Senjorai mokosi dirbti kompiuteriu: kaip jiems sekasi?

 (7)
Norintiems apmokėti sąskaitas, užsiregistruoti pas gydytoją ar tiesiog pasidomėti pasaulio naujienomis, visos Lietuvos viešosios bibliotekos suteikia nemokamą interneto prieigos galimybę. Be to, šalies bibliotekose vyksta mokymai tiems, kurie tik pradeda pažintį su kompiuteriu. DELFI domisi, kaip mokytis sekasi kursus lankantiems senjorams?
Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
© DELFI / Karolina Pansevič

Teko mokytis ir bibliotekininkėms

Darbo su kompiuteriu mokymai senjorams buvo pradėti organizuoti 2008 metais, kaip vienas iš projekto „Bibliotekos pažangai“ planų. Kaip pasakoja bibliotekos darbuotoja, kursų senjorams vedėja ir „Libis“ administratorė Zita Bielinienė, pradėjus vykdyti projektą, sudaryta senjorų mokymų metodika, išleista literatūra, vadovėliai apie naudojimąsi kompiuteriu ir internetu.

Tiesa, prieš pradedant vesti mokymus senjorams, pačioms bibliotekos darbuotojoms teko pasimokyti ar prisiminti, kaip dirbti su kai kuriomis programomis. Mokymų vedėja Z. Bielinienė sako, kad jei kažko nežino, prašo aktyvaus jaunimo pagalbos.

„Tenka ir pačioms mokytis. Jei kažko nemokam, prašom jaunimo, kad ateitų ir pamokytų senjorus, pademonstruotų naujoves“, – teigia Z. Bielinienė.

Programa pradinukams ir pažengusiems

Sudaryta programa išskiria dviejų tipų mokinius: yra metodinė medžiaga tiems, kurie pirmą kartą dirbs su kompiuteriu ir tiems, kurie nori toliau plėsti žinias. Z. Bielinienė sako, kad Vilniaus centrinėje bibliotekoje ir į vieną, ir į kitą grupę susirenka pilna klasė mokinių.

„Vedam mokymus antradieniais ir ketvirtadieniais abejoms grupėms. Pradinukai mokosi nuo 10 valandos iki 13 valandos, o pažengę nuo 13 iki 15 valandos. Kurie nori, tai tie išmoksta. Negaliu pasakyti, kad po kursų žmonės dirba kaip profesionalai, bet kas nori, tas pramoksta. Jei žingeidus žmogus, jam užtenka“, – aiškina kursų vedėja.

Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
© DELFI / Karolina Pansevič

Ne visi turi kompiuterius

Tačiau, anot jos, didelė problema ta, kad dauguma besimokančiųjų namuose neturi kompiuterių ir negali savo įgytų žinių tobulinti kasdienybėje.

„Problema ta, kad daugiausiai ateina žmonės, kurie namuose neturi kompiuterių ir, kai pradėjom vesti mokymus, supratom, kad tai yra labai negerai, nes nėra grįžtamumo ryšio, praktikos, pasitreniravimo. Žinoma, kviečiame į bibliotekas, kad ateitų ir naudotųsi kompiuteriais. Kai kurie nelabai išdrįsta, juolab tie, kurie nemoka, galvoja, kad bu vargas bibliotekininkei. Tie, kurie iš tikrųjų nori ir tie imlesni, tai kursais patenkinti. Ir namuose naudojasi kompiuteriais“, – mano Z. Bielinienė.

Pervertina jėgas

Taip pat mokymų organizatorė teigia susidurianti su senjorais, kurie šiek tiek pervertina savo jėgas, naudodamiesi kompiuteriu.

„Dar būna problema, kada žmogus, atitinkantis to mūsų vadinamo pradinuko lygį, užsirašo į pažengusiųjų kursus. Nors jis nelabai dar dirba su kompiuteriu, bet jam atrodo, kad jis gali dirbti pažengusiųjų grupėje. Jam dar šiek tiek per anksti būna, bet va jis nori ir nusprendžia, kad eis čia. Tuomet jam būna per sunku ir nebeina mokytis“, – tvirtina Z. Bielinienė.

Norint mokytis tenka laukti eilėse

Bibliotekininkė pasakoja, kad senjorams sunkiausia naudotis el. paštu ir elektronine bankininkyste. Dar nesklandumų kelia interneto paieškos sistema. Paprastai nesuprantami skirtumai tarp paieškos sistemos laukelio ir tinklalapio adreso juostos. Bet pramokę pradinukų kursą, gyventojai užsiregistruoja į pažengusiųjų grupę, kad galėtų toliau mokytis ir pagaliau naudotis kompiuteriu savarankiškai. Tiesa, jiems tenka laukti nemažose eilėse.

„Pramokę pradinukų kursus, ateina į pažengusiųjų kursus. O yra ir tokių, kurie nori ir antrą kartą ateiti, po to dar norės ateiti po metų kokį trečią kartą tą pradinukų kursą kartoti, bet mes turim ilgą norinčiųjų sąrašą. Tų, kurie pirmą kartą užsiregistravo yra ilga eilė“, – aiškina kursų vedėja.

Pasak jos, mokymų klasėje yra 14 vietų, tačiau atsižvelgiant į mokymo krūvį, į vienus kursus kviečiama 10 mokinių.

„Vietų klasėje yra keturiolika, bet mes kviečiame dešimt mokinių, nes vienam žmogui sudėtinga dirbti su didele auditorija. Tai iš tų dešimties dar būna, kad išsigąsta ir nebeina, tai lieka septyni, gal aštuoni mokiniai“, – pasakoja Z. Bielinienė.

Klasė, kurioje mokosi senjorai
Klasė, kurioje mokosi senjorai
© DELFI / Karolina Pansevič

Didelė mokinių kaita

Savo individualių kompiuterių mokiniai dažniausiai neturi, tačiau, kaip pasakoja mokymų vedėja, senjorai dažniausiai stengiasi sėsti prie to paties kompiuterio per kiekvienus užsiėmimus. Tačiau biblioteka savo asmeninių dokumentų ar nuotraukų kompiuteryje palikti neleidžia, nes sėdinčiųjų prie jo kaita gan didelė.

„Šiaip individualios vietos paskirtos nėra, tačiau dažniausiai jau pirmą kartą kaip susėda, tai taip ir per visus mokymu išlaiko tas pačias vietas. Failus gali kelti į USB atmintukes, kad paliktų kompiuteriuose mes neleidžiam, nes daug žmonių dirba su tuo pačiu kompiuteriu, tai jei visi sukeltų nuotraukas, būtų didelė netvarka. Be to, nėra garantijos, kad kad ta vieta, kur, pavyzdžiui, senjoras sėdėjo, bus laisva ir kitą dieną, o kito žmogaus mes neišvarysim. Nėra tokių asmeninių vietų“, – pasakoja Vilniaus centrinės bibliotekos darbuotoja.

Moko dirbti ne tik kompiuteriais

Mokymų vedėja užsimena ir apie naujoves bibliotekoje. Atsižvelgiant į poreikį, pradėti organizuoti išmaniųjų telefonų mokymai.

„Kai pradėjom vesti mokymus, supratom, kad reikalinga koreguoti sudarytas programas, pavyzdžiui, senjorai nori išmokti naudotis išmaniaisiais telefonais, todėl pavasarį turėjom vieną grupę surinkę. Internete paskelbėme, kad bus tokie mokymai ir senjorai aktyviai registravosi. Dabar, matyt, vėl rinksime tokią grupę, mokyti dirbti su programėlėmis ir panašai“, – sako Z. Bielinienė.

Vilniaus centrinėje bibliotekoje taip pat buvo organizuoti „Apple“ kompiuterių mokymai senjorams bei planuojama, jog atsiradus poreikiui, vėl bus renkama gyventojų grupė. Be to, visi norintys išmokti naudotis internetu, turėtų suskubti ir užsiregistruoti arčiausiai jų esančioje viešojoje bibliotekoje, kur yra galimybė ne tik išmokti kompiuterinio meno, bet ir pabendrauti su žmonėmis.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją