Kviečia į varžybas bei pikniką

Organizatoriai kviečia stebėti varžybas ir tapti jų sirgaliais visus. Tikimasi, kad žiūrovai išnaudos gerą jaukaus pikniko galimybę – stebės renginį džiugiai, atsipalaidavę, bendraus nesivaržydami. Pertraukos metu žiūrovams bus leidžiama išbandyti savo rankos taiklumą šaudant iš lanko.

Sekmadienį 10.00 val. prasidėsiančių varžybų organizatoriai – Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga drauge su bičiuliais Lankininkų sporto klubu, rėmėjais Baltijos ugdymo centru bei „Šveiko barža“, partneriais Modesta Petrauskaite bei Tomu Kučinsku.

„Tokiu varžybų formatu siekiama paneigti visuomenėje susiformavusią nuomonę, jog fizinių negalių turintys žmonės yra atskira visuomenės grupė, nepripažįstama pilnavertiškais žmonėmis. Žiniasklaidoje esame įpratę skaityti, kad valdžia nepadarė to, valdžia neužtikrino ano, pinigų nėra ir pan., tačiau ne viskas priklauso tik nuo aukštuose valstybės postuose esančių žmonių. Viskas priklauso ir nuo mūsų pačių“, – sako renginio iniciatorė Sondra Jendovickaitė-Krasovska.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Lietuvai pateiktose išvadose matyti, jog mūsų šalis dar turi pasitempti ir ūgtelėti įgyvendinat Konvencijos nuostatas. Vis dėlto ji džiaugiasi, kad Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos nariai, kurie yra jauni ir ambicingi žmonės, pasiryžę laužyti stereotipus ir parodyti visuomenei, kad tik bendradarbiaudami ir bendraudami galime keisti aplinką bei visuomenės požiūrį į negalią.

Šaudymo iš lanko varžybos

Atsakytų, bet niekas neklausia

„Kasdien gatvėje jaučiu žvilgsnius ir matau juose slypinčius klausimus: „Kaip ji juda, kur jos lydintysis?“ „Kodėl ji ne namie?“ „Kas jai gyvenime nutiko?“ Už nugaros girdžiu ir šnabždesius: „Kaip gaila, oi, vargšelė, kokia nuskriausta likimo.“ Neretai man gaila tų žmonių, kurie lieka už nugaros, nes jie neišdrįso prieiti ir paklausti. O aš juk galiu papasakoti viską, atsakyti į visus jiems kylančius klausimus. Tačiau... niekas neprieina ir neklausia“, – teigia judėjimo negalią turinti, viena iš varžybų organizatorių Anželika Molis.

Pasak S. Jendovickaitės-Krasovskos, Lietuva dar 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau dauguma mūsų visuomenės narių, rodos, psichologiškai nepasiruošę pripažinti, jog neįgalieji nėra visuomenės atskirtoji grupė, kad jie, neįgalieji – lygiai tokie patys mūsų visuomenės dalyviai.

„Negalią turinčių žmonių integracija – tai ne tik jų ar organizacijų, bet ir bendras visos visuomenės uždavinys. Ne paslaptis, jog Lietuvoje yra daugybė teisės aktų, vienaip ar kitaip reglamentuojančių neįgaliųjų teises ir pareigas. Nors neįgaliesiems skirta infrastruktūra pagerėjo, tačiau to neužtenka, kad situacija pasikeistų. Tam yra būtinas kompleksinis požiūris, keičiant ir pačios visuomenės – mūsų – požiūrį į neįgaliuosius“, – teigia Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Modesta Petrauskaitė, visuomeninėje veikloje bendradarbiaujanti ir bendraujanti su neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis bei jų nariais.

„Juk nesvarbu, kad kažkur trūko pinigų tobulai infrastruktūrai, mes patys galime tapti infrastruktūros dalimi, reikia tik išdrįsti paklausti: „Kuo galiu tau padėti?“ – antrina Sondra Jendovickaitė-Krasovska.

Esame artimi daug kuo

M. Petrauskaitė apgailestauja, kad visuomeniniame gyvenime dalyvauja tik maža dalis neįgaliųjų. „Dėl šios priežasties ir šio renginio esminė žinutė skirta ne tik neįgaliesiems, bet ir mums – negalios neturintiems. Mes visi esame žmonės, išgyvename lygiai tuos pačius jausmus, sprendžiame tas pačias dilemas, kylančias santykiuose su draugais ar tėvais, tad mes patys turime keistis ir keisti savo požiūrį, kad neišskirtume neįgaliųjų iš tolerantiškos ir teisingos Lietuvos visuomenės“, – apie renginį pasakoja M. Petrauskaitė.

Modesta Petrauskaitė

„Mes, judėjimo negalią turintys žmonės, niekuo nesiskiriame nuo jūsų – negalios neturinčiųjų asmenų. Mes turime ir kuriame šeimas, mes mokomės, keliaujam, užmezgam naujas pažintis ir mėgaujamės gyvenimo teikiamais malonumais. Taip, aš turiu judėjimo negalią, bet branginu tai, kad galiu kvėpuoti, užuosti, pajausti, lytėti. O jūs tai branginate? Ar bent kartą susimąstėte, kokia būtų jūsų kasdienybė be vieno iš pojūčių?“ – pasakojo Anželika Molis.

Viena iš organizatorių M. Petrauskaitė tikisi, kad renginio erdvė taps gera vieta formuoti supratingos, teisingos ir tolerantiškos visuomenės bendravimo įgūdžius bei įvaizdį. Anot jos, čia bus galima rasti laiko sau, ne tik susimąstant, bet ir pajaučiant, o gal ir atrandant tikrą, asmenišką bendravimo teikiamą emociją.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos

Užs. Nr. 2016-DJ-04/1