Vagių apklausa: lietuviai nesaugo savo turto

 (39)
Lietuvoje vogti yra paprasta – taip mano didesnė pusė jau bausmę atliekančių ilgapirščių. Kodėl? Nes gyventojai nesaugo savo turto, vagišiai yra tikri savo darbo profesionalai, o kaimynai – visiškai abejingi šalia gyvenantiems.
Vagystė
© K.Kavolėlio nuotr.

Be to, ekonominė situacija yra palanki nusikaltimams, o praturtėję lietuviai patikliai ir atvirai giriasi visiems savo turtais.

Savo nuomonę apie vagystes iš būstų nuteistieji išsakė AB "Lietuvos draudimo" inicijuotoje nuteistųjų apklausoje, bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu. Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad net 59 proc. nuteistųjų mano, kad įvykdyti turto vagystes yra visai nesudėtinga. Turto vagysčių „verslą“ sudėtingu laiko tik ypač jauni, dar 25 metų nesulaukę nuteistieji.

„Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja – vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, - tokius atsakymus pateikė nuteistieji.

Žmonės nesaugo banko kortelių ir slaptažodžių

Pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.) yra populiariausi vagių dėmesio objektai. Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui.

Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja – vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes.
Nuteisti vagys

Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė – mobilieji telefonai (55 proc.), nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai (51 proc.), video ir garso aparatūra (47 proc.), buitinė technika (37 proc.) bei fotoaparatai (33 proc.). Ši prekių grupė yra populiari dėl galimybės greitai ir lengvai jas realizuoti. Lengva realizacija taip pat skatina vogti kailinius drabužius (19 proc.) ir dviračius (17 proc.).

Populiariausios slaptavietės būste – drabužinės, lovos ir nesaugūs seifai

Vagys gerai žino ir slaptavietes, kuriose žmonės slepia pinigus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus. 50 proc. respondentų nurodė, kad žmonės dažniausiai vertybes slepia drabužių spintose, 46 proc. - seifuose ir dar 23 proc. - lovose. Apklaustųjų atsakymuose nurodyta ir daugiau skirtingų vietų, kuriose žmonės slepia pinigus. Kai kurios jų – juokingos: gėlėse, karnizuose, po kilimais.

Kokiose vietose gyventojai dažniausiai slepia vertingus daiktus nuo vagių?
Apklausti nuteistieji nurodė, kad net seifas nuo vagystės neapsaugo: „Seifai daugeliu atveju būna juokingi, daugumą jų tiesiog galima išnešti. Žmonėms svarbiausia juos užrakinti, o kad yra lengvai išnešami - nepagalvoja. Jei seifas bus – vagis jį išneš“, – apklausos metu atviravo respondentas.

Suplanuota vagystė - tikintis didelio grobio

Nuteistųjų nuomonė dėl vagystės planavimo pasidalijo į dvi dalis: 45 proc. apklaustųjų teigė, kad turto vagystės visada yra iš anksto planuojamos, 44 proc. - kad kai kurios yra planuojamos, o kai kurios – ne. Vagys pripažįsta, kad spontaniškai dažniausiai vagystės vykdomos iš parduotuvių ar butų, kurių metu vagiami smulkūs daiktai – piniginės ar nesaugomos prekės. Tokiems „žygdarbiams“ paprastai ryžtasi girtaujantys vagys ar narkomanai.

Apklausos rezultatai parodė, kad vagystėms iš anksto ruošiamasi ypač tais atvejais, kai tikimasi didelio grobio. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad vagystės planą paprastai rengia ne vienas, o keli asmenys. Nusikalstama veikla taip pat atliekama ne vieno asmens – yra pasiskirstoma vaidmenimis: vieni stebi ir saugo objektą, kiti specializuojasi pačioje vagystėje.

Didžiausios kliūtys yra saugos signalizacijos, stebėjimo kameros bei seifai.
Nuteisti vagys

Norint įvykdyti vagystės planą, pasak apklaustųjų, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos bei kokia savininko turimo turto vertė. Šiai informacijai surinkti jie pasitelkia plačiai vagių tarpe naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį (68 proc.), informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus (51 proc.) bei kaimynus (26 proc.). Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad gautų jiems reikiamą informaciją.

Kalbėdami apie vagystėms vykdyti tinkamiausią paros laiką, daugiau kaip pusė apklaustų nuteistųjų nurodė, kad patogu vogti bet kuriuo metu – „svarbiausia žinoti, kada namuose nėra šeimininkų bei turėti gerą planą“. Du trečdaliai jų tvirtina, kad vagystės suaktyvėja atostogų metu, per šventes bei darbo valandomis.

Labiausiai atbaido signalizacija bei stebėjimo kameros

Planuodami nusikaltimą, vagišiai įvertina, su kokiomis kliūtimis gali susidurti. Didžiausios kliūtys, jų nuomone, yra saugos signalizacijos, stebėjimo kameros bei seifai (70 – 79 proc.). Šiokių tokių nepatogumų sukelia ir šarvuotos durys, kelios durų spynos, langų žaliuzės ar netgi namuose laikomas šuo (54 - 57 proc.).

Kodines spynas ar rakinamas laiptinės duris kliūtimi laikė tik ketvirtadalis apklaustųjų. Sėkmingai įvykdyti vagystę labai padėtų ir susvetimėjimas – net 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad abejingi kaimynai dažniausiai nekreipia dėmesio, net jei įtaria, kad šalia jų esantis butas švarinamas.

Įrengtos saugos sistemos, pasak nuteistųjų, daugiau ar mažiau apsunkina vagystes, tačiau jų nepriverčia atsisakyti šio „verslo“. Profesionalūs turto vagys žino būdus bei tinkamas priemones, padedančias įveikti jiems sudaromus barjerus - naudoja visrakčius, pasigamina raktus, iš anksto sugadina signalizacijas ir pan.

Gerai suplanuota vagystė, pasak apklaustųjų, atliekama ypač greitai, jei nėra signalizacijos, kamerų ar kitų kliūčių. Kas antras apklausoje dalyvavęs nuteistasis teigia, jog įsibraunant į namus, kuriuose įmontuotos šarvo durys prireikia 3-5 minučių, o veržiantis pro paprastas duris – 2-3 minučių. Taigi vidutinis laiko skirtumas - vos pusantros minutės.

Apklausą 2009 m. rugsėjo mėn. atliko rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“.

Specialus projektas „Saugūs namai“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją