„Skaičiuoti pinigų nereikia, reikia skaičiuoti geras emocijas“, - drąsiai teigia vyriškis, pasaulį apskridęs tiek kartų, kad sunku pačiam suskaičiuoti, todėl šiais metais pradėjo vesti statistiką. J. Morkūnas juokauja, kad daug pinigų niekada neturėjo, bet kad ir kaip bebūtų – niekada negailės jų kelionėms, maistui ir geram vynui.
- Daugelis žino, kad esate pasaulį apskridęs ne vieną ir ne du kartus, tai gal suskaičiavote kiek tokių kartų buvo?
- Neseniai pradėjau daryti statistiką, todėl žinau tik šių metų skaičius – apskridau 5 – 6 kartus. O per visą gyvenimą – nesuskaičiuojama.
- Ir kiek kainavo tie 5–6 kartai?
- Manau, kad ta suma tikrai nėra elegantiška. Aš niekada gyvenime neturėjau daug pinigų ir žinau, kad neturėsiu, bet yra dalykai, kuriems niekada netaupysiu – tai kelionės, maistas, geras vynas ir dovanos mylimiems žmonėms. Visa kita yra paprasta, galbūt ne taip svarbu ir nereikalauja didelių investicijų.
- Kada buvo pirmoji jūsų kelionė ir į kur?
- Pirmoji kelionė buvo dar tais laikais, kai nebuvo Facebook‘o, Sovietų sąjungoje. Tai buvo gal 1985 m. Keista kelionė į sovietinę Lenkiją. Dabar atrodo juokinga, o tada – įspūdinga. Jau dirbau televizijoje tuo metu ir vykome su laida „Pusvalandis po pamokų“ pas tautiečius, gyvenančius Punske.
- Kuri kelionė per 30 metų buvo pati brangiausia?
- Tikrai nepasakysiu, nes kelionės brangumą matuoju ne bilieto kaina. Man kelionė brangiausia būna sprendimais, įspūdžiais, ten sutiktais rytais arba vakarais, skaniais pusryčiais ar vakariene. Brangumas matuojamas emocijomis ir vertybėmis, o šiais metais tokia brangiausia kelionė buvo, kai apskridau pasaulį 16 skrydžių. Ji pakankamai įspūdinga, nes iš Europos perskridau visą Aziją, po to Ramųjį vandenyną, Jungtines Amerikos Valstijas ir grįžau atgal. Kelionė ypatinga dar ir dėl to, nes tai buvo mano medaus mėnuo.
- Minėjote, kad turite mylimiausių miestų sąrašą, koks jis?
Niujorkas, Honkongas, Majamis, Nica, Paryžius, Roma, San Franciskas, Tokijas.
- Kalbant apie kainos ir kokybės santykį, kaip manote, įmanoma nuskristi kur nors pigiai ir vis tiek turėti gerą kelionę?
- Galima. Skirsti galima įvairiausiais variantais, bet jeigu tu atsisėdi ir skrydyje nejauti jokio malonumu, tai koks skirtumas, kaip skrisi – brangiai ar pigiai. bet man skrydžiai patinka, mėgaujuosi tuo, kai nueini į verslo klasės zoną, kur gali išgerti taurę šampano, po to tą patį pasiūlo ir lėktuve, kai sėdi patogiai ir daug vietos kojoms ištiesti.
O pati kelionė – pinigai tikrai nėra svarbiausias faktorius. Jeigu neturi fantazijos, tai net Maiklas Džeksonas galėtų nuogu užpakaliu šokti ir vis tiek nepadarytų įspūdžio. Viskas priklauso nuo to, kaip nusiteiki, ko tu nori, ar tau užtenka pasivaikščioti Liuksembergo parke ir bus didesnis kaifas nei eiti į trijų mišelino žvaigždžių restoraną. Kartą ėjau Paryžiuje nesveiką skaičių kilometrų tam, kad suskaičiuočiau, kiek yra tiltų per Senos upę. Buvo septyniolika tiltų ir man tai buvo nepaprastai geras laikas.
- Artėja nepaprastas metas – Šv. Kalėdos. Ar nusimatėte biudžetą dovanoms?
- Tikrai ne. Esu tik nusimatęs pirkti dovanas, bet labiau norėčiau žinoti, ką pirkti, nes nieko nepirksiu ir paskui viską paskutinę minutę. Tai tą minutę pinigai tikrai nerūpės, rūpės tik kažką nupirkti.
- Esate vienam draugui suorganizavęs kelionę kaip dovaną, tai gal kažką panašaus padovanosite ir šiais metais?
- Ne, gal šiais metais kelionių nedovanosiu, bet manau, kad kelionės – tyra, graži dovana. Matot, žmogus ilgai galvos, kur, kada skirsti, ar verta, o gal vėliau ir panašiai. O čia – dedi bilietus ant stalo ir sakai: dovanoju. Stengiuosi padovanoti draugams, artimiesiems keliones, jų pasiūlymus, bilietus nupirkti vien todėl, kad jei ne aš, tai kas kitas? Norisi, kad žmogus pajustų džiaugsmą, atsipalaiduotų ir pabėgtų nuo visos darbų rutinos.
- Ir iš karto po Kalėdų senelio apsilankymo bus Naujųjų metų sutikimas – kaip juos sutiksite?
- Mes su draugais skrendame į Izraelį. Buvo toks noras sutikti Naujuosius ten, kur šilta, skanu ir gera. Bet šiaip, jeigu žmogus jaučia malonumą, jeigu jam gera sėdėti dviese, valgyti šprotus ir žiūrėti televizorių, tai joks brangiausias restoranas nepralenks tokio vakaro.
Svarbiausia aplinka – gera kompanija, o visa kita susikuri pats.
