Technologijų įmonės ieško darbuotojų humanitarų

Humanitariniai mokslai ir laisvieji menai ne tik neša realią naudą, bet ir suteikia unikalių konkurencinių pranašumų šiandieniniams absolventams, ieškantiems darbo nuolatinių pasikeitimų krečiamoje rinkoje. Apie tai kalba ne tik karjeros specialistai, tačiau ir patys darbdaviai – tarp jų ir didžiausių JAV technologinių kompanijų vadovai, rašo žinomas amerikiečių verslo žurnalas „Fast Company“.
VDU
© VDU

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad anglų filologijos, filosofijos ir kitų humanitarinių mokslų absolvento likimas – tapti batų pardavėju, brukančiu prekes buvusiems klasės draugams, kuriems teko laimė baigti matematiką. Tačiau vis garsiau kalbama apie tai, kad yra priešingai – platesnes galimybes šiandien atveria būtent humanitaro arba laisvųjų menų išsilavinimas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: net trečdaliui geriausių pasaulio kompanijų, esančių „Fortune 500“ sąraše, vadovauja laisvųjų menų studijų absolventai, tarp jų – „YouTube“, „J.P. Morgan“, „Hewlett Packard“, „Procter & Gamble“ ir kitų verslo gigantų vadovai.

Garsiosios JAV korporacijos „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas teigė, jog tam, kad technologijos būtų išties nuostabios, jas būtina susieti su meniškumu: „Vien technologijų neužtenka – tai užkoduota „Apple“ DNR. Tik technologijų sąjunga su laisvaisiais menais, su humanitariniais mokslais, sukuria tokius rezultatus, kad mūsų širdys uždainuoja.“

Platesnė perspektyva – būtina technologams

JAV technologinių kompanijų vadovai tikina, jog laisvųjų menų studijos, akcentuojančios kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir platų mokomų dalykų spektrą, yra itin svarbios jų verslo sėkmei. Pasak Steve‘o Yi, interneto reklamos platformos „MediaAlpha“ vadovo, laisvieji menai išmoko studentus įsigilinti į subjektyvias ar dviprasmiškas situacijas. Toks įgūdis būtinas technologijų pasaulyje, kur mažai kas būna tik juoda arba balta. „Priimant sprendimus dinamiškame technologijų sektoriuje paprastai nebūna vieno teisingo atsakymo, tik skirtingi jo atspalviai“, – sako jis.

Pasak „MediaAlpha“ vadovo, tarpdisciplininės Rytų Azijos studijos Harvardo universitete jį išmokė kiekvieną klausimą įvertinti iš įvairių perspektyvų: aukštojoje mokykloje jis vienoje paskaitoje studijavo Azijos literatūrą, kitoje – žemyno politiką ar ekonomiką. Labai panašus principas galioja ir vertinant organizacijos veiklą arba rinkos situaciją iš skirtingų požiūrio taškų, greitai pereinant nuo pardavimų klausimų prie technologijų ar rinkodaros. Norint apsispręsti dėl tolesnių kompanijos žingsnių, visus šiuos klausimus reikia susieti.

Panašiai galvoja ir atsarginių kopijų saugojimo įmonės „Carbonite“ viceprezidentė Danielle Sheer, kuri, skirtingai nuo technologijų laipsnius turinčių kolegų, studijavo egzistencinę filosofiją Džordžo Vašingtono universitete. Ji tikina, jog toks išsilavinimas suteikia pranašumą dirbant kompanijoje, kurios darbuotojai pripratę manyti, kad yra tik vienas teisingas sprendimas. „Nemanau, jog kažkam yra tik vienas atsakymas, todėl esu labai neįprasta komandos narė. Kiekvienoje situacijoje apsvarstau begalę skirtingų galimybių ir pasekmių.“

Svarbiausia – laisvė tobulėti

Lietuvoje taip pat yra sėkmingų laisvųjų menų studijų absolventų, vadovaujančių technologijų įmonėms: „Rubedo sistemos“, „Intermedix“, „Tokenmill“, „Baltic Institute of Advanced Technologies“. JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų korporacijos „Intermedix“ padalinio Lietuvoje direktorius Lukas Jankauskas bakalauro laipsnį įgijo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriame vykdomos laisvųjų menų principais paremtos studijos.

„Galimybė rinktis įvairių specialybių dalykus užtikrino platų akiratį, o ne vien siaurą specializaciją. Tai davė pagrindus kompleksiniam dalykų matymui, kuris yra būtina savybė, norint sėkmingai vadovauti didelei žmonių komandai“, – paaiškina L. Jankauskas.

„Intermedix Lietuva“ direktoriaus teigimu, tokios studijos suteikia tam tikras gaires, kelią į visapusišką asmenybės tobulėjimą ir, svarbiausia, laisvę. „Laisvė – geriausias asmeninės atsakomybės ir tobulėjimo mokytojas“. L. Jankauskas taip pat patikino, kad jo įmonėje, veikiančioje technologijų ir sveikatos paslaugų srityje, yra nemažai darbuotojų, baigusių universitetą, kuriame pritaikyta laisvųjų menų studijų sistema – VDU.

Lukas Jankauskas
Lukas Jankauskas
© VDU

Ne „klysti greitai“, o tikėti savo darbu

Žinoma, tikslieji mokslai taip pat turi savo vietą. Logiką ir argumentaciją akcentuojantys mokslai išlieka naudingi, ypač dirbant su duomenimis ar inžinerinėmis problemomis. Tačiau, kai kurių vadovų įsitikinimu, kartais to neužtenka. „Dirbdama su žmonėmis, kurių išsilavinimas griežtai technologinis, labiausiai pasigendu jų supratimo apie tai, kas motyvuoja žmones ir kaip pasverti įvairius faktorius ne technologijų srityje“, – teigia „Carbonite“ viceprezidentė Danielle Sheer.

Laisvųjų menų išsilavinimą turintys darbuotojai technologinėje įmonėje pasižymi kitokiu požiūriu į kasdienį sprendimų priėmimą technologinėje įmonėje. Tačiau turinio rinkodaros platformos „Thismoment“ vadovas Vince‘as Broady yra įsitikinęs, kad tokie darbuotojai kitaip mąsto ir apie platesnius klausimus, pavyzdžiui, kokį poveikį kompanija turėtų turėti pramonei. Browno universitete V. Broady studijavo religiją – sritį, kurioje svarbesni ilgalaikiai tikslai, o ne greiti rezultatai. „Mokiausi apie žmones, kurie visą gyvenimą paskyrė savo tikėjimui – jų įtaka matuojama šimtais, tūkstančiais metų“, – paaiškina V. Broady.

Toks išsilavinimas sąlygoja ir jo požiūrį į savo darbą – „Thismoment“ vadovas ir sunkiausiu metu nori išlikti ištikimas kompanijai, kuriančiai išliekamąją vertę. Tai prieštarauja technologijų kultūrai, kuri skatina verslininkus rizikuoti, tačiau greitai mesti idėjas ir imtis naujų, kai nesiseka. Vince‘as Broady abejoja, ar tokia filosofija, vadinama „klysk greitai“ (angl. fail fast), yra geriausias būdas kurti verslą.

„Nesvarbu, ką kalba kiti – jei esi linkęs į humanitarinius mokslus, rinkis tai, ką iš tiesų mėgsti. Visada būna istorijų apie niekais nuėjusį diplomą, kai kažkas daug sumokėjo už mokslą, o dabar vairuoja taksi. Bet reikia tikėti savo išsilavinimu – viskas priklauso nuo tavo situacijos. Tik įsitikink, kad tai, ko mokaisi, tau duotų naudos“, – sako V. Broady.

Moterims – kova su dar vienu stereotipu

Tuo tarpu technologijų srityje dirbančioms moterims humanitarinių mokslų išsilavinimas gali būti papildomas kliuvinys, šalia kito stereotipo, kad jos neva mažiau išmano apie mokslą ar matematiką. D. Sheer pasakoja, jog atėjus į „Carbonite“ pradžioje per susirinkimus jai teko laikytis nuošalėje. Bet tuomet moteris pakeitė strategiją ir netruko perprasti kompanijos technologijų subtilybes – ji praleido daug laiko tyrinėdama programinę įrangą ir dirbdama su inžinieriais.

„Jūs nustebsite pamatę, kiek daug galima padaryti, kai sudėtingus techninius ar strateginius planus atpasakojame paprasta kalba. Mes labai įpratome įsivaizduoti, jog tas pačias sąvokas suvokiame skirtingai“.

Visi kalbinti technologinių kompanijų vadovai, turintys humanitarinį išsilavinimą, pabrėžė, jog labai svarbu nuodugniai perprasti kompanijos technologijas – sukaupę šias žinias, turėsite unikalų gebėjimą „išversti“ sudėtingus techninius procesus į aiškią, paprastą kalbą. Toks gebėjimas supaprastinti informaciją yra didelis privalumas dirbant su investuotojais, pirkėjais ir kitais žmonėmis, kurie nedirba su technologijomis.

„Fortune 500“ sąrašo kompanijų vadovai – laisvųjų menų absolventai

Technologinių kompanijų vadovai noriai samdo humanitarinių mokslų absolventus iš dalies dėl to, kad didelė jų dalis ir patys turi panašų išsilavinimą – trečdalis visų „Fortune 500“ sąrašo kompanijų vadovų turi laisvųjų menų diplomus. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad pradinio lygio darbuotojus įdarbina ne patys vadovai, o specialistai ir žmogiškųjų išteklių vadybininkai, kurie dažnai atrenka kandidatus pagal reikšminius žodžius, randamus jų gyvenimo aprašymuose – tokius, kaip „kodavimas“ ar „programavimas“. Tuo tarpu laisvųjų menų absolventai savo dokumentuose tokių žodžių gali būti neįtraukę.

Tokia praktika neramina daugelį švietimo ekspertų, tarp jų – ir Georgia Nugent, buvusią Kenyon koledžo vadovę, kuri šiuo metu dirba vyresniąja moksline bendradarbe Nepriklausomų koledžų taryboje. Jos nuomone, mokyti studentus atlikti tik specifines užduotis atrodo trumparegiška, kai technologijos ir verslas plėtojasi taip greitai.

„Siaubingai ironiška, kad šiuo metu, kai pasaulis darosi sudėtingesnis, mes raginame jaunus žmones griežtai specializuotis. Sakydami, kad gyvenimas yra tiesus kelias, mes darome jaunimui meškos paslaugą. Laisvieji menai vis dar aktualūs, nes jie parengia studentus būti lanksčiais ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, – teigia G. Nugent.

VDU
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją