Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, rugpjūčio apklausa parodė, kad likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, keturi iš dešimties (38 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nesidomi politika, daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nei domisi, nei nesidomi politika, o kad domisi politika nurodė ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Analogiškoje apklausoje lygiai prieš ketverius metus (2012 metų rugpjūtį) nesidominčių politika buvo 10 procentinių punktų daugiau, o tų, kurie domisi politika, per šį laikotarpį padaugėjo 8 procentiniais punktais (kad domisi politika, prieš 2012 metų spalio rinkimus nurodė 18 proc. respondentų).
Politika daugiau domisi vyrai, 30-49 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų politinių pažiūrų gyventojai. Mažiausiai politika domisi jaunimas iki 30 metų, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, bedarbiai, namų šeimininkės bei apklausti moksleiviai ir studentai.
Anot sociologų, domėjimasis politika yra vienas iš veiksnių, skatinančių gyventojus dalyvauti rinkimuose - keturi iš dešimties (39 proc.) respondentų, kurie būsimuose Seimo rinkimuose (spalio 9 d.) tikrai ketina dalyvauti, domisi politika, o nesidominčių politika tarp jų yra beveik perpus mažiau (22 proc.). Tuo tarpu dauguma (55 proc.) respondentų, kurie nurodė, kad neketina dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose, nesidomi politika, o ja domisi tik šeštadalis (16 proc.).
Apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (41 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) dabartines šalies gyventojų nuotaikas apibūdina kaip optimistines (tikisi geresnės nei dabar ateities), kiek mažesnė dalis (38 proc.) apklaustų gyventojų nuotaikas įvertino kaip neutralias, t.y. nei kaip optimistines, nei kaip pesimistines, o kiek mažiau nei penktadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad dabartinės žmonių nuotaikos Lietuvoje yra pesimistinės (bijo ateities, nusivylę, nesitiki pagerėjimo). 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tokioje pat apklausoje prieš ankstesnius Seimo rinkimus (2012 metų rugpjūtį) vertinančių gyventojų nuotaikas kaip pesimistines buvo 7 procentiniais punktais daugiau, tuo pačiu teigiančių, kad žmonių nuotaikos yra optimistinės, per šį laikotarpį padaugėjo 8 procentiniais punktais.
Kad dabartinės žmonių nuotaikos yra optimistinės dažniau mano jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1000 eurų), moksleiviai ir studentai bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų politinių pažiūrų gyventojai. Kad žmonių nuotaikos prieš artėjančius Seimo rinkimus yra pesimistinės, daugiau nurodė tie respondentai, kurie neketina dalyvauti šiuose rinkimuose (28 proc. iš jų žmonių nuotaikas įvertino kaip pesimistines). Tuo tarpu dauguma (51 proc.) tikrai ketinančių ateiti į Seimo rinkimus šių metų spalio 9 d. Lietuvos žmonių nuotaikas apibūdino kaip optimistines.
Apklausa taip pat parodė, kad, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, daugiau nei pusė (57 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) teigė, kad jiems yra svarbu, kokios partijos yra valdžioje, ketvirtadaliui (24 proc.) respondentų tai nei svarbu, nei nesvarbu (neutrali, vidutinė nuomonė), o kad nėra jokio skirtumo, kokios partijos yra valdžioje, nurodė šeštadalis (16 proc.) suaugusių šalies gyventojų. 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kokios partijos yra valdžioje, daugiau svarbu 30-49 metų žmonėms, mažesnių miestų ir kaimo gyventojams, respondentams su aukštuoju išsilavinimu, dirbantiems žmonėms, rusų ir lenkų tautybių gyventojams. Kaip parodė apklausa, labiausiai kas yra valdžioje svarbu tiems, kurie tikrai ketina dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose (net 70 proc. iš jų yra skirtumas, kokios partijos bus valdžioje, o tai nesvarbu tik 3 proc.). Tuo tarpu daugiau nei trečdaliui (36 proc.) neketinančių eiti į Seimo rinkimus nėra skirtumo, kas šiuo metu yra ar bus valdžioje po rinkimų.
Rinkimai į Seimą vyks spalio 9 d. Juose dalyvauja 12 partijų ir du koaliciniai sąrašai. Tam, kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicija - 7 proc.
