Pirmas žingsnis – kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo
Kam dar nėra tekę susidurti su turto paveldėjimu, pirmiausia kyla klausimas – nuo ko pradėti? Visų pirma, reikia žinoti, jog tai, kad paveldėjimo procesas atitiktų visas teisės normas ir įpėdinių teisėtus lūkesčius, yra notaro atsakomybė. Taigi, kreiptis į notarą - pirmas žingsnis, kurį turi žengti turto paveldėtojas.
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento, Klaipėdos notaro Mariaus Stračkaičio, paveldėjimo procedūra dažniausiai prasideda nuo pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.
„Mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai padaryti labai svarbu, nes nespėjus užvesti paveldėjimo bylos per tris mėnesius, vėliau tektų kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo“, – perspėja notarų rūmų prezidentas.
Užvedus paveldėjimo bylą, notaras išsiaiškina palikimo įpėdinių ratą ir, įvertinęs visas aplinkybes, išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Kadangi paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir skolos, įpėdiniai būtinai turi apie tai žinoti.
Tamsioji pusė: paveldimos skolos ir atvejai, kai palikimo nesinori priimti
Pasitaiko ir sudėtingesnių situacijų – ne visada mirusiojo turtas gali būti didesnis už jo skolas. „Kartais mirusiojo skolos gali viršyti jo paliekamą turtą. Jei įpėdiniai nepageidauja rizikuoti savo turtu, jiems rekomenduojama priimti palikimą pagal apyrašą, kurį sudaro antstolis. Tuomet įpėdinis nerizikuoja savo turtu, jei skolos viršija paveldėto turto vertę“, – aiškina M. Stračkaitis.
Notaras pastebi praktikoje pasitaikančių atvejų, kai įpėdiniai išvis nesikreipia dėl paveldėjimo manydami, kad mirusysis neturėjo jokio turto. Vis dėlto, taip manyti nevertėtų, nes turto gali atsirasti vėliau, pvz. kai mirusiajam atkuriama nuosavybės teisė į žemę ar kt.
„Tokiais atvejais įpėdiniams tenka kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jei paveldėjimo reikalai sutvarkyti laiku, notaras įpėdiniams paprasčiausiai išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į naujai atsiradusį turtą“, – tikina pašnekovas.
Kai atsisakoma priimti palikimą arba jis nepriimamas, ir nėra kitų įpėdinių, turtas atitenka valstybei.
Paveldėjimas – ne tik gaunamas turtas, bet ir nemenkos išlaidos
Pirmą kartą palikimą gaunantys žmonės taip pat gali nustebti sužinoję, kad paveldėjimo procesas taip gali ir nemažai kainuoti. M. Stračkaičio teigimu, už notarinius veiksmus, susijusius su turto paveldėjimo procedūra, mokamas atlyginimas. Jo dydis priklauso nuo to, kiek įstatymo numatytų bei įpėdinių prašomų veiksmų turi atlikti notaras bei nuo to, koks turtas yra paveldimas.
Įkainius už visus notaro atliekamus veiksmus nustato LR teisingumo ministro įsakymu patvirtinti „Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių ir projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinieji dydžiai“. Pasak M. Stračkaičio, vadovaujantis šiuo teisės aktu, už paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamuosius daiktus notarui mokamas atlyginimas lygus 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 Eur ir ne daugiau nei 289,62 Eur.
„Tuo atveju, jei paveldimą turtą sudaro tik piniginės lėšos sąskaitose, už paveldėjimo teisės liudijimą į tokį turtą būtų mokamas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Reikia pažymėti, kad rengiant su palikimo priėmimu susijusius dokumentus, atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą sudaro ne tik pagrindinio notarinio veiksmo atlikimas, bet ir kiti notariniai veiksmai – sandorio projekto parengimas, konsultacijos ir techninės paslaugos (įskaitant duomenų tikrinimą ir perdavimą valstybės registrams). Dėl šios priežasties, tiksli mokėtina suma priklauso nuo konkretaus atvejo“, – aiškina notaras.
Nepasirūpinus testamentu, palikimas skiriamas pagal įpėdinių eiles
Ne visi prieš mirtį spėja pasirūpinti testamentu, todėl gali kilti klausimų, kam šioje situacijoje priklauso paliekamas turtas. Civiliniame kodekse reglamentuota, kas tokiu atveju pretenduoja į likusį turtą, o tam yra nustatytos šešios įpėdinių eilės. Pirma jų – vaikai, antra – tėvai ir vaikaičiai, vėliau seneliai, provaikaičiai, broliai, seserys, ir taip toliau. Nesant pirmosios įpėdinių eilės, paveldi antrosios eilės įpėdiniai ir t.t.
Pasak M. Stračkaičio, kiekvienos eilės įpėdiniams turtas paskirstomas lygiomis dalimis. Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Jeigu jų nėra, sutuoktinis paveldi visą turtą.
„Kai paveldima pagal testamentą, turtą paveldi testamente nurodytas įpėdinis ar įpėdiniai, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Privalomoji palikimo dalis yra pusė tos dalies, kurie kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą“, – teigia notaras.
Labiausiai bijoma teisinių ginčų nepasidalinant turto
Vienas iš labiausiai neraminančių dalykų, susijusių su palikimo gavimu, – teisiniai ginčai, kurių kartais nepavyksta išvengti į palikimą pretenduojant daugiau nei vienam asmeniui. „Nereti atvejai, kai po asmens mirties artimieji sužino, kad mirusysis jiems testamentu nepaliko jokio turto. Dažnai dėl to kyla nepasitenkinimas, ginčai tarp artimųjų.
Kartais dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais kreipiamasi į teismą. Tuomet tik teismas sprendžia dėl testamento teisėtumo. Turime tik vieną patarimą – santykiais su savo artimaisiais privalome rūpintis, kol jie gyvi, o asmeniui mirus, dera gerbti ir vykdyti testamente nurodytą velionio valią“, – pabrėžia M. Stračkaitis.
Kai kuriais atvejais žmonės nesusitaria dėl dalybų ir tol, kol neišduotas paveldėjimo liudijimas, gali kreiptis į teismą dėl palikimo padalijimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Lina Žemaitienė tikina, jog praktikoje tokių atvejų net neprisimena, nes žmonės nenori laukti pusmečio ar metų, kol byla bus išnagrinėta, o pasidalinant paveldimą turtą savitarpio susitarimu viskas įvyksta žymiai greičiau. Tiesa, galimybė kreiptis į teismą yra, tačiau tokių bylų yra ypač mažai.
Pagal testamentą negavus palikimo, skiriama privalomoji jo dalis
Kur kas dažnesni ginčai vyksta dėl paties testamento. „Pavyzdžiui, yra giminės, kurie turėtų paveldėti turtą pagal įstatymą, tačiau žmogus palieka viską tik vienam giminaičiui. Būna taip, jog yra penki vaikai, kurie tikisi palikimo, tačiau palikimas paliekamas tik vienam vaikui arba išvis tik kaimynui – visokių atvejų būna. Tuomet tie, kurie turėtų paveldėti palikimą pagal įstatymą, sako, jog su tuo nesutinka. Bet tai priklauso nuo žmogaus valios ir iš esmės nelabai galima kažką tokiu atveju pakeisti, nebent įrodoma, jog testamentas buvo rašytas kuomet asmuo buvo paveiktas alkoholio ar dėl kitų priežasčių nesuprato savo veiksmų“, – tikina L. Žemaitienė.
Tokiais atvejais, jei žmogus turi nepilnamečių vaikų ar išlaikomų tėvų, tačiau palikimą skiria kam nors kitam, nepilnamečiams vaikams ar išlaikomiems tėvams skiriama privalomoji palikimo dalis, kuri apsaugo šių asmenų interesus.
Pasak Kauno teismo pirmininko pavaduotojos, tokie ginčai, kai žmonės kreipiasi į teismą siekdami nustatyti, jog jiems priklauso privalomoji palikimo dalis, vyksta ganėtinai dažnai.
