„Stresas prieš egzaminus yra daug kam pažįstama patirtis. Baigiant mokyklą atrodo, kad egzaminai lems visą tolimesnį gyvenimą, nes nuo jų rezultatų priklauso, kur įstosi ir kokią profesiją įgysi, mokėsi už mokslą ar ne, tad reikšmė dar padidėja. O jei iš streso neišlaikysi egzaminų, atrodo, kad ir liksi beraštis, bemokslis. Gal vėliau egzaminai neatrodo tokie reikšmingi kaip mokykloje, nes yra daugiau prioritetų, pavyzdžiui, savarankiškas gyvenimas ar darbas“, - svarstė pernai mokyklą baigęs Justinas.
Vaikinas pasakoja, kad su stresu prieš baigiamuosius egzaminus tvarkėsi išmokęs kvėpavimo pratimų, vartodamas vitaminus.
„Dabar man atrodo, kad prieš 12-os klasės egzaminus niekas tavęs taip nenuramina, kaip kito žmogaus sveikas požiūris arba suvokimas, atėjęs po pokalbio su vyresniais žmonėmis. Manau, stresas prieš egzaminus ateina ne tik dėl nuovargio ar nemigos, pašlijusios mitybos, kiek dėl sureikšminimo. Gal čia ir tėvai prisideda, kurie vis kartoja, kad nuo egzaminų priklauso visas tavo gyvenimas“, - kalbėjo jis.
Tačiau jaunuolis yra įsitikinęs, kad egzaminų sureikšminimas nepadeda.
„Net jei nelabai gerai pasiseka tą svarbią atsiskaitymo dieną, nieko tokio, galima padaryti pertrauką, o po to egzaminą perlaikyti. Jei stresas dėl egzaminų tampa nuolatine būsena, reikia mažiau juos sureikšminti“, - svarsto pašnekovas.
Kiek kitokio požiūrio laikosi Jūratė, pasirinkusi medicinos studijas, kur kelis kartus per metus tenka ruoštis sudėtingiems ir didelės apimties egzaminams.
„Mano receptas prieš stresą - labai griežtai viską suplanuoti. Turiu kiekvienos dienos konkretų planą: kiek išmoksiu, kiek skirsiu laiko poilsiui ir sau. Stresas dažniausiai kyla ne dėl to, kad kažko nežinau, o dėl to, kad kažko nespėsiu ar nespėjau, o tada antrinis dalykas, kad nespėjau sužinoti, ko reikia egzaminui. Viską gerai suplanavus jaudulys imdavo tik egzamino dieną, bet aš paprastai egzaminų labai laukdavau, kaip progos save išbandyti“, - šypteli ji.
Mergina yra pastebėjusi, kad lengviau egzaminą laikyti, jei dieną prieš ir atsiskaitymo dieną nepersivalgoma, valgomas lengvai virškinamas maistas.
„Iškart po egzamino man patinka suvalgyti mėgstamą saldumyną. Beje, po egzamino labai malonu būdavo save apdovanoti už sunkų pasiruošimo procesą, kai dar net nežinau pažymio, pavyzdžiui, skania vakariene, išvyka su draugais, nauja knyga“, - pataria ji.
Kovai su stresu: planas ir tinkama draugija
Vytauto Didžiojo universiteto bendrosios psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas atkreipia dėmesį į veiksnius, mažinančius stresą prieš egzaminus.
„Pagrindiniai patarimai norint išvengti didelio streso ruošiantis egzaminams yra susikoncentruoti į dalykus, kuriuos žmogus daro ruošdamasis egzaminams, tai yra, planingai ir nuolat, o ne prišokamai dirbti“, - mano jis.
Pašnekovas primena, kad ruošiantis egzaminams reikia skirti daugiau laiko ne tik gilinant žinias, bet ir tam, kad moksleivis labiau savimi pasitikėtų.
„Reikia pasistengti neskirti laiko galvojimui apie tai, kas būtų, jeigu būtų, bet susitelkti ties tuo, ką pats gali padaryti. Pagrindinė bėda su stresu yra ta, kad žmogus atsisėda ir pradeda sukti galvą, kas būtų, jeigu būtų. Mąstymas šia kryptimi yra vienas iš didžiųjų streso šaltinių“, - patarė V. Legkauskas.
Dar vienas svarbus aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį – pasirinkti, su kuo bendraujama prieš egzaminus.
„Paprastai žmonės renkasi bendravimo grupes artimas sau pagal vertybes ir dažnai išgyvenimus, o kalbant apie egzaminų stresą, reikėtų elgtis kitaip. Jeigu bendraujama su kitais stresuojančiais abiturientais, stresas tik padidėja. Kitaip tariant, nereikia bendrauti su panikuotojais, nors ir labai norisi pasidalinti su žmonėmis, kurie situaciją išgyvena panašiai. Toks bendravimas ne tik stresą padidina, bet ir pateisina laiko gaišimą, kuris trukdo plano vykdymui“, - pastebi V. Legkauskas.
Psichologas pataria prieš egzaminus bendrauti su tais moksleiviais, kurie turi planą ir jo laikosi, arba su žmonėmis, kuriems stresas prieš egzaminus – nebeaktualus.
„Dalintis savo išgyvenimais reikia su žmonėmis, kurie nepalaiko nekonstruktyvios reakcijos, nes kitu atveju gaištamas laikas nieko nedarant arba ruošiamasi priešokiais, nesistematiškai. Bet bendrauti, vienareikšmiškai, reikia, tai yra vienas iš stresą mažinančių būdų“, - dėstė V. Legkauskas.
Dviejų rūšių stresas
Visgi stresas gali būti ir naudingas. Ne vienam moksleiviui ir studentui yra tekę išgirsti, kad šiek tiek streso – sveika, nes padeda pasiekti geresnių rezultatų, susikaupti veiklai.
„Yra dvi streso rūšys: eustresas ir distresas. Eustresas yra pareikalavimų suvokimas ir įsisąmoninimas, kuris motyvuoja dėti didžiausias pastangas. Tam tikro streso lygis yra būtinas rezultatui. Distresas prasideda tada, kai streso ilgis viršija ribą, už kurios jis pradeda žmogų kaustyti, tuomet bet koks darbas stoja“, - paaiškina V. Legkauskas.
Kovojant su distresu yra taikomos sudėtingesnės veiksmų taktikos. Specialistas primena, kad dėl to reikia stengtis stresą suvaldyti dar tol, kol jis neperžengia ribos.
„Patiriant distresą galima taikyti minčių valdymo pratimus, kurių reikia pasimokyti. Kai žmogus yra dėl streso visiškai sukaustytas ir dirbti nebegali, be abejo, reikia kreiptis į specialistus“, - teigė V. Legkauskas.
Paklaustas, ką patartų egzaminams planingai besiruošiantiems moksleiviams, tačiau vis tiek stresuojantiems dėl artėjančio atsiskaitymo, V. Legkauskas pataria prisiminti, kad ir nesėkmingas egzaminas – dar ne pasaulio pabaiga.
