Kenčia ne tik didmiesčiai
„Pagal grafičių kiekį, be abejo, išsiskiria Vilnius. Juokaujame, kad tai pagrindinė mūsų darbo vieta tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Tačiau valyti grafičius nuo gyvenamųjų namų teko ir Jonavoje, ir Radviliškyje. Vandalizmas tikrai nėra vien didžiųjų miestų problema“, – sako vienos iš didžiausių paviršių valymo ir padengimo paslaugas teikiančių įmonių vadovas Nerijus Kripas.
Gyventojams, svarstantiems, ar jų daugiabučiui reikalinga tokia apsauga, specialistas pataria analizuoti ir stebėti savo daugiabutį ir jo kaimynystę: „Jeigu vietą galima pavadinti rizikos zona, reikalinga ilgalaikė apsauginė danga. Jeigu grafičių aplink nesimato, gali užtekti ir vienkartinės dangos, kuri, be abejo, yra pigesnis variantas.“
Pašnekovas priduria, jog grafičių piešėjų logika gana paprasta: „Kadangi tais piešiniais jie išreiškia savo pyktį, protestą, renkasi vietas, kurios yra matomos. Jeigu vieta nematoma ir neįdomi, ten nepiešia.“
Dvi žinios daugiabučių gyventojams
Savo būstą modernizuoti besiruošiančių gyventojų laukia dvi „klasikinės“ žinios: viena bloga ir viena gera.
Pirmoji įžvalga, jog į chuliganų akiratį atnaujintas daugiabutis gali patekti net tuo atveju, jei anksčiau aplink grafičių nebuvo: „Ne paslaptis, kad kai kada piešėjams tiesiog įdomu išbandyti tą naują fasadą. Buvo atvejis, kai modernizuoto daugiabučio siena buvo apipaišyta statybininkams dar nespėjus nuimti pastolių“, – atsimena pašnekovas.
Geroji žinia ta, jog piešėjai jau moka atpažinti nuo grafičių apsaugančią dangą: „Jie tikrai mato, kad paviršius padengtas apsauga, ir ant jo nepiešia, nes žino, kad „meno kūrinys“ bus greitai ir lengvai pašalintas. Net šešėlio neliks. Bėda tik ta, jog dažnai vienkartinio apsaugos sluoksnio beveik nesimato“, – sako pašnekovas.
Kas yra „anti-graffiti“ danga ir kiek ji kainuoja?
Paprasčiausias „anti-graffiti“ dangos apibūdinimas – tai specialūs dažai, kurie sudaro plėvelę, neleidžiančią grafičių dažams įsigerti į paviršių. Nuo taip apsaugotos sienos kur kas paprasčiau nusiplauna dažai, be to, tokią dangą galima plauti daugybę kartų.
N. Kripas pabrėžia, jog tokia danga nėra pigus malonumas. Vienas kvadratinis metras gali kainuoti 3 –9 Eur be PVM mokesčio. „Piginti tokią dangą galima tik dažų sluoksnių sąskaita. Kuo mažiau sluoksnių, tuo pigiau. Tačiau praktika rodo, kad vienkartinė danga nėra pats praktiškiausias sprendimas“, – dėsto pašnekovas.
Jis akcentuoja, jog dažnai modernizuojamų namų gyventojai domisi šia danga, tačiau pamatę kainą, jos atsisako: „Taip nutinka, nes įsigilinimo į šią sritį tikrai trūksta. Neretai galvojama, kad ši danga – menkas lašas visame statybos procese ir jai skiriami tik keli šimtai eurų. Matome šią problemą vien iš aprašymų. Gyventojai tiesiog parašo: „padengti fasadą „anti-graffiti“ apsauga“ - ir viskas. Nesigilinama, kokie bus dažai, ar jie vandens ar vaško pagrindu, ar fasadą bus galima plauti 100 ar 500 kartų, ar tam bus reikalingas karštas vanduo, ar po kiek laiko dažai nepatamsės. Visa tai yra labai svarbios detalės, nuo kurių priklauso tokios apsaugos kaina.“
Pasimokė iš kaimynų klaidų
Vienas iš Vilniuje modernizuojamų daugiabučių taip pat pasirinko pirmojo aukšto sieną padengti „anti-graffiti“ danga. Šio namo modernizaciją administruojančios įmonės teisininkė Gintautė Kanaukaitė sako, jog toks sprendimas buvo priimtas stebink netoli esantį jau modernizuotą daugiabutį: „Ant jo jau pripaišyta, nors modernizacija įvyko visai neseniai. Todėl gyventojai nusprendė užbėgti vandalams už akių ir pasirinko specialią dangą“, – sako pašnekovė. Ji neslepia, jog toks sprendimas pabrangino investicijų projektą, tačiau buvo būtinas.
