Skelbiami naujausi gimnazijų, universitetų ir kolegijų reitingai: kur mokytis geriausia?atnaujinta

 (177)
Trečiadienį viešai pasirodančiame žurnale „Reitingai“ – ir naujausi gimnazijų, universitetų bei kolegijų dalykiniai vertinimai.
© DELFI / Andrius Ufartas

Šis reitingas – it pagalbininkas moksleiviams, jų tėvams ir būsimiems studentams, kuris gali padėti pasirinkti švietimo įstaigą, profesionaliausią tam tikroje mokomo dalyko ar studijų kryptyje.

Kokia tyrimo metodika taikyta?

Anot vienos žurnalo sudarytojų Jonės Kučinskaitės, sudarant dalykinį kolegijų profesinių bakalaurų reitingą, pirma, atsižvelgta į darbdavių nuomonę. Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2150 darbdavių, kuri kolegija parengia geriausiai konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 40 proc. viso vertinimo svorio). Antra, vertinti ir LAMA BPO duomenys. Žiūrėta, kiek į kiekvienos konkrečios kolegijos konkrečią studijų kryptį buvo priimta pačių geriausių studentų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100) – tam suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio.

Trečia, atsižvelgta, koks visų priimtųjų konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis – suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio. Ketvirta, tirta, kokiu minimaliu balu buvo priimti jaunuoliai į vertinamos krypties studijas – 20 proc. viso vertinimo svorio.

Greta šio reitingo žurnale pateikiami ir MOSTA duomenys, kaip konkrečios studijų krypties (2013 m. laidos) kolegijų profesiniams bakalaurams sekėsi darbintis ir kokį jie gauna darbo užmokestį. Palyginimui pateikiami ir duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.

Jonė Kučinskaitė
Jonė Kučinskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Paaiškėjo geriausios kolegijos

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, Vilniaus kolegija yra pirma septyniolikoje vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Kauno kolegija pirma yra septyniose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Kauno technikos kolegija pirma yra keturiose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.

Socialinių mokslų kolegija pirma yra trijose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Klaipėdos valstybinė kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos verslo kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus dizaino kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių, o dar vienoje – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Vilniaus kooperacijos kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus verslo kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma yra vienoje vertintoje studijų kryptyje ir vienintelė aukštoji mokykla dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo kryptyse.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija yra vienintelė (ir todėl pirma) tos krypties profesinio bakalauro studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Įvardijo geriausius universitetus bakalauro studijose

Anot J. Kučinskaitės, dalykinis universitetų bakalaurų reitingas buvo sudarytas vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų.

Vilniaus universitetas yra pirmas 31-oje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra aštuoniose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Kauno technologijos universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Vytauto Didžiojo universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus dailės akademija pirma yra keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra trijose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Klaipėdos universitetas yra pirmas vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje, o dar trijose yra vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje, o dar dvejose studijų kryptyse yra vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (vienintelis) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė ir todėl pirma vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Įvardijo geriausius universitetus magistro studijose

Dalykinis universitetų magistrų reitingas buvo sudarytas, remiantis 2150 apklaustų darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ vertinimu (ši darbdavių nuomonė sudaro 50 proc. viso vertinimo svorio), moksliškumo rodikliais (šįkart, universitetų siūlymu, žurnalas „Reitingai“ rėmėsi naujausiu Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų mokslo darbų ekspertiniu vertinimu), atsižvelgiant, kiek kiekvieno universiteto kiekvienos vertintos mokslo krypties mokslininkai (per visus 2014 m.) atliko vadinamo pirmo lygmens mokslo produkcijos (šis parametras sudarė 15 proc. viso reitingo svorio).

Taip pat vertinta, kokią taškų sumą už minėtus mokslo darbus skyrė vertintojai (15 proc. svoris). Dar vienas šio vertinimo pokriterijus – kiek (remiantis Lietuvos mokslo tarybos duomenimis) kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros teisių (doktorantų vietų). Šis parametras įvertintas 20 taškų. Šalia pateikti ir SKVC atliktas kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimas bei MOSTA susisteminti kiekvienos krypties 2013 m. laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai, gaunamas uždarbis.

Tiesa, vertinant biomedicinos krypties medicinos, odontologijos ir farmacijos krypčių magistrų rengimą buvo vertinimo išimčių, mat buvo vertinta: darbdavių nuomonė (30 tšk.), mokslo publikacijų skaičius (pagal LMT duomenis) – 15 tšk); publikacijų poveikis (15 tšk.); priimtų geriausių studentų skaičius (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių balų vidurkis – (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių su žemiausiu balu skaičius – (10 tšk.)

Įvertino, kaip ruošia magistro studijose

Vilniaus universitetas yra pirmas trisdešimt dviejose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Kauno technologijos universitetas yra pirmas septyniose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra pirmas šešiose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra pirmas penkiose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus dailės akademija yra pirma keturiose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Vytauto Didžiojo universitetas yra pirmas trijose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija yra pirma dviejose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos edukologijos universitetas yra pirmas dviejose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Aleksandro Stulginskio universitetas yra pirmas vienoje vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje, o dar vienoje – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

Klaipėdos universitetas yra vienintelis ir dėl to pirmas dviejose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė ir todėl pirma vienoje vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.

Aptarė rezultatus

„Per paskutinį dešimtmetį į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo investuota daugiausiai ES lėšų. Sąlygos ten yra aukščiausios, laboratorijos – kaip kosminių laivų, bibliotekos dirba paromis, prenumeruojamos geriausios duomenų bazės. Tereikia jaunuolių noro. Tačiau net 44 proc. MOSTA apklaustų dėstytojų, kad dabartiniai jaunuoliai neturi reikiamo pasirengimo aukštajam mokslui. Stojamieji jų balai – tiesiog katastrofiški“, – tikino žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jo teigimu, darbdaviai dėl to jau net nebekreipia dėmesio į aukštojo mokslo diplomus.

Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Šis reitingas skirtas, pirma, tiems stojantiesiems, kurie planuoja artimiausiu metu stoti į aukštąsias mokyklas, be abejo, ir joms pačioms“, – aiškino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Anot jo, nereikėtų skirti daug dėmesio tam, kuris universitetas yra pirmasis ar antrasis, tačiau verta pažiūrėti, kiek viena aukštojo mokslo švietimo įstaiga konkrečioje studijų kryptyje yra geresnė už kitą.

„Mes stengiamės pritraukti pačius geriausius moksleivius. Vienas būdų yra įvesti minimalų konkursinį balą, bet turbūt įvyko kitas svarbus lūžis, kad dauguma universitetų to laikėsi. Tai vienas rodmenų, kad galima susitarti“, – kad ir universitetai yra suinteresuoti kelti aukštojo mokslo kokybę, sakė pašnekovas.

A. Daniūnas įsitikinęs, kad reforma dėl universitetų ir kolegijų Vyriausybės programoje numatyta, tačiau jis pastebėjo, kad aukštosios mokyklos jau ne vienerius metus laikomi įtampoje, kai reikėtų tiesiog priimti sprendimą ir leisti joms ta linkme dirbti.

Alfonas Daniūnas
Alfonas Daniūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pastebi didėjančius kontrastus

Savo ruožtu LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas aiškino, kad reitingai rodo gilėjančius kontrastus švietime.

„Kaip bebūtų kritikuojama egzaminų sistema, ji vis dėlto parodo tikrąjį rezultatą“, – konstatavo jis.

Stojimo į aukštąsias sistemos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į dėstytojų atlygio klausimą. Jie esą nebuvo didinti nuo 2007 m., kai buvo įvesta studento krepšelio sistema.

„Paradoksas – mokyklos mokytojo atlyginimas, praktiškai, yra didesnis nei lektoriaus, o kartais artėja ir prie docento“, – pastebėjo P. Žiliukas.

Jo teigimu, nors krepšelių sistema suteikė ir gerų dalykų, ji kartu ir tarsi įšaldė visą sistemą, paskatino didelę konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų. Tad dabar neretai rinkodarai esą skiriama daugiau pinigų nei akademiniams reikalams.

„Geras dėstytojas turėtų galėti ir išgyventi iš gero dėstymo“, – įsitikinęs P. Žiliukas.

Pranas Žiliukas
Pranas Žiliukas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pritaikė naują metodiką

Žurnale apžvelgtos ir mokyklos. Išskirta, kuriose jų galima geriausiai ugdytis skirtingus akademinius talentus: geriausiai moko kalbų, socialinių mokslų, gamtos bei tiksliųjų mokslų.

Kaip aiškina žurnalo sudarytojai, buvo išskirta po 50 iš daugiau nei 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko: lietuvių k., anglų k., rusų k., vokiečių k., prancūzų k., istorijos, matematikos, IT, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos valstybinius brandos egzaminus (VBE). Tiesa, šį kartą yra ir naujovių – mokinių rezultatai išskirti šviesoforo spalvomis.

„Kadangi geriausiais abiturientais laikomi tie mokiniai, kurie konkretų egzaminą išlaikė balais nuo 86 iki 100 balų, tai mes tokias mokyklas, kuriose visų abiturientų konkretaus egzamino vidurkis siekė nuo 86 iki 100 balų nuspalvinome žaliai. Tai rodo, kad gimnazija mokinius šio dalyko išmoko puikiai arba labai gerai. Beje, šiais metais nebuvo nė vienos iš 366 gimnazijų, kurių visų mokinių lietuvių kalbos VBE būtų 86 balai ar aukštesnis. Todėl visos geriausiųjų 50-uke esančios gimnazijos buvo nuspalvintos geltona spalva“, – sakė J. Kučinskaitė.

Jei visų mokinių konkretaus egzamino balų vidurkis svyruoja nuo 50 taškų iki 85 taškų iš šimto, tai tokia mokykla buvo nuspalvinta geltonai.

J. Kučinskaitė pabrėžė, kad labai nedaug iki žalios spalvos pristigo Neringos gimnazijai. Šios nedidelės mokymosi įstaigos 2016 m. laidos abiturientų lietuvių kalbos VBE vidurkis – 85,4 taško.

Geriausiai lietuvių k. išmokančios gimnazijos

1. Neringos gimnazija

2. Zarasų r. Antazavės J. Gruodžio gimnazija

3. Kauno technologijos universiteto gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

6. Vilniaus licėjus

7. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

8. Marijampolės marijonų gimnazija

9. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

10. LSMU gimnazija

Geriausiai anglų kalbos išmokančios gimnazijos

1. Vilniaus licėjus

2. Kauno technologijos universiteto gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Menachemo namų imnazija

6-7. Kauno jėzuitų gimnazija

6-7. Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija

8. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

9. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

10. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija

Geriausiai matematikos išmokančios gimnazijos

1. Vilniaus licėjus

2. Šalčininkų "Santarvės" gimnazija

3. Kauno technologijos universiteto gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

6. Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija

7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

8. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

9. LSMU gimnazija

10. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

Kitų mokomųjų dalykų duomenis galima rasti žurnale.

Geriausiai išmoko matematikos ir IT: nustebino ir kitakalbės mokyklos

„Taip pat norėtume išskirti keletą mokyklų, kuriose dėstomoji ne lietuvių kalba arba, kuriose mokosi daugiausia vaikai, kurių gimtoji kalba ne lietuvių (o lenkų, rusų, jidiš, baltarusių, ukrainiečių ir pan.) – tai: Medininkų šv. Kazimiero vid mokyklą, Vilniaus r. Bezdonių J. Slovackio gimnaziją bei Vilniaus Š. Aleichemo OR gimnaziją. Jų visi abiturientai lietuvių k. VBE išlaikė geriau nei gimnazijų, kuriose mokosi tik vaikai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji“, – pastebėjo viena žurnalo sudarytojų.

Įdomu tai, kad geriausiai mūsų šalies gimnazijos išmoko vaikus informacinių technologijų dalyko ir rusų kalbos.

„Pavyzdžiui, į 50-uką patekusių gimnazijų visų abiturientų rusų k. VBE vidurkiai nuo 88,17 iki 100 balų. O IT – nuo 77 balų iki 100 balų“, – aiškino J. Kučinskaitė.

Įvertino pasiekimus matematikoje: tikra drama

Jos teigimu, svarbu pabrėžti tai, kad matematikoje į geriausių 50-uką pateko netgi mokyklos, kurios nuspalvintos šviesiai raudonai, nes jų visų mokinių matematikos VBE vidurkis yra mažiau nei 50 taškų – tai yra nuo 49,8 iki 43,78.

„Beje, jei šimtabalės sistemos balus išverstume į dešimtbalę sistemą, tai reikštų, kad į geriausiųjų penkiasdešimtuką patenka ir gimnazijos, kurių matematikos vidurkis tėra vos 4,9 – 4,3 balo. Universitete toks balas jau yra neigiamas, mokyklose dar teigiamas. Bet svarbiausia yra tai, kad tai ne blogiausios, o geriausios mokyklos“, – pabrėžė ji.

Šiemet matematikos VBE laikė 366 mokyklų mokiniai.

„Ir jei pažiūrėtume, kokiais įverčių vidurkiais išlaikė matematikos VBE likusių 316 mokyklų abiturientai, pamatytume, tikrą dramą. Iš tikro, net 326-iose gimnazijose abiturientų matematikos VBE vidurkis yra nuo 48,4 iki vos 16 balų. Bet iš tikro tam, kad gautum 16 arba 35 balus, nebūtina mokyklos suolo trinti dvylika metų. Tiek balų nesunkiai gali surinkti jau septintokai – aštuntokai, mat į VBE programą įtraukiama ir uždavinių iš 5-8 klasių. Tai yra iš progimnazijos“, – pastebėjo J. Kučinskaitė.

Anot jos, geriausiai matematikos VBE šiemet išlaikė Vilniaus licėjaus absolventai (vidurkis siekė 96,62 balo), Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientai (vidurkis – 96 taškai) ir KTU gimnazijos absolventai (vidurkis – 88,28 taško). Taigi tik trys šios mokyklos yra nuspalvintos žalia spalva.

Dar 26 geriausiųjų penkiasdešimtuke esančios mokyklos nuspalvintos geltonai, o 2 – rausvai.

„Beje, kad mūsų mokyklose iš tikro yra liūdni reikalai su mokinių matematiniu, skaitymo bei gamtamoksliu raštingumu ir gebėjimų pritaikymu, išgirdome ir vakar vykusiame tarptautiniame „PISA 2015“ tyrime. Vienas atsakymų, kodėl mūsų vaikai nemoka matematikos yra tas, kad, pasirodo, iš visų tirtų šalių Lietuvoje yra mažiausia savaitinių matematikos pamokų“, – pastebėjo žurnalo sudarytoja.

Žurnale taip pat galima rasti pradinių mokyklų reitingą, mokyklų vertinimą pagal vaikų dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose. Skelbiamas ir progimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose, gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją