Šimtus darbo vietų sukūrusi verslininkė iš JAV: lietuviai žinomi dėl vieno pomėgio

 (154)
Lietuve save vadinanti JAV verslininkė Cynthia Pasky prieš 17 metų pasirinko savo senelių gimtinę, kurioje galėtų plėsti savo verslą. Šimtus darbo vietų sukūrusi investuotoja savo pasirinkimo nesigaili ir Lietuvai mato šviesią ateitį, tačiau lietuviams negaili ir patarimų.
Cynthia Pasky
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Į Lietuvą pirmą sykį atvykusi dar 1993 metais C. Pasky tiesiog norėjo pasižvalgyti šalyje, iš kur kilę jos seneliai, į JAV emigravę dar 1911-siais. Po kelerių metų JAV bendrovės „Strategic Staffing Solutions – S3“ vadovė nusprendė, kad būtent Lietuva iš visų Europos šalių bus pasirinkta plėsti jos verslą.

„Nuo to laiko labai daug kas pasikeitė. Pirmiausiai galimybės – dabar juk yra ir daugiau biurų erdvių, daugiau įvairių talentų, pasikeitė gyvenimo būdas, paslaugos, kurias galima pasiūlyti tiek patiems darbuotojams, tiek investuotojams. Pasikeitė ir mokestinė politika – tapo aiškesnė, skaidresnė.

Lietuva pradeda matyti logistikos naudą. Bet svarbiausia, kad turite stabilią aplinką, tai labai svarbu verslui. Ir atvirkščiai – nežinomybė blogiausia verslui. Kai nežinai, kokia bus mokesčių politika, kokie darbo įstatymai, gali būti labai sunku

Žinoma, svarbu ir tai, kad Lietuva tapo ES, NATO nare, įvestas euras, keičiamas darbo kodeksas, atsirado galimybė naudoti imigraciją, kaip talentų pritraukimo priemonę.

Atsirado valdžios lyderystė – koncentruojamasi į ekonomikos plėtrą, investicijas, o 1993 m. dėl to reikėjo įtikinėti. Bet yra daug ko to paties – yra ta pati dvasia, užsivedimas, tikėjimas, meilė laisvei, savo šaliai, vertybės“, – skirtumus ir panašumus pabrėžė C. Pasky.

Ji neslėpė, kad Lietuvą verslui pasirinkti padėjo ir jos kilmė.

Cynthia Pasky
Cynthia Pasky
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Aš lietuvė, – nė nemirktelėjusi šyptelėjo C. Pasky, – gal būčiau pasirinkusi šią šalį savo verslui, gal tai būtų nutikę vėliau, bet galiu užtikrintai pasakyti, kad čia yra gera vieta plėsti savo verslą“.

Investuotojos teigimu, Lietuva turi daug privalumų – gerus kelius, neužšąlantį uostą, talentingus darbuotojus, kurie vertinami įvairiose srityse – nuo inžinerijos, biotechnologijų, iki informacinių technologijų.

„Lietuva pradeda matyti logistikos naudą. Bet svarbiausia, kad turite stabilią aplinką, tai labai svarbu verslui. Ir atvirkščiai – nežinomybė blogiausia verslui. Kai nežinai, kokia bus mokesčių politika, kokie darbo įstatymai, gali būti labai sunku“, – sakė C. Pasky.

Lietuva turi daug privalumų, bet ko dar trūksta?

Į Lietuvą ji ne tik investavo pati, bet ir padėjo pritraukti kitus investuotojus – didžiuosius paslaugų centrus. Už tai C. Pasky 2013 m. buvo apdovanota prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Aš padėjau įvardyti potencialius investuotojus, supažindinau su lietuviais, pasakojau apie naudą plėsti verslą Lietuvoje. Patiems lietuviams parodžiau, kas svarbu investuotojams, kokias kliūtis galima pašalinti. Manau, kad dabar investuotojai jau patys atvyksta neraginami ir žino, kad čia gali plėtoti verslą“, – sakė C. Pasky.

Jos teigimu, Lietuvoje investuotojus galima suvilioti kvalifikuota darbo jėga, o lietuviai yra imlūs naujiems dalykams. Pavyzdžiui, kalboms.

„Dabar akcentuojame skandinavų kalbas. Kodėl? Yra daug korporacijų, kurios taip pat nori kurti paslaugų centrus. Yra pageidavimas, kad darbuotojai kalbėtų ne tik vietos, anglų kalbomis, bet ir danų, švedų, norvegų. O lietuviai yra žinomi dėl savo pomėgio kalboms“, – sakė C. Pasky.

Tiesa, anot investuotojos, jos kolegos pastebi keletą trūkumų, kurie trukdo. Ir atvirkščiai – vos kelių paprastų dalykų sutvarkymas padidintų Lietuvos galimybes.

„Kalbėkime atvirai – reikia sutvarkyti oro uostą, kad būtų lengviau atskristi ir išskristi. Verslui atvykti ir išvykti kainuoja, bet apsunkinimai nėra patrauklūs.

Cynthia Pasky
Cynthia Pasky
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pavyzdžiui, pati atvykau per Frankfurtą. Man nebuvo labai sunku, bet galėtų būti lengviau atvykti, ypač iš Londono ir Amsterdamo – šių miestų oro uostai jungia daugelį pasaulio miestų“, – pabrėžė investuotoja. Anot JAV verslininkės, taip pat reikia tobulinti darbo, inovacijų įstatymus.

„Atlyginimų kėlimas, kaip suprantu, yra vienas svarbiausių klausimų Lietuvoje. Kaip tai padaryti? Įveskite SODROS lubas“, – dar prieš Seimo frakcijų patvirtintą sprendimą kalbėjo C. Pasky.

Sutarimas įvesti 10 vidutinio darbo užmokesčių lubas Lietuvoje sutiktas atsargiai – verslui tai atrodo per menkas simbolinis žingsnis, kurį pajustų labai nedaug gyventojų.

Dabar akcentuojame skandinavų kalbas. Kodėl? Yra daug korporacijų, kurios taip pat nori kurti paslaugų centrus. Yra pageidavimas, kad darbuotojai kalbėtų ne tik vietos, anglų kalbomis, bet ir danų, švedų, norvegų. O lietuviai yra žinomi dėl savo pomėgio kalboms

SODROS lubų priešininkai iki šiol kartoja, kad įvedus mokestines lengvatas daugiau uždirbantiems, nukentės pensininkai ir kitos nedideles pajamas gaunančios socialinės grupės, nes SODRA nesurinks mokesčių. O iš investuotojų esą nėra ko pernelyg tikėtis. Tokius priešininkų nuogąstavimus SODROS lubų šalininkai į miltus mala jau dešimtmetį, tačiau ne ypač sėkmingai.

„Žinoma, labai svarbu, kad parlamentarai suprastų, už ką balsuoja, kokius įstatymus priima, turi būti tinkama diskusija. O dėl skylių SODROS biudžete galiu pasakyti, kad investavimo patirtis Lietuvoje yra sėkminga. Tad kodėl mes, investuotojai turėtume manyti, kad nebus investicijų išaugimo?“, – retoriškai klausė C. Pasky.

Ji taip pat išsklaidė populiarų užsienio investicijų priešininkų argumentą, kad valdžia esą neturėtų remti užsieniečių, vietoje to lėšas neva geriau skirti vietos investuotojams.

„Manau, kad Lietuvos vyriausybė turėtų pritraukti tuos žmones, kurie sukuria darbo vietas. Tai pirmas klausimas – kokie vidutiniai atlyginimai, kiek darbų ir kiek jų užima lietuviai? Aš nežiūriu ar investuotojas yra užsienietis, ar vietinis, man svarbu kiek darbų sukurta, kokia jų vertė, kiek mokesčių sumokėta, kiek investuota į bendruomenę“, – pabrėžė C. Pasky.

Kalbėkime atvirai – reikia sutvarkyti oro uostą, kad būtų lengviau atskristi ir išskristi. Verslui atvykti ir išvykti kainuoja, bet apsunkinimai nėra patrauklūs. Pavyzdžiui, pati atvykau per Frankfurtą. Man nebuvo labai sunku, bet galėtų būti lengviau atvykti, ypač iš Londono ir Amsterdamo – šių miestų oro uostai jungia daugelį pasaulio miestų.

– Lietuviai dažniau noriau renkasi užsienio investuotojų siūlomus darbus. Kaip manote, ar yra skirtumas tarp lietuvio investavusio 1 milijoną dolerių ir tokią pat sumą investavusio užsieniečio?

– Suprantu ką klausiate, tai nėra unikalu vien Lietuvai. Ir Amerikoje taip būna, bet tada žiūri į tai, kas svarbu: koks darbas, kokia aplinka, jei bendrovė iš užsienio ir sukuria tą patrauklią aplinką, tai man atrodo, kad būdama lietuvių bendruomene nesiskųsčiau, o pagalvočiau, ko galiu išmokti. Užsienio bendrovės linkusios dalintis patirtimi.

– Emigracija vienas dažniausiai įvardijamų Lietuvos iššūkių: daug jaunuolių išvyksta įgiję išsilavinimą, nes sako nerandantys gero darbo ir atlyginimo. Ką jiems galėtumėte patarti?

– Jiems pasakyčiau, kad jie pirmiausiai turi būti patys patrauklūs, pasiruošę norėdami gauti gerą darbą. Net ir JAV būna panašių pavyzdžių – baigia mokyklą Mičigane ir nori darbo kitur. Ko gero, galėtų tokį pat ir taip pat apmokamą darbą Mičigane dirbti, bet to nenori.

Tai aš galiu pasakyti, kad jei nori, tegu išvyksta, bet kai norės grįžti tegu žino, kad Lietuvoje daug daugiau gerų darbų negu prieš 5 metus ir bus dar daugiau – plėsis logistikos verslai ir jiems reikės įvairių darbuotojų, tarp jų ir itin gerai apmokamų.

Cynthia Pasky
Cynthia Pasky
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Jūs minėtoje, kad lietuviams turėtų labiau rūpėti trys dalykai: įsitraukusi verslo visuomenė, besilaikanti moralės ir etikos kodeksu, skaidrus lėšų valdymas ir politinė lyderyste. Kodėl jie svarbūs?

– Tai labai svarbu. Žinoma, reikia pradėti nuo mažens, kai augini vaikus – kaip jie elgiasi mokykloje, universitete. Pagalvok, kaip bendrauji su žmonėmis darbe, restorane ar gatvėje – tai paprasti, bet labai svarbūs dalykai versle. Jei pasirašai sutartį, turi ją gerbti, jei sakai turi įgūdžius, turi įrodyti, kad juos turi.

Dėl politinės lyderystės, tai neužsiimu politikos lobizmu versle, tačiau pasisakau už politinę lyderystę su tvirtu stuburu ir moraliniu kompasu, kuris užtikrina, kad Lietuva būtų skaidri šalis, kurioje galima vystyti verslą.

– Lietuvio verslininko įvaizdis kartais šaržuojamas negatyviai: jis yra godus, darbuotoją vers „arti“, mokės minimumą, sakys, kad nėra iš ko kelti jo atlyginimą, o sau nusipirks prabangų automobilį. Kaip tai pakeisti?

– Tai tikrai nebūtų lietuvio verslininko pavyzdys, bent jau ne toks, su kokiu susidūriau, ką jau kalbėti, kad tai, ką paminėjote, būtų nelegalu.

Žinoma, verslas yra verslas, verslininkas turi būti sąžiningas, etiškas, norėti mokytis, prisitaikyti, gebėti diskutuoti, derėtis, pripažinti klaidas – tai gali būti naudinga tiek sėkmingam verslininkui, tiek mokytojui, tiek politikui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją