Renkantis stogą vertėtų pažiūrėti į estus

 (8)
Varvančių stogų vaizdelis puikiai pažįstamas viršutinių senesnės statybos daugiabučių namų gyventojams. Tačiau kiaurų stogų keliamas problemas galima išspręsti būsto renovacijos metu pakeičiant ir stogo dangą. Kokią pasirinkti?
Estijoje populiarūs šlaitiniai stogai
© Structum nuotr.

Reikia atsižvelgti į klimato sąlygas

Skirtingų stogų tipų bei dangos ilgaamžiškumo klausimais DELFI konsultavo nekilnojamo turto renovacijos darbų ekspertai.

Būsto modernizavimo asociacijos prezidento Vido Jaškausko teigimu, visi tiek daugiabučių, tiek ir individualių namų modernizavimo darbai turi atitikti šiuolaikinius standartus – verta ne tik keisti stogo dangą, bet ir ją apšiltinti. Taip stogas atitiks šiluminius varžos reikalavimus, taip pat svarbu naudoti ne ruberoidą, o difuzines plėveles.

Renkantis pačią stogo dangą reikia atsižvelgti į klimato sąlygas. Lietuva yra viena iš atšiauresnių šalių, nes čia yra nemaži temperatūrų svyravimai, atodrėkiai. Pagal tai reikia orientuotis ir renkantis medžiagas stogo dangai.

Šlaitinis stogas – mažiau populiarus, tačiau tarnaus ilgiau

Renovuojant pastatą galima rinktis plokščią arba šlaitinį stogą. Šiuo metu Lietuvoje stogų perdarymų (iš plokščio stogo į šlaitinį) pasitaiko labai mažai. Šlaitiniai stogai keičiami ten, kur jie ir ankščiau buvo šlaitiniai. Dažniausiai tai yra senesnės statybos namai. Įprastai plokštieji stogai yra renovuojami su prailginama danga bei apšiltinimo sluoksniu.

V. Jaškauskas pastebi, kad įprasti stogai keičiami į šlaitinius dažniausiai tuose namuose, kurių savininkai nusprendžia prisistatyti papildomą palėpinį aukštą. Taip sukuriami nauji butai arba padidinami viršutinių aukštų butų plotai. Tai vadinamasis investicinis ekonominis projektas, kai padidinus gyvenamąjį plotą greičiau atsiperka renovacija. Kai žmonės sutinka tą papildomą plotą išsipirkti arba pristatomas naujas aukštas ir nauji butai parduodami naujiems gyventojams, pardavimo kaina išskaičiuojama iš renovacijos darbų sąskaitos arba pardavimo kaina (gautos lėšos) panaudojamos viso pastato modernizacijos kaštų padengimui.

„Pasakysiu turbūt filosofiškai: pasižiūrėkime į savo praeitį – mūsų prosenelių ir senesnius namus. Visi jie būdavo dengiami šlaitiniu stogu. Tokie stogai reikalauja mažiau priežiūros, nes vanduo lengviau nuteka ir nesikaupia. Reikia mažiau kokybiško darbo tokį stogą klojant nei plokščią stogą, kuriam reikia ir aukštos kokybės darbo ir medžiagų. Gamintojų garantijos duodamos atskirai pačios stogų dangos medžiagų bei statybos darbų kokybei patvirtinti. Stogo ilgaamžiškumas priklauso nuo medžiagų bei gamtinių sąlygų, kurios veikia tą stogą. Praktika rodo, kad vidutiniškai plokščias stogas be intervencijų turėtų tarnauti dešimt metų“, - sako Būsto modernizavimo asociacijos prezidentas.

Broliai estai pamėgo šlaitinį stogą ir dėl grožio

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta tikina, kad dabartinės stogo dangos yra pakankamai ilgaamžiškos, todėl ypatingų receptų, kaip pasistatyti ilgiau tarnausiantį stogą nėra. Anot V. Serbentos, renovuojamo namo administratorius turėtų pasikviesti kelis rangovus, kurie galėtų pasiūlyti skirtingus konkrečiam namui pritaikytų stogo dangų pasiūlymus. Taip gyventojai išsirinks optimaliausią variantą jų būsto stogui atnaujinti.

„Estijos gyventojai renovuodami būstą tendencingai keičia plokščius stogus į šlaitinius. Ir ne tam, kad tame name būtų įrengtos papildomos patalpos, o siekiant išspręsti praktiškai amžinai tekančių stogų problemas. Reikia pripažinti, kad šlaitinių stogų danga žymiai ilgaamžiškesnė nei prilydomų stogų danga. Jei kažkam teko būti Taline prieš kokį gerą dešimtmetį ir dabar – namų skirtumas akivaizdus. Ankščiau vyravo plokšti stogai, tokie kaip ir pas mus, o šlaitiniai stogai ir ilgiau tarnauja, ir vizualiai geriau atrodo“, - pastebi BETA vadovas.

Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją