Vieni sako, kad sveikiausias ir skaniausias pasirinkimas yra sviestas, kiti jo privengia, neva šis produktas užkemša kraujagysles; vieniems skanesnis margarinas, kiti mano, kad jo vartoti šiukštu negalima; vieni iš tolo apeina lentyną su tepiaisiais riebalų mišiniais, tačiau tautiečiai mielai renkasi ir šį produktą.
Apie riebalų pavojus įspėja ir jaunus
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė vardija, kad 12–15 proc. kasdienio mitybos raciono turėtų sudaryti baltymai, iki 30 proc. – riebalai, o likę turėtų būti angliavandeniai. Riebalai yra labai svarbus energijos šaltinis, jie naudingi smegenų veiklai, padeda gamintis lytiniams hormonams, tulžies rūgštims, atlieka daug kitų organizmui svarbių funkcijų. Kaip vieną reikšmingiausių funkcijų gydytoja įvardija tai, kad su riebalais organizmas įsisavina vitaminus A, D, E, K, kurie tirpsta tik riebaluose.
Gydytoja teigia, kad svieste gausu sočiųjų, vadinamųjų blogųjų riebalų rūgščių, ir perspėja, kad nuolatinis perteklinis jų vartojimas lemia kraujagyslių ir širdies ligų atsiradimą ir progresą. „Tai jau seniai įrodė visos medicinos mokslo šakos – kardiologija, dietologija, endokrinologija. Dažniausiai pasitaikanti liga yra aterosklerozė – lėtinė arterijų sienelių liga. Arterijos kemšasi vykstant organizmo senėjimo procesams. Be to, jeigu žmogus nežiūri, ką valgo, kraujagyslėse formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios trikdo kraujotaką, formuojasi trombai, – pasakoja J. Dobrovolskienė ir priduria, kad susirūpinti sveikata turėtų ir jaunesni žmonės. – Dabar visos ligos jaunėja, tad ir jauni žmonės, iki 30–35 m., jeigu jie nesunaudoja suvartotų kalorijų kiekio atlikdami kokią nors aktyvią fizinę veiklą, turi žiūrėti, kad maiste tų riebalų nebūtų per daug.“
Gydytoja sako, kad per dieną sviesto užtenka suvartoti tiek, kiek reikia sumuštiniui susitepti ar į košę įsidėti. „Per dieną galima suvartoti 10–15 g sviesto – 5 g sviesto telpa į arbatinį šaukštelį arba ant peilio galo. Tiek jo turėtų užtekti, tačiau dažniausiai to saiko nesilaikoma“, – sako J. Dobrovolskienė.
Gydytoja nemano, kad sviestą iš maisto raciono iš viso reikėtų išbraukti, – anot specialistės, jis reikalingas žmonėms, kurie dirba fizinį darbą arba sportuoja. Be to, sviestas suteikia košei ar sumuštiniui išskirtinį skonį. Ilgainiui suvartojamo sviesto kiekį reikėtų sumažinti, nes tuomet tokie sočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis, kaip sviestas, dalyvauja aterosklerozės vystymosi procese.
Alternatyvų pliusai ir minusai
Kaip išeitis kenčiantiems nuo šios ligos, pasak gydytojos, galėtų būti margarinas. „Žmonėms, kurie turi aterosklerozės problemą, patariu vietoj sviesto vartoti itin minkštos konsistencijos, ne puskietį, margariną. Žinoma, tai yra išvestinis produktas, niekur nėra paneigta, kad jame nėra hidrogenizuotų-transriebiųjų rūgščių riebiųjų rūgščių, kurie pavojingi sveikatai.
Todėl aš manau, kad visiškai atsisakyti sviesto, o naudoti tik margariną vaikų ir paauglių racione yra nerekomenduojama“, – pasakoja J. Dobrovolskienė.
Gydytoja griežtai pasisako prieš tepiuosius riebalų mišinius. „Pirmiausia, jie yra gaminami iš pačių pigiausių augalinių riebalų, aš jų net nevadinu aliejais – tokiame produkte nerasite sukietinto alyvuogių aliejaus, jame gali būti tik palmių arba kokosų riebalų, kurie yra patys pigiausi ir kurie yra identiški taukams. Tai yra sočiųjų riebalų šaltinis. Antra, jie visada būna neužšalantys, sūrūs, paskaninti, tik, žinoma, ne krapais ar česnakais, o įvairiomis dirbtinėmis medžiagomis“, – teigia J. Dobrovolskienė.
Gydytoja dar kartą primena, kad būtina kontroliuoti suvartojamų riebalų kiekį – tiek margarino, tiek sviesto, o jeigu kur nors kelionėje ant sumuštinio užsitepsite ir riebalų mišinio, tai, anot dietologės, tikrai nieko blogo nenutiks.
Skiriasi savo maistine verte
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistė Antonina Greičiuvienė pasakoja, kad riebalai skirstomi į pieno riebalus, riebalus ir riebalų mišinius. Sviestas priklauso pieno riebalų grupei, o margarinas – tiesiog riebalų grupei.
Specialistė sako, kad kiekvienas vartotojas gali pasirinkti riebalų gaminį pagal poreikius ir tikslą, priklausomai nuo pakuotės dydžio, riebumo bei riebalų sudėties. Pasirinkti gaminį galima ir paskaičius pavadinimą. Siekiant pasirinkti tinkamą gaminį tikslinga skaityti etiketėje pateiktą informaciją apie sudedamąsias dalis bei riebalų klasifikaciją ir jų santykį.
„Svieste pieno riebalai sudaro nuo 39 iki 90 proc., priklausomai nuo sviesto rūšies. Pieno riebalus sudaro trigliceridai, fosfatidai, karotinas, vitaminai. Skirtingų gamintojų to paties riebumo sviesto, pieno riebalų kiekis turi būti toks pat. Gali skirtis sviesto gamybos technologijos ir naudotos žaliavos, pavyzdžiui, sviestas gali būti pagamintas iš saldžios ar rūgščios grietinėlės. Tokia informacija pateikiama šalia pavadinimo. Naudojant gamybos metu valgomąją druską, šalia pavadinimo turi būti užrašyta „sūdytas sviestas“, – aiškina A. Greičiuvienė.
Anot specialistės, margarino, kaip ir kitų produktų, maistinė vertė priklauso nuo jame esančių maistinių medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekio.
„Priklausomai nuo pieno ir augalinių riebalų santykio gaminyje, drėgmės kiekio ir sausųjų medžiagų kiekio, priklauso ir gaminio vertė. Skirtingai nuo pieno riebalų, įvairių santykių mišiniuose gali būti skirtingas polisočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis.
Polinesočiųjų riebiųjų rūgščių trūkumas svieste gali būti kompensuotas dalį pieno riebalų pakeitus augalinės kilmės riebalais, kuriuose šių rūgščių yra kur kas daugiau. Kuo daugiau svieste yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tuo geresnė yra gaminio konsistencija, tokie mišiniai lengviau užtepami, tačiau vartojimo terminas nuo to nedidėja“, – teigia A. Greičiuvienė.
Produktus kuria šiuolaikinės technologijos
VMVT atstovė pasakoja, kad riebalų mišiniai buvo pradėti gaminti prieš 12–15 metų, pasirodžius naujosioms technologijoms, o viena iš priežasčių – noras atpiginti produktus, nes pieno riebalai yra gana brangūs.
A. Greičiuvienė įspėja, kad rinkdamiesi riebalų mišinius vartotojai turi žinoti, kad juose pieno riebalų kiekis gali būti labai mažas. Norint įsigyti reikiamą gaminį būtina atidžiai skaityti etiketėje nurodytą mišinio sudėtį.
„Jeigu ant pakuotės matome, kad tai – tepamieji mišiniai, tai nurodytas procentas reikš toli gražu ne pieno riebalus, o pieno ir augalinės kilmės riebalų mišinio bendrą riebumą. Šiuo atveju, kaip ir grietinėje, reikia žiūrėti, kokiu santykiu pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais. Tie santykiai būna labai įvairūs, tačiau tepiuosiuose mišiniuose dažniausiai dominuoja augalinės kilmės riebalai. Tokie mišiniai gali būti pakankamai skanūs ir gerai tepami, tačiau maistingumu neprilygsta sviestui. Kita vertus, jeigu augalinių riebalų labai daug, tai toks mišinys skoniu ir maistingumu jau yra arčiau margarino nei sviesto“, – produktus lygina specialistė.
Vartotojai turi rinktis atidžiai
A. Greičiuvienė primena, kad produktų etiketėje turi būti nurodytas bendras riebalų kiekis ir augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų kiekis, masės procentais viso produkto kiekio mažėjančia tvarka, o sudedamųjų dalių sąraše – valgomosios druskos kiekis procentais.
VMVT atstovė atskleidžia, kad dažniausiai skundų pasitaiko dėl skoninių savybių, sudedamųjų dalių, netinkamai pateiktos informacijos, netinkamų laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų. „2015 metais buvo 28 nusiskundimai, iš kurių 12 pagrįstų. 2016 metų I pusmetį iš registruotų 11 pranešimų pagrįsti buvo tik 2“, – teigia A. Greičiuvienė.
