Situacijos, ne juokais sekinančios organizmą: padėti gali labai paprasti pratimai

 (13)
Prieš egzaminus ir stojimus nerimą jaučia ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Šiuo laikotarpiu ypač svarbus tėvų palaikymas, nes netinkamas elgesys gali tik dar labiau išgąsdinti vaikus, padidinti ir taip didelę įtampą ar net sukelti kur kas rimtesnių problemų.
© Shutterstock nuotr.

Gauna ne palaikymą, o spaudimą

Paaugliams ar jaunuoliams, laikantiems egzaminus, svarbus tėvų palaikymas – kartais atsitinka taip, kad tėvai jaudinasi ne mažiau, nei patys vaikai, laikantys egzaminus. Psichologė psichoterapeutė Jurga Bertulienė teigia, jog tokiu atveju kyla pavojus, kad nerimastingi, įsitempę, perdėtai reiklūs tėvai užkraus vaikams dar ir savo nerimą: „Tėvams svarbu ne spausti ar kritikuoti vaikus, ne užkrauti jiems savo lūkesčius ar ateities viltis, o palaikyti ir padrąsinti.“

Pasak psichologės psichoterapeutės, labai svarbu, kad tėvai domėtųsi, kuo gyvena jų paaugliai vaikai, kaip jaučiasi ruošdamiesi egzaminams, ar turi kokių nors sunkumų, gal bijo. „Vaikams lengviau įveikti egzaminų keliamą įtampą, jei tėvai rūpestingai pasidomi, atidžiai išklauso. Gali tekti padėti vaikams laikytis dienos režimo, priminti, kad svarbu ir pavalgyti, ir pailsėti, ir išsimiegoti. Intensyviai mokantis, svarbu daryti poilsio pertraukėles ir pakeisti veiklą – tėvai galėtų pasiūlyti kartu pasivažinėti dviračiais, paspardyti kamuolį ar pašokt pagal mėgstamą muziką. Taip padėtų vaikui sumažinti įtampą ir su nauja energija grįžti prie mokslų“, – teigia J. Bertulienė.

Situacijos, ne juokais sekinančios organizmą: padėti gali labai paprasti pratimai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Greitoji pagalba sau“ nuo įtampos

Kad įtampa šiose stresinėse situacijose atslūgtų, specialistė ir tėvams, ir vaikams rekomenduoja mokytis atpažinti situacijas, kuriose kyla įtampa, atsiranda nerimas ir kūnas pradeda justi streso požymius. „Tokiose situacijose padeda „ greitoji pagalba sau“ – sustoti, giliai pakvėpuoti, neįsisukti į užburtą streso ratą, pastebėti, kas vyksta organizme, kokius juntate pojūčius, kokios kyla mintys, ką jaučiate, kaip norisi elgtis. Svarbu išmokti bent kelis relaksacijos ar kvėpavimo pratimus, kad galėtumėte nusiraminti per kelias minutes, kur tuo metu bebūtumėt. Tokie pratimai užtrunka visai nedaug laiko, bet jų pakanka, kad organizmo darbas normalizuotųsi.“

J. Bertulienė pataria kasdienybėje skirti pakankamai dėmesio sau ir laikytis tam tikro gyvenimo režimo – kad būtų pakankamai poilsio, svarbu pilnavertė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio balansas.

Situacijos, ne juokais sekinančios organizmą: padėti gali labai paprasti pratimai
© DELFI / Karolina Pansevič

Mylimas ne tik už pažymius

Atsparumą stresui didina geresnis savęs pažinimas: savo jausmų, reakcijų, negatyvių įsitikinimų, įprastų elgesio būdų. Stresą lengviau įveikti, kai žmogus turi sau prasmingą veiklą ar darbą, kai siekia aiškių tikslų, turi draugų ar bendraminčių, lavina savo humoro jausmą, ugdo dvasingumą.

Vaikui visada svarbu jausti, kad yra tėvų mylimas ir priimamas, net jei patirs nesėkmę. Ir ruošiantis egzaminams tėvams derėtų padrąsinti vaikus, kad jie mylimi ne už pažymius, ne dėl pasiekimų, o patyrus nesėkmę, visada galima iš jos kažko pasimokyti ir išbandyti kitas naujas galimybes.

Psichologas daktaras Marius Daugelavičius pabrėžia, kad esame įpratę pernelyg „spausti“ vaikus. „Per aukšti reikalavimai veda prie didelės įtampos ir sukelia baimės jausmą. Vaikams dažnai tenka klausytis, jog jie būtinai turi mokytis geriausiais pažymiais, turi daug pasiekti, neišlaikys – bus „šakės“. Kuo mes keliame jiems aukštesnius reikalavimus, tuo labiau vaikai įsitempia“, – perspėja M. Daugelavičius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją