Po euro įvedimo: kuo skyrėsi lietuvių ir latvių elgesys

 (101)
Niekas nepaneigs, kad naujos valiutos pasikeitimas įneša šiokią tokią sumaištį įprastiniame pirkėjų gyvenime. Tai pastebi ir prekybininkai. Internetinių parduotuvių savininkai Lietuvoje ir Latvijoje pastebi, kad pirkėjai įvedant eurą šiose šalyse elgėsi skirtingai.
© DELFI / Tomas Vinickas

Internetines parduotuves pigu.lt Lietuvoje ir 220.lv Latvijoje valdanti bendrovė „Pigu grupė“ pastebėjo, kad latviai valiutos pasikeitimui ir naujoms kainoms buvo jautresni nei lietuviai.

Pavyzdžiui, įvedus eurą Latvijoje gyventojai rinkdavosi prekes, kurių kaina eurais buvo panaši į kainą latais. Primename, kad 2014 m. Latvijoje įvedant vieną eurą vienas latas buvo keičiamas į 1,42 euro.

„Tarkime, jeigu anksčiau latviai pirko kvepalus už 50 latų (71 euras), įvedus eurą kurį laiką pirkėjai dažniau rinkosi kvepalus už maždaug 50 eurų“, - pasakojo pigu.lt internetinės parduotuvės vadovas Dainius Liulys.

Paskutinėmis dienomis prieš įvedant naują valiutą tiek lietuviai, tiek latviai pinigus investavo į buitinę techniką, elektroniką, kompiuterius, telefonus.

Latviai rūpinosi brangesnėmis prekėmis

Tačiau ir čia D. Liulys pastebi skirtumų tarp lietuvių ir latvių: latviai rinkosi stambesnes ir brangesnes prekes, didelį dėmesį skyrė prekių ženklams („Apple”, „Sony”, „Bosch”, „Samsung”, „Whirpool”).

Tuo metu lietuviai rinkosi pigesnių prekių ženklų prekes („Indesit”, „GoClever”, „Prestigio”).

Pigu.lt ir 220.lv internetinių parduotuvių atstovai skaičiuoja, kad įvedus eurą pirmąjį mėnesį Latvijoje vidutinis pirkėjo krepšelis sumažėjo, tuo metu Lietuvoje – išaugo.

2013 metų gruodį latviai iš minėtos internetinės parduotuvės pirko vidutiniškai už 63 eurus. 2014 m. sausį – už 59 eurus.

Tuo metu vidutinis lietuvio pirkėjo krepšelis pernai gruodį sudarė 45 eurus, sausį – apie 51 eurą.

Vis dėlto nors lietuvių pirkėjo krepšelis padidėjo po euro įvedimo, pardavimai Lietuvoje pirmosiomis sausio dienomis išaugo mažiau nei Latvijoje (Lietuvoje - 55 proc., Latvijoje įvedus eurą – apie 70 proc.).

„Latvijoje gyventojai pirmomis sausio savaitėmis likusius latus daugiau investavo į stambią buitinę techniką, elektronikos prietaisus, baldus. Pavyzdžiui, baldų pardavimai išaugo 60 proc., o elektronikos prietaisų pirkta 12 proc. daugiau nei Lietuvoje po euro įvedimo“, - kalbėjo D. Liulys.

Įvedus naują valiutą lietuviai, internetinės parduotuvės pigu.lt duomenimis, daugiau pirko televizorių (apie dešimtadaliu) nei latviai. Taip pat pastebėtas beveik dvigubai išaugęs drabužių pardavimas, tuo metu Latvijoje tokios tendencijos nepastebėta.

Tačiau latviai, įvedus eurą, pirmomis dienomis labiau domėjosi grožio prekėmis. Kvepalų pardavimų augimas siekė 60 proc., Lietuvoje – 45 proc.

Už skalbimo mašiną – 5 Lt monetomis

D. Liulys pastebėjo, kad paskutinėmis lato dienomis už prekes klientai rečiau atsiskaitydavo monetomis nei Lietuvoje.

Vis dėlto jis prisiminė du įsimintinus atvejus Latvijoje, kai buvo pirkta už daugiau nei 150 latų ir atsiskaityta monetomis.

Tačiau šiuo klausimu lietuviai ir labiau gali nustebinti.

D. Liulys prasitarė, kad vienas klientas pirko skalbimo mašiną ir už ją atsiskaitė 5 Lt monetomis. Skalbimo mašinos vertė buvo apie 1200 Lt.

Aktyviau po euro įvedimo lietuviai naudojosi lizingo paslaugomis. Sausio pradžioje Lietuvoje tokių klientų, pigu.lt duomenimis, padaugėjo 2,5 karto palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus, tuo metu Latvijoje įvedus eurą lizingo paslaugų augimas buvo tik 20 proc.

Išvadų daryti neskuba

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė išvadų pagal internetinės parduotuvės duomenis apie lietuvių bei latvių pirkimo skirtumus įvedus eurą neskuba daryti.

„Norint daryti kokias nors išvadas reikėtų atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie galėjo padaryti įtaką, pavyzdžiui, pirkėjų skaičių (pagal mėnesius ir šalis), pirkėjų profilį (gal gruodį pirko daug naujokų, o sausį – tik nuolatiniai pirkėjai, ar atvirkščiai), prekių asortimentą (kainas, prekes), internetinės parduotuvės rinkos dalį, latvių ir lietuvių pirkimo internetu įpročių skirtumus“, - vardijo finansų specialistė.

Labiau domino siuvimo mašinos, barzdaskutės, elektriniai dantų šepetėliai

Vis dėlto latvių ir lietuvių pirkimo skirtumus įvedus eurą pastebi ir parduotuvių atstovai. Kad prieš naujus metus su nauja valiuta gyventojai daugiau pirko buitinės technikos, pastebėjo ir „Maxima“ prekybos tinklas.

Prekybos tinklo atstovė spaudai Lietuvoje Renata Saulytė skaičiuoja, kad prieš euro įvedimą buitinių prietaisų, vaizdo ir garso technikos, kompiuterijos prekių pardavimai išaugo 3,7 proc.

„Dalies prekių – tokių kaip asmeninė buitinė technika, fotoaparatai ir vaizdo kameros, siuvimo ir mezgimo mašinos – pardavimai šoktelėjo net daugiau nei dvigubai, tačiau, kaip manome, tam įtakos turėjo ir didžiosios metų šventės, nes artėjant šventėms daugelis investavo į šiek tiek brangesnes ir vertingesnes dovanas“, - komentavo pašnekovė.

Vis dėlto R. Saulytė pažymėjo, kad nors atskirų prekių pardavimai praėjusių metų pabaigoje stipriai šoktelėjo, bendrąja prasme išlaidų suma ne maisto prekėms iš esmės nesikeitė.

„Žinoma, neatmetame galimybės, kad dalis pirkėjų pasirūpino būtiniausiais namų apyvokos daiktais, didesnius atskirų prekių pardavimus lėmė ir akcijos“, - pridėjo ji.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė teigė, kad metų pabaigoje du kartus daugiau parduota siuvimo mašinų, elektrinių dantų šepetėlių, barzdaskučių, smulkių telekomunikacijos prietaisų. Trečdaliu daugiau fotoaparatų, kompiuterių priedų.

Tačiau lyginant su 2013 m. sumažėjo baldų ir kompiuterijos prekių pardavimai.

Latvijoje – kitokia situacija

R. Saulytė pastebėjo, kad Latvijoje situacija prieš įvedant eurą buvo kiek kitokia.

„Bendri brangesnių prekių – buitinių prietaisų, vaizdo garso technikos ir kompiuterijos prekių pardavimai nestipriai – maždaug 4 proc. - sumažėjo. Kiek aktyviau buvo perkama tik smulki buitinė technika, elektroninės plaukų priežiūros priemonės, elektroniniai maisto ruošimo prietaisai bei ryšio priemonės“, - vardijo pašnekovė.

Pasak prekybos tinklo atstovės, daugiausiai į stambesnius ir brangesnius prietaisus prieš euro įvedimą investavo estai. Šioje šalyje prieš naujos valiutos įvedimą vaizdo, garso technikos ir kompiuterijos prekių pardavimai šoktelėjo daugiau nei 13 proc.

Paklausta, kaip pirkėjai Lietuvoje elgėsi maisto prekių parduotuvėse pirmosiomis euro įvedimo dienomis, R. Saulytė teigė, kad euro įvedimas įtakos pirkėjų krepšeliui turėjo, tačiau pokyčiai nėra labai dideli.

„Pirmosiomis sausio dienomis akivaizdžiai buvo vartojama iš anksto, dar praėjusių metų paskutinėmis dienomis įsigytus, ilgai galiojančius maisto produktus ir dažniau perkamos tik būtiniausios prekės bei šviežio maisto produktai. Per pirmąsias dvi savaites, palyginus su 2014 metų tuo pačiu periodu, kiekiniai pardavimai buvo sumenkę maždaug 4,8 proc, o vidutinio krepšelio vertė vos 1,5 proc.“, - skaičiavo prekybos tinklo atstovė spaudai.

R. Saulytės teigimu, tam įtakos turėjo pasikeitusi valiuta ir sumaištis pereinamuoju laikotarpiu, kai buvo galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais.

„Vartodami anksčiau įsigytus ilgo galiojimo produktus pirkėjai vengė dažnų vizitų į parduotuves. Panašios tendencijos po euro įvedimo buvo užfiksuotos ir Estijoje. Ten prekyba, įvedus naująją valiutą, kiek suaktyvėjo tik kovą“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės, pradėjus parduotuvėse atsiskaityti tik eurais, pardavimų mažėjimas pamažu stabilizuojasi. Palyginus pirmąsias tris šių metų savaites su analogišku periodu 2014 m. šiemet pardavimai menkesni jau vos 3 proc.

„Tai rodo, kad grįžus prie vienos valiutos, lietuvių gyvenimas ir apsipirkimo įpročiai taip pat po truputį grįžta į įprastas vėžias“, - pridėjo ji.

Specialus DELFI projektas „Euras“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją