Ukrainiečiai užuovėjos ieškos Lietuvos statybų aikštelėse

 (50)
Kaip kovoti su kaimynais, į savo namus neįsileidžiančiais statybininkų, ką daryti, kad po namo modernizacijos nepelytų sienos, kaip pajudinti merus, jog jie prisidėtų prie spartesnės daugiabučių modernizacijos – į šiuos skaitytojų klausimus trečiadienį DELFI konferencijoje atsakinėjo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Planuojama, kad į Lietuvoje renovaciją vykdys įmonės iš Ukrainos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Baiminasi pelėsio

Konferencijos pradžioje į skaitytojus besikreipęs BETA vadovas visų pirma pasidžiaugė, kad renovacija pagaliau įgauna vis didesnį pagreitį. Šiuo metu Lietuvos miestuose ir miesteliuose atnaujinama daugiau kaip 600 daugiabučių.

Ir čia pat buvo imtasi skaitytojų klausimų. Anksčiausiai klausimą pateikęs skaitytojas teiravosi, „ar nemanote, kad renovuojant daugiabučius reikėtų individualios sunaudotos šilumos apskaitos įrengimą įtraukti į privalomų atlikti darbų sąrašą?“ V. Serbenta nelinkęs manyti, kad reikėtų prievolinio individualaus apskaitos būdo. Visgi individualaus reguliavimo įvedimui atnaujintame name iš principo jis pritaria, kadangi tai suteikia platesnes galimybes gyventojams naudoti šilumos tiek, kiek jos tikrai reikia.

Dovilė teiravosi, ar renovuojant daugiabutį pensininkui priklauso kompensacija. V. Serbenta paaiškino, kad visos nepasiturinčių šeimų investicijos, skiriamos namo atnaujinimui, yra padengiamos valstybės lėšomis. O nepasiturinti šeima yra tokia, kuri turi teisę į šildymo išlaidų kompensacijas.

Kitas skaitytojas klausė, koks dėmesys modernizuojant namus skiriamas vėdinimo sistemos tvarkymo darbams. Be to, jis klausė, ar nėra planų priverstinai įpareigoti šias sistemas pakeisti? Vyro teigimu, to reikėtų, kadangi priešingu atveju pelija sienos.

Reiktų pastebėti, kad paskutiniais metais aktyviau į procesą įsitraukė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai, kurie šiuo metu tikrina kiekvieną atnaujinamą namą. Ir ne po vieną kartą. Tokiu būdu statybos techninis prižiūrėtojas, kurs anksčiau buvo paliktas vienas, gali pasiekti žymiai didesnių rezultatų.
V. Serbenta

„Pelėsis atsiranda paprastai dėl dviejų pagrindinių priežasčių – dėl žemos temperatūros ir dėl vėdinimo stokos. Įgyvendinus atnaujinimo projektą, kaip taisyklė, padidėja vidaus patalpų temperatūra, tad išsprendus vėdinimo klausimus pelėsis dažniausiai išnyksta. Noriu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektus yra reikalaujama, kad tuo pačiu metu būtų išvalomi ir ventiliacijos kanalai. O naujos ventiliacijos sistemos arba rekupiaratorių įrengimas yra valstybės remiamas“, - sakė V. Serbenta.

Mykolas klausė, ar rengiant renovacijos projektą galima atsisakyti „gyvatukų“, kad neliktų „gyvatuko“ mokesčio? DELFI konferencijos svečias tikino, kad tai įmanoma. Tačiau čia pat jis pridūrė, jog tokiu atveju reikėtų spręsti vonios kambario apšildymo klausimą, kad nesusidarytų pelėsis.

Nori keisti langus, bet bijo statybininkų

Tuo tarpu Saulė domėjosi, kodėl „po renovacijos neleidžiama kiekvienam bute prie radiatorių pasistatyti skaitliukų?“ V. Serbenta skaitytoją pataisė, kad butų savininkų sprendimu šilumos apskaitos prietaisus „galima įsirengti ant kiekvieno radiatoriaus. Tokiu būdu šiluma būtų vartojama pagal vartotojų poreikius“.

Kai kurie žmonės, į savo namus bijo įsileisti statybininkus
Kai kurie žmonės, į savo namus bijo įsileisti statybininkus
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Rimas paminėjo kitą problemą: nors dauguma namo gyventojų renovacijai pritaria, atsiranda tokių, kurie į savo butus statybininkų įsileisti nenori. Ką tokiais atvejais daryti? „Dažniausiai atnaujinant namą įgyvendinamos priemonės, nesusijusios su įėjimu į butą. Tai yra sienų, stogų šiltinimas, šildymo sistemų sutvarkymas. Tuo atveju, kai būsto savininkai norėtų savo bute pakeisti langus, tačiau nenori įsileisti į butą, tame bute langai lieka nepakeisti“, - atsakė BETA vadovas.

Kitas skaitytojas žino, kad ateityje valstybės parama daugiabučių renovacijai mažės, bet tiksliai nežino, kiek. Todėl paprašė suteikti daugiau informacijos. V. Serbenta aiškino, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra numatyta, kad tiems projektams, kuriems rangos darbų sutartys bus sudarytos iki 2014 m. pabaigos, bus teikiama papildoma 10 proc. valstybės finansinė parama. Tokiu būdu po šio laikotarpio valstybės parama sumažės nuo šiuo metu teikiamos 40 proc. iki 30 proc.

Lietuvoje gali padaugėti ukrainiečių

Slapyvardžiu pasivadinusi skaitytoja klausė, ar iš nepasiturinčių žmonių, kurie nesutinka renovuoti daugiabučio, nevertėtų atimti kompensacijų už šildymą? V. Serbenta patikslino, kad tokia tvarka jau egzistuoja. Anot jo, tiems gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir nepritaria namo renovacijai, tris metus kompensacija nemokama.

Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, gyvenantis skaitytojas domėjosi, kokiu tempu juda renovacijos procesas Vilniuje? DELFI konferencijos svečias informavo, kad sostinėje parengta ir su BETA suderinta 210 investicinių projektų. Iš jų 82 įgyvendinimui pritarė butų savininkai.

„Buvo sakoma, kad renovuoti daugiabučių atvažiuos kinai, lenkai ir kitų šalių statybininkai. Ar jie jau atvažiavo? Kiek tokių įmonių jau atvažiavo ir kiek jų dirbs ateityje?“ – klausimus bėrė renovacija besidomintis žmogus.

V. Serbenta, atsakydamas į šiuos klausimus, sakė, kad Lenkijos įmonės aktyviai domisi renovacijos procesais Lietuvoje. Bet šiuo metu, jo žiniomis, devynis daugiabučius Zarasuose renovuoja tik viena Lenkijos įmonė. Tačiau pašnekovas pridūrė, kad naujų galimybių ieško Ukrainos ir kitų šalių įmonės. Jo teigimu, užsienio įmones masina tai, kad renovacijos proceso didelis mastas, o taip pat garantuotas greitas atsiskaitymas už atliktus darbus.

Skaitytojai Saulei pasidomėjus, ar iki metų pabaigos bus spėta renovuoti 1000 daugiabučių, BETA direktorius patikslino, kad siekiama iki metų pabaigos ne renovuoti 1000 daugiabučių, bet sudaryti tiek rangos darbų sutarčių. Šiuo metu sudaryta daugiau kaip 600 tokių sutarčių ir jų skaičius kiekvieną savaitę vis auga.

Patarė, kaip elgtis su merais

„Kai kurios savivaldybės niekaip nepradeda daugiabučių renovacijos. Gal tokioms reikia taikyti kažkokias sankcijas“, - siūlė skaitytojas. V. Serbenta pastebėjo, kad apskritai situacija šiuo metu nėra bloga ir atskleidė, kad yra parengta daugiau kaip 1800 daugiabučių pastatų investicinių projektų. O gyventojų pritarimo sulaukė 1250 projektų.

„Tik nedaugelyje savivaldybių užsitęsė projektų parengiamieji darbai. Tiems, kurie norėtų paspartinti projektų įgyvendinimą, norėtume patarti priminti miesto merui, kad pradėtų sparčiau organizuoti projektų įgyvendinimą“, - patarė V. Serbenta.

Marijui pasidomėjus, ar nėra nusiskundimų dėl renovaciją vykdančios užsienio bendrovės darbo, BETA vadovas aiškino, kad priekaištų lenkų įmonei dėl darbų kokybės nėra. O tiek Lietuvos, tiek ir užsienio įmonėms keliami tie patys reikalavimai.

„Tvirtinant investicijų planą paaiškėjo, kad savivaldybės įmonei už kredito sutarties administravimą turėsime mokėti po 15 ct be PVM nuo vieno kvadratinio metro visus 20 metų. Nes, kaip aiškina savivaldybės įmonės atstovas, ji turės imti kreditą ir iš gyventojų surinktas lėšas grąžinti bankui. Ar nemanote, kad gyventojai taip apkraunami papildomais mokesčiais?“ - klausė skaitytojas.

V. Serbenta pirmiausia teigė, kad gyventojai turėtų apsispręsti, kas įgyvendins projektą – patys ar savivaldybės paskirtas administratorius. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad namo administratorius nuspręsti dėl 15 ct mokesčio negali. Toks mokesti galėtų būti renkamas tik gyventojams nusprendus“, - aiškino pašnekovas.

Justui parūpo, ar augantis renovuojamų namų skaičius neigiamai nepaveiks darbų kokybės. Ir čia pat jis paklausė, kas daroma, kad ji būtų kuo geresnė. Visgi V. Serbenta ramino, kad modernizacijos kokybė tik kyla, todėl nerimauti tikrai neverta.

„Reiktų pastebėti, kad paskutiniais metais aktyviau į procesą įsitraukė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai, kurie šiuo metu tikrina kiekvieną atnaujinamą namą. Ir ne po vieną kartą. Tokiu būdu statybos techninis prižiūrėtojas, kurs anksčiau buvo paliktas vienas, gali pasiekti žymiai didesnių rezultatų. O taip pat reikėtų pastebėti, kad vis aktyviau į procesą įsitraukia būsto savininkai, kurie taip pat žymiai prisideda prie kokybės. Todėl galėčiau atsakingai pareikšti, kad statybos darbų kokybė žymiai pagerėjo, lyginant su ankstesniu laikotarpiu“, - tikino BETA vadovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją