Socialdemokratams geriau likti opozicijoje?

 (89)
Reitingai ir prognozės, kaip ne kartą Lietuvoje jau yra buvę, ir šįkart visos teisybės nerodė. Ir skaudžiausiai dėl to nukentėjo valdančiosios koalicijos partijos. Socialdemokratai, už kuriuos balsavo 183 tūkst. 500 rinkėjų, prarado dvi pozicijas, „Tvarka ir teisingumas“ su 67 tūkst. 800 rinkėjų palaikymu prasibrovė į Seimą, tačiau kilęs triukšmas dėl balsų pirkimo Šilutėje gali dar pabloginti „Tvarkos ir teisingumo“ popierius. Na, o Darbo partija, tegavusi 59 tūkst. 500 balsų, į Seimą iš viso nepateko. Tiesa, visiems valdantiesiems dar liko II turo vilčių, bet tai nekeičia prastos jų nuotaikos, kurias jau palydėjo lyderių pasitraukimas.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atrodo, kad visos trys partijos ir jų lyderiai buvo įtikėję sėkme. Tačiau rinkėjai nusprendė jas nubausti. Vienai jų – Darbo partijai – neužteko jėgų perlipti penkių procentų slenksčio į Seimą. Nepadėjo ir anksčiau žmonių palankiai vertintas, buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas, iš jos perbėgęs ir iškart prie Darbo partijos vairo stojęs Valentinas Mazuronis. Iššvaisčiusi paskutines galimybes, pasak politologų, partija vargu ar sugebės prisikelti.

„Turint galvoje šios partijos visus ypatumus, jos nuostabią ryškią istoriją, jos lyderius, įskaitant tokius kaip Loreta Graužinienė, jos ministrus, tokius kaip Audronė Pitrėnienė, na, apskritai keista, kad dar kažkas už ją balsavo“, – stebisi LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.

„Išties Darbo partijai yra sunkūs laikai. Kažin, ar ji sugebės atsigauti po tokio smūgio“, – teigia Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Dar prieš rinkimus prasitaręs, kad paliks postą, jei Darbo partija nebus pirma, jos vadovas V. Mazuronis po tokio nuopuolio kitos išeities ne tik neturėjo, bet ir neieškojo – paskelbė pasitraukiąs. Tą pačią dieną apie pasitraukimą pranešė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. Nepaisant to, kad per keturis tūkstančius balsų virš nustatytos penkių procentų ribos garantavo penkių partijos narių patekimą į Seimą. Sociologas Vladas Gaidys tokį R. Pakso elgesį vadina mažiausiai keistu.

„R. Paksas save pozicionavo kaip labai tvirtą ir niekada nepasiduodantį jokiomis aplinkybėmis. Šį kartą visiškai neįprastai, kas jam nebūdinga, nepaksiška visiškai ir čia kokia tai psichologinė paslaptis“, – stebisi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Teisėsaugininkai šią savaitę pranešė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ paslaptį ėmė narplioti dar prieš rinkimus, esą gavę informacijos, kad Šilutėje gali būti perkami balsai. Išgirdęs apie įtariamų prekiautojų balsais sulaikymą partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Kęstas Komskis iškart sustabdė narystę partijoje. Vyriausioji rinkimų komisiją sudarė darbo grupę, kuri aiškinsis ne tik dėl galimo balsų pirkimo. Jei taip buvo, ar šios partijos nariai, išrinkti pagal sąrašą, teisėtu būdu pateko į Seimą? Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sako rinkimų dieną gavusi informacijos apie balsų pirkimą Šilutės turguje.

„Buvo Šilutės turguje, kalbama, kad tiesiog vietiniai asmenys kitus irgi vietinius turguje susitiktus kalbino parduoti savo balsą savo“, – pasakoja visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė M. Šaraitė.

Sociologai ir politologai vieningai sutaria, kad socialdemokratams sėkmę garantavusioms sociologinėms apklausoms nebuvo lemta išsipildyti todėl, kad jie nusisuko nuo savo rinkėjo. Beje, pasak V. Gaidžio, dar prieš rinkimus darytos apklausos parodė, kad valdančiųjų Seime buldozeriu prastumto Darbo kodekso visiškai nepalaikė visų partijų elektoratas. O jei būtų paisę šių apklausų, socialdemokratai galėjo turėti daugiau atstovų Seime.

„Jau liepos mėnesį mes apklausėme gyventojus – 4 proc. pritarė tam darbo kodeksui, o 64 proc. nepritarė, tai čia penkiolikos kartų skirtumas. Retai būna toks totalus nepritarimas ir kaip tik per tas keturias savaites atmeta prezidentė tą Darbo kodeksą, o socialdemokratai jį toliau ten svarsto. Jau šito galėjo pakakti, bet ir Krašto apsaugos ministerija, jos dalykai, bet ir kitų dalykų buvo“, – aiškina V. Gaidys.

Puikiai suprantame, kad kalbos apie tai, kad žmonės nelabai suprato, kas tas Darbo kodeksas, yra nieko vertos, nes prezidentė atsistojo ant aukščiausiosios valstybės tribūnos ir visiems prieinamai paaiškino, kas tai yra, kad jis socialiai nejautrus ir todėl jį vetuoja. Sakyti, kad, ai, tauta negirdi, ką sako prezidentė, aš manau, yra juokinga“, – teigia V. Laučius.

Pasak V. Laučiaus, buvo ir daugiau priežasčių, lėmusių socialdemokratų nesėkmę: tai buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio neatėjimas į socialdemokratų sąrašą, nors prieš tai viešai buvo svarstoma, kad jis papildys jų gretas. Dar viena priežastis – neatnaujintas ir neatjaunintas sąrašas. V. Laučiaus manymu, socialdemokratai taip ir nepasimokė iš rinkimų į Europos parlamentą, kuriuos pralaimėjo taip pat dėl sustabarėjusio pirmųjų dešimtukų sąrašo.

Beveik 14,5 proc. I ture gavusiems socialdemokratams, o tai maždaug 183 tūkst. balsų, rinkėjai siunčia žinią, kad ne jiems teikia pirmenybę ir ne juos nori matyti valdančius Lietuvą. Tai ne tik ženklas permąstyti partijos ateitį, bet ir tinkamas metas daryti joje reformas. Ir tai, daugumos politologų nuomone, tinkamesnis kelias, nei bet kokia kaina siekti patekti į valdančiąją koaliciją. Beje, dėl galimybės patekti į Seimą antrajame ture varžysis 21 socialdemokratas.

„Partijai iš tiesų reikia persistrateguoti, pergalvoti tiek vadovybės klausimą, bet turbūt ir apskritai, kokias vertybes ji gina ir kaip yra matoma Lietuvos visuomenėje. Turbūt partijai pačiai būtų naudingiau, jeigu ji liktų opozicijoje, nes, kai mažiau rampų šviesos, lengviau tuos dalykus viduje susitvarkyti ir persidėlioti ateičiai“, – siūlo I. Petronytė.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją