Siūlo nenumoti ranka: viena sąlyga pasikelti atlyginimą trečdaliu ar net dvigubai

 (30)
Dalis studentų, vos tik gavę bakalauro diplomą, visiems laikams uždaro universiteto duris manydami, kad tolimesnės magistrantūros studijos būtų tik laiko švaistymas. Kiti renkasi studijuoti toliau ir tiki, kad magistrantūroje gautos žinios labai pravers profesinei jų kompetencijai. Kiekvienas renkasi, kaip geriausiai tapti savo srities specialistu – kuo greičiau pasinėrus į praktiką ar toliau gilinant žinias.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bandydami išsiaiškinti, ar magistrantūros studijos yra būtinos ir visiems tikrai reikalingos, apie šių studijų galimybes, naudą ir perspektyvas kalbėjomės su KTU studijų prorektore doc. dr. Jurgita Šiugždiniene.

– Koks tikslas studijuoti magistrantūrą? Ar bakalauro studijų žinių nepakanka norint pradėti dirbti, siekti karjeros?

– Stodami į magistrantūrą konstruojame savo karjeros kelią. Ambicingiems, motyvuotiems studentams dažnai nepakanka bakalauro diplomo – jie siekia sužinoti daugiau, nori įgyti ekspertinių žinių. Tyrimai rodo, kad magistro kvalifikacinį laipsnį turintiems darbuotojams Prancūzijoje mokamas 50 proc., Švedijoje ir Lietuvoje – 30 proc. aukštesnis atlyginimas, palyginti su magistrantūros studijų nebaigusiais specialistais.

Siūlo nenumoti ranka: viena sąlyga pasikelti atlyginimą trečdaliu ar net dvigubai
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Paklauskime, ko mes siekiame – ar Lietuva nori būti pigios darbo jėgos šalimi, ar kurti aukštą pridėtinę vertę? Turbūt tai ir padės mums visiems atsakyti į klausimą, kam reikalinga magistrantūra. Dar vienas svarbus rodiklis – inovacijų švieslentė. Lietuva kol kas stipriai atsilieka.

Magistrantūroje studijuojama dėl įvairių priežasčių: vieniems reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, kiti siekia toliau eiti tyrėjo keliu, vėliau tęsiant mokslus doktorantūroje ir dirbant mokslinį darbą.

Reikia pažymėti, kad dalis magistrantų nėra ką tik studijas baigę studentai – jie jau yra dirbę versle ar turi kitokio darbo patirties. Tokie specialistai sugrįžta studijuoti, nes jaučia poreikį gauti naujų, gilesnių žinių ir įgyti papildomų gebėjimų. Dar kita grupė magistrantų tiesiog nusprendžia keisti studijų kryptį, pavyzdžiui, inžinieriai magistrantūroje nusprendžia studijuoja vadybą ar ekonomiką. Iš tiesų šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kur privalome mokytis visą gyvenimą, ir viena siaura specializacija jau nebėra išeitis.

Be to, šiandien daugėja darbdavių, kuriems yra svarbus darbuotojo turimas magistro diplomas.

– Ar studijuojant magistrantūrą galima įgyti papildomų realių praktinių profesinių žinių?

– Lietuvoje takoskyra tarp bakalauro ir magistrantūros studijų nėra labai ryški – studentams ir darbdaviams trūksta aiškaus matymo, kokią pridėtinę vertę sukuria magistrantūra. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, KTU pirmasis šalyje sukūrė naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiantį bei pasaulines tendencijas atitinkantį magistrantūros studijų modelį „MA+“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui. Naudingai, o ne tik dėl „pliusiuko“ praktikai skiriamas itin didelis dėmesys.

Siūlo nenumoti ranka: viena sąlyga pasikelti atlyginimą trečdaliu ar net dvigubai
© KTU archyvo nuotrauka

Naująjį magistrantūros modelį kūrėme ir jo kompetencijų blokų reikalingumą rinkai tikrinome glaudžiai bendradarbiaudami su studentais, verslo ir viešojo sektoriaus atstovais. Studentai galės rinktis eksperto, vadovo ir tarpdisciplininį magistrantūros studijų kelią.

– Gal geriau bakalauro studijas baigusiam žmogui dirbti ir taip natūraliai gilinti žinias? Ar jis gali jausti žinių spragą baigęs tik bakalaurą?

– Kaip jau minėjau, nemaža dalis magistrantų nėra ką tik studijas baigę studentai – jie jau yra dirbę versle ar turi kitokio darbo patirties. Tokie žmonės pajunta kompetencijų, įgūdžių ar žinių spragą ir į magistrantūrą ateina tvirtai žinodami, ko nori.

Dar vienas svarbus aspektas – tai, kad studijuojant magistrantūroje turi galimybę sutikti daug naujų žmonių, užmegzti svarbius socialinius ir profesinius ryšius, kurie reikalingi ateities karjerai. Žinome atvejų, kai studijų metu kurso studentai sukuria bendrus verslus ar pasiūlo rinkai naujų produktų ar paslaugų.

KTU studentai
KTU studentai
© KTU archyvo nuotrauka

– Ar studentai renkasi tolimesnes tos pačios krypties studijas, ar būna, kad pasirenka magistrantūroje studijuoti skirtingą sferą?

– Šiandien rinkai reikalingi tarpdisciplinines kompetencijas turintys specialistai, nebijantys pokyčių, mokantys kelias kalbas ir įvaldę šiuolaikines informacines technologijas. Dėl šios priežasties, kurdami naująjį KTU magistrantūros modelį, nusprendėme remtis įvairovės principu ir greta pagrindinių, su specialybe susijusių kompetencijų, ugdyti ir papildančiąsias kompetencijas. Pavyzdžiui, mechanikos inžinerijos magistrantui, ateityje norinčiam turėti savo įmonę, studijų metu sudaroma galimybė rinktis vadovavimo gebėjimų kompetencijų bloką, studijuojantis statybos inžineriją gali norėti įgyti produkto dizaino ar informacinių technologijų kompetencijas.

– Į ką orientuotos magistrantūros studijos – gilinamos tos pačios, bakalauro studijose gautos žinios ar suteikiama naujų?

– Turime pripažinti, kad Lietuvoje yra ši problema, kai takoskyra tarp magistrantūros ir bakalauro studijų nėra pakankamai ryški. Dedame visas pastangas, kad pakeistume šią situaciją. Žymiai daugiau dėmesio skiriame mokslui, bendradarbiavimui su tarptautiniais aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovais, paskaitas bakalauro ir magistrantūros studijose dėsto skirtingi dėstytojai – pavyzdžiui, magistrantūroje dėsto docentai ir profesoriai savo sričių profesionalai bendradarbiaudami su rinkos ir viešojo sektoriaus organizacijų atstovais – praktikais.

Skatiname bendradarbiavimą su mokslo grupėmis. Taip pat magistrantūros studijose diegiame ir kitokio formato studijas – dėstomas cikliniu būdu, taikant šiuolaikinius metodus, pavyzdžiui, atvejo metodas, kuris yra labai aktualus magistrantams.

Studentai
Studentai
© A.Jonaičio nuotr.

– Ar įmanoma ir ar rekomenduotumėte magistrantūros studijas derinti su darbu?

– Vakarų šalių praktika rodo, kad dažnas magistrantas kartu dirba ir studijuoja. Šiuolaikinis magistrantas siekia karjeros, dėl to jam tenka derinti darbą su studijomis. Dėl šių priežasčių universitete pereiname prie paskaitų, dėstomų vakarais, kitokios didaktikos tam, kad užtikrintume galimybę studentams dirbti ir studijuoti.

– Ar galima išskirti studijų kryptis, kur magistrantūrą studijuoti tikrai būtina, o kur – galbūt ir neverta?

– Siekiantiems aukštesnio išsilavinimo ir plačiau pritaikomų kompetencijų magistrantūra būtina. Specifines sritis išskirti būtų sudėtinga.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Nyderlanduose be magistro laipsnio neįmanoma siekti aukštesnio lygio pareigų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją