Sritis, kur Vilniui nosį nušluosto mažieji miestai

 (16)
Tuo metu kai mažuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Ignalina ar Biržai, renovacijos traukinys jau kaip reikiant įsibėgėjęs, Vilnių, regis, sukaustė stagnacija. Kodėl taip atsitiko?
Vilniuje renovacija vyksta lėčiau nei kituose miestuose
© DELFI / Tomas Vinickas

Sostinėje yra maždaug 4000 daugiabučių namų, iš kurių keturi jau baigti renovuoti. Kaip sostinei šis skaičius yra labai mažas. Pats Vilniaus meras Artūras Zuokas žurnalistams yra pateikęs pateikęs kelias priežastis, kodėl renovacija vyksta palyginti vangiai.

Anot jo, nemaža vilniečių dalis apie renovaciją nenori net pagalvoti. Dėl to norintys modernizuoti savo namus lieka ant ledo. Be to, sostinės meras teigė matantis ir daugiau problemų. Jo manymu, renovacijos procedūros yra ganėtinai sudėtingos.

Aplinkos ministerijos sudarytas renovacijos žemėlapis rodo, kad šiuo metu Vilniuje parengti ir suderinti 284 investiciniai planai, 136 namų gyventojai pritarė projektui, finansų įstaigos pritarė 79 projektams, 69 namams renovuoti pradėti rangos konkursai, 29 namuose pradėti statybos rangos darbai, o keturi namai jau renovuoti.

Žinant, kad Ignalina už Vilnių žymiai mažesnis miestas, stebina dideli jos pasiekimai renovacijos srityje. Vadovaujantis oficialiu renovacijos žemėlapiu, galima teigti, kad parengti ir suderinti 84 investicijų planai, gyventojai ir finansų įstaigos pritarė 75 projektams, pradėti 71 namo statybos rangos darbai ir pilnai renovuoti 8 daugiabučiai.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė taip pat pripažino, kad Vilnius renovacijos kontekste nežiba. Anot jos, gerus rezultatus parodo tos savivaldybės, kurios deda daugiausiai pastangų. Paprašius pateikti pavyzdžių, ji paminėjo Jonavą, Biržus, Ignaliną ir Palangą. Žinoma, tokių savivaldybių yra žymiai daugiau.

„Norėčiau, kad Vilniaus savivaldybė „užsikrėstų" renovacijos virusu ir kad tuo „užkrėstų" visus gyventojus. Vilniuje gyvena labai daug šviesių ir aktyvių žmonių, bet reikia daugiau miesto valdžios palaikymo ir bendradarbiavimo. Visgi Vilniuje namai renovuojami ne pagal savivaldybių programą – iniciatyvą parodo namų administratoriai ir bendrijos. Reiškia, savivaldybė nerodo labai didelio susidomėjimo“, - aiškino viceministrė.

Vis dėlto ji nesutiko su A. Zuoko teiginiu, kad renovaciją stabdo didelė biurokratija. D. Matonienė teigė, kad „popierizmo“ pastoviai mažėja: „Biurokratiją labai mažiname, pastoviai tobuliname teisės aktus. Viena naujovių – investiciniams projektams rengti sukurta kompiuterinė programa. Tai paspartina jų parengimą.“

Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją