu problemą, man reikia padaryti vonios brėžinį“, - teigia pašnekovas.
Kėlė nemažai reikalavimų
Justinas pasakoja, kad pats labai tiksliai žinojo, kokio vonios kambario nori, kokie būtini baldai ar santechnika juose turi būti ir visa tai papasakojo dizaineriams, į kuriuos kreipėsi pagalbos.
„Kėliau kelias sąlygas: turi būti labai funkcionalus išplanavimas, turi būti viena erdvė, kurioje nebūtų pridėta šeimos daiktų, šiukšlių, drabužių – reiškia turi būti kažkokia didelė speciali ventiliuojama Cargo spinta, kurioje aš galėčiau džiovinti drabužius“, - savo norais dalinosi vyras.
Dar vienas svarbus aspektas, anot jo, buvo gyvatukas. Vaikinas norėjo, kad jis būtų integruotas taip, kad nekiltų pagunda ant jo džiauti daug daiktų, pavyzdžiui, teigia jis, gyvatukas galėtų būti už grotelių ar įmontuotas į sieną.
„Tada būtinai turi būti kažkokia vieta naminiam gyvūnui, katinui, integruota spintoje, kad jis galėtų įlįsti ir turėtų uždarą didelę kraiko dėžę, kad nesmirdėtų. Turi būti vonia su dušo sienele, nes mano draugei patinka gulėti vonioje, o man patinka maudytis duše. Turi būti dvi kriauklės su protingu veidrodžiu, už kurio būtų galimybė susidėti elektroninius prietaisus, nes ateityje tu turėsi elektrinį dantų šepetuką, elektrinį skustuvą, elektrinį tą, elektrinį aną. Ir turi būti protingai atskirta tualeto- bidė zona visame tame reikale. 9 kv. yra pakankamas plotas, kad tu jame galėtum pasiautėti“, - tikina vaikinas.
Be šių reikalavimų vyras teigia taip pat norėjęs reguliuojamo apšvietimo, kad merginai dažantis ar ryte norint kuo greičiau išsklaidyti miegus būtų galima nusistatyti ryškią šviesą, o kai norisi romantikos – blankesnę.
Puolė į neviltį
Pašnekovo teigimu, išvardijus visus šiuos reikalavimus, dizaineriai susiskirstė į kelias stovyklas. Kai kurie jų esą iš karto atsisakė imtis vonios įrengimo, kiti, anot Justino, tikino, kad su tokiais įnoriais jam specialisto niekada nepavyks rasti.
„Buvo grupė, kuri man sakė, kad aš niekada nerasiu dizainerio, nes dėl vonios dirbti tikrai neapsimoka, man reikėtų kreiptis į parduotuvę, kuri prekiauja prabangesnėmis vonios prekėm ir jie man paruoš visą planą, nes man jie norės parduoti savo tuos daiktus.
Bet man reikia perplanuoti viską, man reikia sudaryti darbų planą – kas, kur, kokiu būdu turi atsidurti, kada kokią elektros rozetę kur įdėti, kur ateina įtampa, kur yra saugikliai ir taip toliau. Aš tą darbų planą turiu atiduoti darbų vykdytojams, supirkti daiktus ir jie man visa tai turi padaryti. Ir dar būtų gerai, kad interjero dizaineris prižiūrėtų, kaip vyksta darbai, visą procesą, kad neapšiktų visko, kad įgyvendintų viską taip, kaip jis sumanė“, - piktinosi vyras.
Po kelių neigiamų atsakymų pašnekovas tikino puolęs į „savotišką neviltį“, todėl internete susirado puslapį, kur renkasi amatininkai ir ieško sau klientų. Tame puslapyje vyras tikino suradęs net 226 interjero dizainerius ir visiems jiems išsiuntė laišką su detaliu aprašymu, ko nori savo vonioje.
„Aš surašiau techninę specifikaciją, ko man reikia – kad yra toks toks plotas, vonia, ją reikia padaryti taip taip. Pavyzdžiui, vonios kambarį reikia įrengti taip, kad visi baldai jame būtų pastatomi, įskaitant vonią, tualetą ir kt. Tai reiškia, kad turi viską labai kruopščiai pabaigti ir tiksliai numatyti visus išvedimus, tada nuperki vonią, pastatai ją prie sienos, pritvirtini ir uždedi priekinę panelę . Specifikacijoje yra parašyta, kad priekinė panelė negali būti iki žemės. Pavyzdžiui, tu nori išsiplauti galvą ir nori atsiremti keliais į vonią, jeigu tavo pėdos nepalenda po vonios kraštu, tai tau nepatogu atsiremti“, - mažiausias apgalvotas smulkmenas vardijo vyras.
Iš 226 dizainerių – vienas
Visus reikalavimus daugiau nei dviems šimtams dizainerių išsiuntęs vyras tikino sulaukęs vos kelių atsakymų. Be to, kai kurie jų vyrą gerokai supykdė.
„Kitą dieną gavau iš vienos dizainerės atsakymą, o dar kitą dieną gavau atsakymą iš kažkokios įmonės Kaune, kad aš su savo problema turiu pas juos atvykti. Ne jie atvyksta visko apžiūrėti, bet aš turiu nuvykti. Čia rodo žmonių debiliškumą. Ta prasme, aš dabar noriu, kad man suremontuotų mašiną, ji yra sugedus, stovi gatvėj ir sako – gal galit mums atvežti į servisą tą mašiną? Taigi atvažiuoja servisas ir pasiima. Logiška, ane? Šitus iš karto skipinau“, - pasakojo jis.
Tarp atrašiusiųjų, anot Justino, buvo ir keli mėgėjai, tačiau vyras teigia iš karto supratęs, kad jie nelabai suprato, kokios vonios vyrui reikia: „Aš pamačiau, kad jie net nesuprato techninės užduoties, nes manęs dar prašė patikslinti, kokias spalvas noriu matyt. Spalvos yra paskutinėj vietoj. Tu turi pamatyti, kaip viskas atrodo, ir man pasiūlyti spalvas. Man rūpi funkcionalumas“.
Vis dėlto galiausiai viena dizainerė, anot pašnekovo, atsirado. Tai esą ketvirtą dešimtį perkopusi moteris, turinti nemenką patirtį interjero dizaine. „Pasižiūrėjau jos darbus – toks minkštas stilius. Mes su ja labai normaliai sutarėm, ji atvyko, išsakiau visas idėjas ir ji pradėjo dirbti“, - šypsojosi vyras.
Pagrindinės taisyklės įrenginėjant vonią
Kad vonioje tinkamai išdėstyti baldus yra nelengvas ir daug apmąstymų reikalaujantis uždavinys pritaria ir DELFI kalbinti interjero dizaineriai. Dizainerės R. Merkytės teigimu, universalaus atsakymo šiam klausimui nėra, tačiau kelias pagrindines taisykles, kuriomis derėtų vadovautis įrenginėjant mažą vonią, įvardinti, anot jos, galima.
„Pagrindinis patarimas funkciniam išdėstymui – klozetas neturėtų būti priešais duris arba priešais langą, geriausia bent dalinai užstotas dušo sienelės ar vonios baldo. Dar labai svarbūs patogūs praėjimai ir ergonomiški atstumai. Jei vonios kambario patalpa tikrai labai maža, nereikia stengtis joje įrengti visko daug, geriau mažiau, bet bus patogiau.
Jei patalpa siaura, nepatartina statyti klozeto ir praustuvo vienas priešais kitą, arba jei jau kitaip nepavyksta, tuomet tarp jų turi būti bent 80-100 cm atstumas. Savaime suprantama, nereiktų įrenginėti dušo kabinos su langu, geriau po juo pastatyti vonią“, - aiškina specialistė.
Ji taip pat pataria mažame vonios kambaryje išnaudoti sienų plotą ir ten pasikabinti lentynėles ar spinteles, tačiau apkrauti visų sienų nerekomenduoja. „Vonios apačią prie grindų patartina palikti laisvesnę, tuomet erdvė neatrodys tokia apkrauta“, - teigia ji.
Mažame vonios kambaryje dizainerė nepataria talpinti ir skalbyklės. Anot jos, jai namuose galima atrasti kitą vietą erdvesnėje patalpoje.
Tuo tarpu interjero dizainerė Kristina Grybaitė įsitikinusi – net ir mažoje vonioje galima sutalpinti būtiniausius prietaisus ir rodo vieną savo darbo pavyzdį, kuriame matyti, kaip mažoje vonioje pavyko sutalpinti vonią, dušą, skalbyklę ir kriauklę. Tiesa, dizainerės pavyzdyje vonios kambarys atskirtas nuo tualeto.
Dušas ar vonia?
Dar vienas dažnas klausimas iškylantis naujakuriams – ar rinktis dušą, ar vonią? O gal, kaip kad nusprendė Justinas – vonią su dušo sienele? Anot interjero dizainerių, šį sprendimą reikėtų priimti atsižvelgiant ne tik į erdvę, bet ir į savo asmeninius poreikius.
„Vonią rekomenduočiau rinktis turintiems mažų vaikų, taip pat dažnai mėgstantiems pasilepinti vonios malonumais. Pasirinkdami vonią atkreipkite dėmesį į jos kokybę, padengimą – juk šį daiktą teks prižiūrėti ne vienerius metus. Skubantiems, bet vis tiek norintiems turėti vonią, rekomenduoju montuoti dar ir stiklo sienelę, kuri apsaugos nuo vandens taškymosi visame vonios kambaryje“, - pataria interjero dizainerė K. Grybaitė.
Nors interjero dizainerė Aušra Tauginienė taip pat pataria koncentruotis į savo poreikis, tačiau, atkreipia dėmesį ji, reikėtų nepamiršti įvertinti ir erdvės. „Jei turime didesnę erdvę, patogiausia bus turėti ir vonią, ir dušo kabiną. Mažame vonios kambaryje būtų patogiau pastatyti dušo kabiną, nes ji užima mažiau vietos, beje, tai ir ekonomiškesnis variantas, nes joje praleidžiame mažiau laiko, tad ir vandens išleidžiame mažiau. Puikus variantas yra vonia su dušo sienele. Tai ypač patogu šeimai. Juk vaikai mėgsta ilgai maudytis ir žaisti vonioje, o čia dar ir dušo funkcija tėvams“, - aiškina dizainerė.
Nusprendusiems pasirinkti dušą, anot specialisčių, teks išspręsti dar vieną dilemą – dušo kabina, o gal dušas suformuojamas iš sienelių? Dizainerių teigimu, pigiausias ir greičiausias variantas – dušo kabina, tačiau esą jos vis labiau tampa nebemadingomis.
„Dušo kabina – paprasčiausias ir bene pigiausias variantas: nusiperkate padėklą, kabiną ir statote ant vonios grindų. Žinoma, vaizdas priklauso nuo pasirinktos kabinos, tačiau dažnai, jei renkamasi pigesnį variantą, kabina nėra puošnus vonios akcentas. Stiklo sienelės atrodo lengviau ir stilingiau, tačiau su jomis yra daugiau darbo ir griežtesni reikalavimai: būtina suformuoti gerą nuolydį vandens nubėgimui, turi būti nepriekaištinga sienų ir grindų hidroizoliacija, reikia pasirinkti tinkamas sienų ir grindų dangas“, - aiškina R. Merkytė.
Tuo tarpu K. Grybaitė atkreipia dėmesį, kad nusprendusieji dušą suformuoti iš stiklinių sienelių turėtų nusiteikti, kad jo priežiūra nebus viena lengviausių.
„Dabar labai daromos sienelės iš gipskartonio, kuris apklijuojamas plytelėmis. Ne dažnas mėgsta stiklą prižiūrėti. Stiklui prižiūrėti reikia išsiugdyti vieną gerą įprotį ir visa priežiūra palengvės – po dušo procedūros nepatingėti ir perbraukti su stiklo valytuvu. Be to, jei stiklas yra dengtas antikalkine danga, tai palengvina priežiūrą. Pasirinkdami stiklą turime susitaikyti, kad jį teks prižiūrėti ir nebambėti kad tai nepraktiška. Daug kas šiame gyvenime nepraktiška“, - juokiasi dizainerė.
Bidė ir tualetas
Dar vienas svarbus santechnikos įrenginys vonioje – unitazas. Nors dizaineriai vieningai sutaria, jog geriau, kad tualetas būtų atskirtas nuo vonios kambario, tačiau pripažįsta, kad standartiniame bute dėl mažų erdvių tokia galimybė pasitaiko itin retai.
Dizainerių teigimu, vizualiai gražiau atrodo pakabinamas unitazas ir esą toks sprendimas praktiškesnis. Kita vertus, pastebi R. Merkytė, pastatomas unitazas – pigesnis variantas.
„Jei ieškoma pigesnio varianto, tuomet pastatomas tualetas tinka labiau, tačiau jei norima modernaus, estetiško ir nedominuojančio vaizdo, tuomet labiau vertėtų rinktis įmontuojamą klozetą. Naujai įrengtuose stilinguose namuose retai kur pamatysite laisvai pastatomą klozetą, nebent toks buvo specialus dizainerio sumanymas. Visuomeninėse patalpose dažniau galima sutikti pastatomą klozetą, tačiau atviras vandens bakelis tikrai neatrodo nei estetiškai, nei puošia vonios kambarį“, - teigia R. Merkytė.
Jai antrina ir dizainerė A. Tauginienė: „Pakabinamas tualetas atrodo kur kas dailiau nei pastatomas. Pagrindinis privalumas – švara. Mažiau nešvarumų ant grindų, aplink tualetą, lengviau valyti. Vizualiai neužima daug vietos, atrodo moderniai.“
Paklaustos, ar mažame vonios kambaryje verta montuoti bidė, visos dizainerės patikino, kad bidė rekomenduoja montuoti kone visada.
„Kai šeimoje labai daug damučių, tada būtinai reikia. Arba kai yra vietos ir noro. Mano nuomone bidė yra būtinas. Bet, be abejo, tai nepigiai kainuojantis prietaisas. Taigi jeigu labai riboja lėšos, tai tikrai ne pirmo būtinumo prekė“, - teigia K. Grybaitė.
Tuo tarpu R. Merkytė akcentuoja, kad nors bidė klientams siūlo beveik visada, tačiau neturintiems įpročio juo naudotis, tam leisti pinigus nėra prasmės.
„Jei vonioje yra pakankamai vietos, tuomet bidė siūlome visada, tačiau vėlgi, jei užsakovai neturi įpročių juo naudotis, tuomet tai perteklinė investicija. Kaip alternatyva bidė kartais siūloma šalia klozeto ant sienos kabinama nedidelė dušo galvutė apsiprausimui“, - teigia R. Merkytė.
„Nacionalinio interjero konkurso“ finalo dalyviai savo interjerus kūrė „Žvėryno namuose“ ir „Ozo namuose“.
