Pastaruoju metu tėvai ir visuomenė vis geriau susipažįsta su smurto pasekmėmis vaikams, tačiau psichologinį smurtą vis dar atskiria ne kiekvienas. Apie tai, kaip atpažinti psichologinį smurtą ir kaip jo išvengti, pasakoja Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Asta Matiejūnienė.

Kas yra psichologinis smurtas? Kaip jis pasireiškia šeimoje?

Net jeigu tėvai myli savo vaikus ir nori jiems gero, kartais jie neįvertina savo elgesio pasekmių ir tiesiog vadovaujasi mąstymu – kaip mane „auklėjo“, taip ir aš „auklėsiu“. Tardami griežtesnį žodį turime pagalvoti ne tik apie tai, ko norime pasiekti šią akimirką, bet ir apie tai, kokį vaiką norime išugdyti, kokio tarpusavio bendravimo norėsime su juo ateityje. Apie tai pagalvojus, atsirastų daugiau noro ir laiko keisti savo elgesį.

Kai mes, užuot paaiškinę vaikui, ką jis daro blogai, aprėkiame jį ir impulsyviai nubaudžiame, kai sakome „tu visiškai nieko nesugebi“, „kada tu pagaliau išmoksi“, kai išraiškingais gestais ir veido mimikomis parodome, kad vaiko nesugebėjimas kažko padaryti mus varo iš kantrybės, kai laidome sarkastiškas pastabas, moralizuojame, užuot mokę – visa tai yra psichologinis smurtas.
Smurtas

Kokia tokio smurto žala vaikui?

Nuolat patiriamas psichologinis smurtas stipriai paveikia besiformuojančio žmogaus asmenybę. Neigiamos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą ir pasireikšti bet kuriuo jo etapu. Gali išryškėti tokios savybės kaip žema savivertė, nepasitikėjimas kitais ir su tuo susijęs negebėjimas bendrauti, padidėjęs nerimas, baimingumas, uždarumas. Arba atvirkščiai – per didelis agresyvumas, priešiškumas. Jau paaugęs vaikas gali būti prislėgtos nuotaikos, greitai susierzinti, negebėti valdyti savo veiksmų. Taip pat gali pasireikšti ir tokie sutrikimai kaip nevalingas šlapinimasis, savęs žalojimo tendencijos, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.

Kaip tėvams patartumėte elgtis su blogai pasielgusiu vaiku, kad jis pasimokytų iš savo klaidų, bet psichologiškai nenukentėtų?

Kartais tėvai nesupranta vaiko amžiaus tarpsnių ypatumų bei reikalauja, kad jis suvoktų ir darytų dalykus, kurie dar neatitinka jo jėgų. Tokiu atveju vaikas pastatomas į amžino nevykėlio situaciją, nes jam svarbu įtikti tėvams, o to padaryti jis negali.

Jei visgi vaikas elgiasi netinkamai nepaisant amžiaus ar kitų aplinkybių, kritika turi būti nukreipta į elgesį, o ne į jį. Vaikui turime ramiai ir pagarbiai paaiškinti, ką jis padarė netinkamai, kokios šio elgesio pasekmės jam ar kitiems žmonėms. Tai reikia daryti tinkamu metu – ne tada, kai mes arba jis labai susijaudinę.

Tinkamo elgesio vaiką reikia mokyti nuolat, daug kalbėtis apie įvairių poelgių pasekmes, aiškinti, nustatyti taisykles, išsakyti savo norus ir lūkesčius, diskutuoti. Būna, kad mes pradedame mokyti tik tada, kai vaikas suklysta. Atsakomybę už vaiko klaidas reikia prisiimti ir sau – pagalvoti, ko mes nepasakėme vaikui laiku, kokie dalykai galėjo sukelti tokį joelgesį.

Kaip pats vaikas, patiriantis psichologinį smurtą, turėtų elgtis?

Vaikaidažnai nesupranta, kad namuose patiria psichologinį smurtą – tėvai jiems svarbūs, todėl vaikai stengiasi pateisinti tokius savotėvų poelgius. Dažnai vaikai prisiima kaltę sau, mano, kad nusipelnė tokio elgesio. Tačiau jau subrendę iki tam tikro amžiausvaikai gali patys mėginti diskutuoti su tėvais, kreiptis pagalbos įatsakingas institucijas.
smurtas prieš vaikus

Ką daryti, kad psichologinio smurto atvejų apskritai būtų išvengta?

Išskiriama keletas pagrindinių žingsnių, kurie gali padėti išvengti psichologinio smurto.

1)Visuomenės švietimas.

Kuo daugiau informacijos apie smurtą ir jo žalą bus skelbiama internete, televizijoje ar spaudoje, tuo daugiau vaikų ir tėvųsuvoks, kas yra psichologinis smurtas, ir tuo bus didesnė tikimybė,kad problema mažės. Vaikai galės įvardinti tėvams, kad juos skaudina įžeidinėjimai, nepasitikėjimas, nepaisymas. Tiesiogbūtina kalbėtis apie tai, kas vyksta.

2)Pozityvios tėvystės kursai.
Tėvai gali dalyvauti kursuose, kuriuose specialistai patars jiems,kaip ugdyti savo vaiką, išvengiant psichologinio smurto irpozityviai bendraujant su vaiku.

3)Prevencinės smurto mažinimo programos mokyklose.
Šių programų metu mokyklų personalas mokomas atpažinti smurto,įskaitant ir psichologinį smurtą šeimoje, atvejus, ir padėtis murtą patiriančiam vaikui. Į programas įtraukiami ir patysvaikai, kurie yra raginami diskutuoti, kalbėtis ir nebijoti esant reikalui pranešti suaugusiems apie šeimoje patiriamą psichologinį smurtą. Tuomet dirbama su tėvais, kad tokių atvejų mažėtų.

4)Seminarai nedidelėms tėvų grupėms.
Net ir labiausiai besiruošiantys tėvystei tėvai negali numatytivisų atvejų, iškilsiančių bendraujant su vaiku. Tačiaunedidelėms tėvų grupėms skirtų seminarų metu tėvai tarpusavyjegali aptarti auklėjimo iššūkius, nuosavas patirtis ir bendraiieškoti tinkamų būdų sugyventi ir susitarti su vaikais.

Socialinioprojekto „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“ metu bendradarbiaujant su psichologais, teisininkais, socialinės apsaugos specialistais, pedagogais visuomenei bus pristatytos svarbiausios smurto prieš vaikus temą nagrinėjančios aktualijos. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją,kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle„Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus?fref=ts