Vasara artėja, kelio darbų daugėja: ar vėl strigsime spūstyse?

 (18)
Pastarąsias vasaras prie jūros vykę poilsiautojai atostogas prisimindavo ne tik kaip malonumų kupiną metą – dėl kelio remontų susiformavusios milžiniškos spūstys tapdavo rimtu nervų išbandymu. Šiltasis metų laikas – jau čia pat, naujienų apie kelininkų planus netrūksta, tad vairuotojams kyla negera nuojauta – ar vėl teks laiką gaišti stoviniuojant grūstyse?
© K. Cemnolonskio nuotr.

Ekspertai pastebi, kad išvengti spūsčių trukdo ne tiek kelio darbai, kiek ne itin etiškas vairuotojų elgesys ir gyventojų nepritarimas jų sklypuose tiesti laikinus kelius. Suprantama, kad keliaujantys patiria nemalonumų gaišdami laiką, tačiau kelininkams geriausias darbo laikas yra vasara. Jų teigimu, kokybiškai atlikti darbus galima tik esant atitinkamai to sezono temperatūrai.

Remonto darbai savaitgaliais vyks dėl termino

2015 metais magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuoja pradėti vykdyti šiuos pagrindinius darbus: Moluvėnų sankryžos (21,14 km) rekonstravimas į dviejų lygių sankryžą, įrengiant viaduką ir jungiamuosius kelius, Žiežmarių sankryžos ( 61,6 - 62,6 km) rekonstravimas į dviejų lygių sankryžą, įrengiant tunelio viaduką, jungiamuosius kelius ir pėsčiųjų viaduką, skiriamojoje juostoje pradėti įrenginėti aukštos sulaikymo klasės atitvarus, ilginti ir platinti lėtėjimo/greitėjimo juostas, įrenginėti dinaminius, besikeičiančios informacijos kelio ženklus ir apšvietimą, taip pat bus šalinamos provėžos.

Pastaruosius kelerius metus Kelių direkcija darbus atliekančioms įmonėms nurodo, kad dėl darbų vykdymo formuojantis spūstims, esant didžiausiam eismo intensyvumui, darbus atliekanti įmonė turi dirbti taip, kad poilsio ir švenčių dienomis bei jų išvakarėse eismo apribojimų ruože būtų kuo mažiau. Tačiau kelio remonto darbų atlikimo terminai dažniausiai būna glausti, todėl kartais dirbama ir savaitgaliais, keliomis pamainomis.

Viena iš galimybių sumažinti spūstis – tai drausti dirbti kelyje nuo penktadienio iki pirmadienio ryto, patraukiant nuo kelio visus mechanizmus. Tačiau tai pastebimai padidintų darbų kainą“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis.

LAKD atstovas svarstė, kad automagistralėse ties darbų vieta persirikiavus į kitą kelio pusę, būtų galima laikinai įrengti dvi eismo juostas į vieną pusę, o į kitą palikti tik vieną.

„Pavyzdžiui, penktadienį po pietų Klaipėdos link daromos dvi eismo juostos, o iš Klaipėdos – viena. Sekmadienį maždaug nuo pietų atvirkščiai – jau nuo Klaipėdos pažymimos dvi eismo juosto, o Klaipėdos link – viena. Šios juostos žymimos gairėmis, kurias kelius remontuojančių įmonių darbuotojai turi perkelti“, – apie spūsčių mažinimą pasakojo LAKD atstovas.

Prieštarauja sklypų savininkai

Pasak bendrovės „Lietuvos kelių statybos“ komercijos direktoriaus Algirdo Valinsko, kiekvienas rekonstravimas sukelia tam tikrus laikinus nepatogumus, kurių neįmanoma išvengti. Vis dėlto kelios alternatyvos kaip tuos nepatogumus sumažinti egzistuoja.

Vyro teigimu, vienas iš būdų – nukreipti transporto eismą per aplinkinius kelius. Tai pailgina kelionės atstumą, tačiau sumažina spūstis, taupo žmogaus laiką ir nekelia streso. Kitas variantas – tiesti kelius lygiagrečiai vykdomai rekonstrukcijai. Toks pasirinkimas, pasak komercijos direktoriaus, ypač sumažina spūstis, kelionės atstumai nepailgėja, tačiau tai gerokai padidina kelių rekonstravimo darbų kainą, pailgina projekto laiką. Tai reikia derinti su sklypų bei komunikacijų savininkais, savivaldomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Tokį pat spūsčių mažinimo būdą minėjo ir E. Skrodenis. Jo pastebėjimu, laikinų kelių tiesimui taip pat reikalingos ne tik papildomos lėšos, bet ir žemės sklypas, per kurį laikini keliai būtų tiesiami (kelio juostos pločio laikiniems keliams neužtenka).

„Ne su visais gretimų žemių savininkais galima susitarti dėl žemės panaudojimo laikiniems keliams ir ne visi sutinka su siūlomu atlyginimu už ją“, – teigė E. Skrodenis.

Dar vieną būdą, galintį sumažinti spūstis, pateikė A. Valinskas. Jo teigimu, spūstis sumažintų sunkiojo transporto nukreipimas per aplinkkelius, o lengvųjų automobilių srautą – šviesoforu valdomos atkarpos per rekonstruojamą kelią.

Spūstys kyla ir dėl vairuotojų elgesio

Komercijos direktoriaus teigimu, nemenką įtaką spūstims daro ir lietuvių vairavimo manieros.

„Jei matydami būsimas kliūtis pagal įspėjančiuosius ženklus ar šviesoforo signalus visi judėtų tvarkingai, nesibraudami kitiems eismo dalyviams, nesistengtų aplenkti per vieną ar kitą pusę, visi pradėtų judėti nuo šviesoforo tolygiai, tikrai sumažėtų spūsčių, nepatenkintų ir nervingų vairuotojų“, – įsitikinęs A. Valinskas.

E. Skrodenio patarimu, visiems keliaujantiems, ir ne tik vasarą, rekomenduojama iš anksto planuoti savo keliones.

„Galimybė nuvykti į pajūrį yra ir kitais maršrutais. Tegul ir bus šiek tiek toliau, bet laiko ir nervų tikrai galite sutaupyti“, – teigė E. Skrodenis.

Planuojant keliones siūloma apsilankyti Kelių direkcijos internetinėje svetainėje www.eismoinfo.lt, kurioje galima rasti informaciją apie darbus, kurie tą dieną atliekami valstybinės reikšmės keliuose, greičio apribojimus, darbų atlikimo terminus bei kitą aktualią informaciją.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją