Kokie pavojai tyko pastatus šiltinančiose medžiagose?
Šiuo metu daugiabučių šiltinimui dažniausiai naudojamas polistirenas, taip pat akmens vata, įvairios kilmės ir struktūros užpurškiamoji, dar vadinama monolitinė šilumą izoliuojanti medžiaga (pavyzdžiui, ekovata, įvairios putos ir kt.). Pirmiausia kalbėdamas apie šių medžiagų poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai, prof. A. Gailius pabrėžia, jog visos medžiagos, parduodamos rinkoje, yra sertifikuotos. Tad dėl legaliai įsigytų statybinių medžiagų kokybės nuogąstauti neverta – jos atitinka griežtus visoje Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus.
„Tai, ar statybinė medžiaga nėra kenksminga, lengva patikrinti. Prie visų statybinių medžiagų, kurios yra sertifikuotos, pridedami atitinkami dokumentai, garantuojantys tiek jų technines savybes, tiek nekenksmingumą sveikatai ir aplinkai“, – sako pašnekovas.
Prabėgus laikui šios medžiagos taip pat neturėtų pateikti nepageidaujamų siurprizų. „Reikia nepamiršti, kad visų pirma, jos yra pastato išorėje. Antra, jos padengiamos. Pavyzdžiui, specialiomis plėvelėmis ir apdailos sluoksniu, kurie neleidžia šiltinančioms medžiagoms prarasti savo struktūros. Taigi, jokios medžiagos negali patekti į aplinką“, – pasakoja A. Gailius.
Klaustukai dėl langų
Kitas populiarus nuogąstavimas susijęs su plastikiniais langais, kai keičiami anksčiau įstatyti mediniai. Kokia gi mokslininkų nuomonė apie „nekvėpuojančius“ šiuolaikinius langus? A. Gailius pastebi, kad apskritai bet kokius langus sunku pavadinti „kvėpuojančiais“, tačiau to priežastis – patys langų stiklai.
„Langai „kvėpuoja“ tik per rėmus. Plastikiniuose langų rėmuose paprastai daromos angos, kad vyktų oro cirkuliacija. Apgailestaujant dėl medinių langų pakeitimo plastikiniais nereikėtų pamiršti, jog namai šiltinami pagal naujausias technologijas, viskas daroma numatant, jog oro apykaita daugiausiai vyks per ventiliacijos angas, o ne per langus. Pavyzdžiui, pagalvokime apie rekuperacines vėdinimo sistemas. Daugiabučiuose, kurie jas įsirengia, visa patalpų oro apykaita vyksta kaip tik per šią sistemą. Ji grąžina šilumą į vidų ir tokiu būdu žymiai sumažina šilumos nuostolius“, – paaiškina mokslininkas.
Baubų ieškoma ne ten
Apibūdinamas įvairias baimes ir gandus dėl statybininkių medžiagų, kurios naudojamos daugiabučių renovacijai, VGTU profesorius pastebi, jog dažnai žmonės be reikalo nuogąstauja dėl visiškai saugių medžiagų, tačiau neskiria pakankamai dėmesio medžiagoms, kurias naudoja vidaus apdailai savo namuose.
„Ne kartą teko susidurti su neatsakingų medžiagų pasirinkimu vidaus apdailai – dažai, lakas parketui ir t. t. Žmonės, stengdamiesi sutaupyti, vežasi šias medžiagas iš kitų – ne Europos Sąjungos šalių, bando įsigyti pigiau ir t.t. O tokių medžiagų poveikis sveikatai iš tikrųjų gali būti labai neigiamas. Tad rekomenduočiau daugiau dėmesio skirti būtent toms medžiagoms, kurios naudojamos būsto viduje“, – pabrėžia A. Gailius.
Jo nuomone, vienintelė su renovacija ir statybinėmis medžiagomis susijusi rizika – po kelerių metų galintis „išlįsti“ brokas. „Prieš šiltinant daugiabutį itin svarbu tinkamai paruošti fasadą. Neretai jis būna paveiktas įvairių oro sąlygų, nelygus. Dedant šiltinančias medžiagas ant neparuošto fasado brokas neišvengiamas. Šiuo metu egzistuoja ypatingai efektyvūs gruntai, glaistai šių paviršių defektams šalinti, tad rekomenduočiau ir gyventojams, ir techniniams prižiūrėtojams skirti daug dėmesio fasado paruošimo klausimui. Kitaip pasekmės gali būti gana nuviliančios. Kažin, ar kas apsidžiaugtų po penkerių metų pamatęs, kad ant fasado atsirado kauburys, o šiltinantis sluoksnis veržiasi „išlįsti“ į išorę. Ypatingai jei kalbame apie vieną kvadratinį metrą arba net didesnį plotą“, – pastebi mokslininkas.
